Untitled Document

Istorijos

Miglė 28 savaitės 1170 g

Kai sužinojome, kad būsime tėveliai, galvojome, kad čia sapnas, netikėjome, buvome dar labai jauni, bet minčių apie, tai, kad negimdysiu net nebuvo. Džiaugėmės, labai laukėm, nėštumas buvo pakankamai geras, nepaisant pykinimo, bet jis greitai praėjo. Tuomet pilvelyje pradėjo kažkas banguoti, taip tai mūsų dukrytė, jau žinojome 19-ąją nėštumo savaitę. Tas jausmas toks nuostabus!

2006 10 14 buvo įprasta diena. Ėjo 28 nėštumo savaitė. Niekuo nesiskundžiau, apie 15 val. išėjus iš dušo pajutau, kaip kažkas pradėjo tekėti. Kraujas! O siaube, širdis ėmė plakti stipriau, išsigandau. Pasikviečiau vyrą, nuvedė mane į lovą. Pasiskambinom greitajai pagalbai, sako, vešim į Kauną, arba vežkit patys į Klaipėdą. Gyvenom tada pas uošvius. Aš gulėjau lovoj stipriai kraujuodama, drebančia širdimi, ir galvodama kas dabar bus, o anyta su vyru krovė mano daiktus.

Pagaliau pajudėjom, pilvas buvo kietas, mūsų mažutė nejudėjo. nuvykus į priimamąjį, ginekologė padarė echoskopą, ir slaugėms pasakė „greitai į operacinę“, o man niekas nieko nesakė. Greitai perrengė, paguldė į lovą ir išvežė, prieš operaciją davė pasirašyti, ir pasakė, kad mūsų abiejų gyvybei gresia pavojus. Tada uždėjo deguonies kaukę, pasakė įkvėpti, ir tada pradėjo veikti pilna narkozė.

Kai pabudau, dar per prieblandą, mačiau kaip gydytoja stovi šalia, ir sako jums gimė mergytė. 18 val. 53 minutės, 1170 gramų, 38 centimetrų. Paskui pajutau nežmonišką skausmą pilvo srity, o gerklė kaip išdraskyta buvo, nes prijungė dirbtinę plaučių ventiliaciją, negalėjau net seilių nuryti. Kai parvežė mane į palatą, net nesuvokiau, kad mūsų mergytė tokia maža, ir gležna. Anyta jau žinojo situaciją, bet man nieko nesakė, mačiau jos akis pilnas ašarų.

2006 10 15

Tą dieną man perpylė kraują, nes stipriai nukraujavau. Vakare atvažiavo sesutė su invalido vežimėliu, ir sako „važiuojam pas dukrytę“. Nuvažiavus atsistojau, ir žiūrėjau į ją, ilgai žiūrėjau...

Grįžus į palatą, atsisėdau ant lovos, ir pravirkau. Ji tokia mažytė, bejėgė, apraizgyta laidais, aparatai tik pypsi, O Dieve galvoju, kas dabar bus.

2006 10 16

Jau šią dieną pati ėjau maitinti, nusitraukus kelis mililitrus pienuko, sesutė suzonduodavo. Tada atvyko ir tėtis pasižiūrėti į savo angeliuką. Maitinti eidavau kas 3 val.

2006 10 17

6 val. ryto nuėjau duoti pienuko, sesutės buvo prie kitų vaikučių, ir žiūrėjau į savo mergytę, kai netikėtai, aparatas pradėjo rodyti tiesią liniją ir pypsėti, kaip aš tada išsigandau, pradėjau šaukti, ateikit, gydytoja, ateikit, mano dukrytei bloga, kai gydytoja atbėgo aparatas vėl tvarkingai pradėjo dirbti, man paaiškino, kad jai yra apnėjos, kai užmiršta kvėpuoti, sako kitą kartą įkiškit į inkubatorių ranką ir pajudinkit, o aš visa drebėjau, galvoju, kad geriau to kito karto nebūtų.

2006 10 18

Atvyko gydytoja neonatologė iš Kauno klinikų, ir sprendė ar mano, ar kitos mamos dukrytę pervežti. Bet galiausiai nusprendė, kad maniškė truputį stipresnė ir vešis ją. Išvardino man vaiko ligas, būklę: kraujo užkrėtimas, plaučiuose susilpnėjęs kvėpavimas, įdubęs krūtinkaulis, vidutinė gelta, dejuojanti, atviras botalo latakas, odos marmuruotumas, būklė labai sunki. Kad išgyvens duoda 80 proc. Tai išgirdus vėl verkiu. Viską suruošė, ir išlydėjau ją. Įlipus į greitosios pagalbos automobilį parodė, kad viskas yra: ir aparatai, ir inkubatorius, prieš išvažiuojant pabučiavau, atsimenu iki šiol jos švelnią ir šiltą galvytę, tada kai ji buvo tokia mažytė. Vakare paskambinus sužinojau, kad atvyko gerai, perkelta į reanimaciją.

2006 10 19

Išsiprašiau namo, nes negalėjau būti ten palatoj viena, žinodama kad ji toli, labai verkiau.

Grįžus namo turėjau atsigauti ir išsaugoti pienelį, kad galėčiau vykti į Kauno klinikas, ir kad galėčiau pati prižiūrėti dukrytę. Pirmas 2 savaites svoris krito, 3-ią savaitę svėrė 1209 gramų. Ji tris savaites gulėjo reanimacijoje, 8 paras gavo antibiotikų, nes kraujo pasėlyje išaugo bakterija. Dirbtinė plaučių ventiliacija taikyta 3 paras, parenterinis maitinimas 5 paras, enterinis maitinimas pradėtas 6 gyvenimo parą.

23 parą perkeltą į Naujagimių ligų skyrių. Tada aš atvykau pas savo mažutę ir kitą dieną ją man perkėlė į palatą, kad galėčiau pati rūpintis. 1 mėnesio svėrė 1470 gramus. 5 gyvenimo savaitę atsirado čiulpimo refleksas, daugėja aktyvių judesių. Pradėjo po truputį gerti iš buteliuko, vėliau bandžiau maitinti krūtimi, bet nepajėgdavo traukti, taigi teko nusitraukinėti.

Kai svėrė 1800 gramus iškėlė jau į lovytę.

2006 12 08

Išleido namo, dukrytė svėrė 2030 gramus, 44 centimetrus.

Kaip gera buvo grįžti namo! iki 1,5 metukų reguliariai tikrinomės pas okulistę, neurologę, kardiologę, neonatologę, kraujo tyrimus darėme kas mėnesį. Gyvenome ant ratų Kaunas - Klaipėda. 1 metų ir 3 mėnesių atlikta širdies operacija, operavo atvirą botalo lataką.

Dabar Miglei jau greitai 6 metukai, tikrinamės profilaktiškai kas metus. Yra sveika, miela, graži mergytė.