Untitled Document

Istorijos

Elžbieta 25 savaitės 840 g

Košmariška diena virtusi džiaugsminga gyvenimo prasme

Elžbieta gimė pernelyg anksti – 25 savaičių. Pavasaris mums ją atnešė ypatingą - Gandrų dieną! Tuomet ji svėrė vos 840 g ir buvo 34 cm ūgio. Nepaisant to, kad ji buvo neįtikėtinai mažytė lyginant su tuo, kokį tikimasi pamatyti naujagimį (rausvažandį, putliom rankytėm ir papūstom lūpytėm), ji mums buvo pati gražiausia, mieliausia ir mūsų visiškai niekas negąsdino – nei tai, kad kūdikėlis subtilaus dydžio, nei laidai laideliai, dūriai, kažkokie tuomet dar nepažįstami aparatai ir jų garsai. Atrodo juos matėm, bet per daug nesureikšminom. Aš nuo pirmos gimimo sekundės buvau tvirtai įsitikinusi – išgyvens ir bus sveika! Aš TIKĖJAU savo vaiku ir pasitikėjau medikais. Aš giliai širdyje žinojau, kad viskas bus gerai.

Po paros stabilizavus būklę, Elžbieta reanomobiliu buvo išlydėta į pirmąją savo gyvenimo kelionę Klaipėda – Kaunas. Buvo rimtų abejonių, kad mažylė lengvai pasieks Kauną. KMUK turi dėmesio vertos patirties auginant ypač anksti gimusius vaikelius ir buvome laimingi, kad ji sėkmingai pasiekė KMU Neišnešiotų naujagimių reanimaciją, kur nemažai praleidome laiko augindami dukrytę. Laimei, mus supo profesionaliai parengti medikai ir sulaukdavome logiškų argumentavimų apie būklę ir pozityvaus palaikymo. Nepaprastai dėmesingas mažiesiems pacientams ir paslaugus jų tėvams personalas mums paliko kuo geriausią įspūdį ir, žinoma, sveikai augantį rezultatą. Iki šios akimirkos nuolat jiems padėkoju mintimis.

Gimusios mergaitės sveikatos būklė buvo rizikinga gyvenimui: ji visiškai savarankiškai nekvėpavo beveik tris mėnesius (viena po kitos sekė daugiau nei 11 apnėjų). Per tą patį laiką ji tris kartus persirgo kraujo užkrėtimu bei kitomis infekcijomis (odos, žarnyno, plaučių, trachėjos), teko perpilti eritrocitų masę. Į delną telpantis kūdikis priėmė visas skausmingiausias neišnešiotukus gelbėjančias procedūras: n sykių kraujo ėmimai, kateterių vedimai - išėmimai, įvedimai iš naujo ir vėl, ir vėl, ir vėl; epidūros, intubavimai-ekstubavimai, nuolatinis „maitinimas“ vaistais. Prie viso to, krito svoris. Kita pačių mažiausių neišnešiotukų problema – AAL, kuris Elžbietai pirmųjų trijų savaičių bėgyje buvo uždarytas chirurginiu būdu. Tuomet ji svėrė vos 640 g! Laimei, pastaroji intervencija buvo ypač rezultatyvi ir mergaitė sparčiai pradėjo vytis gyvenimą. Sėkmingai augo svoris, kuris suteikė jėgų toliau kūdikiui bręsti ir stiprėti.

Sulaukus trijų mėnesių diagnozuota dažnokai giliai neišnešiotų naujagimių neaplenkianti retinopatija, kuri „aplanko“ dėl deguonies pertekliaus (o jis būtinas, kol išmoksta kvėpuoti). Elžbietai dėl pernelyg didelio neišnešiotumo, deja, liga išsirutuliojo iki III laipsnio. Tačiau ir čia, dukrą lydėjo medikų profesionalumas, naujausių technologijų taikymas ir sėkmė. Abiems akytėms taikyta Lazerretinopexia yra nepaprastai rezultatyvi ir mergaitė džiaugsmingai mato savo gyvenimą!

Po gimimo su Elžbieta ligoninėje praleidome 103 paras. Per šį laikotarpį mergaitė suvartojo apie 21 skirtingų rūšių medikamentų (antibiotikai, morfijus ir kt.), priėmė sudėtingiausias gaivinimo procedūras ir ištvėrė 2 neišvengiamas operacijas. Per pirmuosius gyvenimo metus nuolat periodiškai lankėme mankštas, kas 10 dienų masažo kursus po 10 dienų, baseiną, logopedo konsultacijas. Stengėmės, „dirbome“, mankštinomės. Intensyviai lavinome dukrelę. Negailėjome tam nei laiko, nei jėgų. Atsidavėme visomis savo kaip tėvų galiomis.

Dabar Elžbieta yra grakšti 4 metukų dama. Užauginta nuo 640 g, ji yra pilnai pasivijusi bendraamžius (o ūgiu ir tvirta sveikata kai kuriuos net ir lenkia!). Kasdien džiaugiamės ja. Tikrai manome, kad ji yra medicinos laimėjimų, Dievo valios ir mūsų įdirbio stebuklas. Mūsų neišnešiotukė yra tvirto būdo, drąsi, smalsi, visada puikios nuotaikos. Elžbieta mėgsta skaityti knygas, klausytis muzikos (turi gerą skonį), groti perkusija. Ji kaip ir daugelis mergaičių mokosi šokti, žaidžia su lėlėmis, nori pasipuošti ir turi puikią savybę suburti darželio draugus žaidimams. Mes žavimės jos mokėjimu džiaugtis gyvenimu!

Mielos mamytės, sulaukusios savo mažylių per anksti, leiskite Jus nuraminti ir šiek tiek patarti iš savo patirties. Pirmiausiai, ką Jūs galite padaryti dėl savo vaikelio, tai nusiraminti ir patikėti juo. Patikėti tuo, kad jis sugebės sustiprėti. Būkit prie inkubatoriaus kiek įmanoma dažniau, ilgiau. Lankykite, glostykit, kalbėkit su savo mažyliu. Tegul jis Jus girdi, jaučia. Tegul žino, kad Jūs esate visada šalia ir tikite juo! Nieko nekaltinkite – viskas Visagalio valioje. Neverkite prie mažylio. Jie, mūsų vaikučiai, nori jausti, matyti laimingus ir besišypsančius stiprius tėvelius.