III skyrius. Įranga, kuri padeda išgyventi (54-62 psl.)

Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius (NITS) – tarsi kosminių laivų paleidimo aikštelė. Centre – mažylio inkubatorius, aplink daug aparatūros su susiraizgiusiais laidais ir bespalviais vamzdeliais. O visiems prieš akis – plokšti monitoriai, kuriuose šokinėja kreivės bei tarsi amžinai užvesti mechanizmai ritmingai pypsi prislopinti garsai. Visa ši naujausia medicininė įranga skirta sunkiai sergančiam arba neišnešiotam naujagimiui. Ji padeda išgyventi pirmąsias sunkiausias dienas, savaites, o neretai ir mėnesius. Čia 24 valandas per parą užtikrinama saugi ir šilta aplinka. Vaikutis nuolat stebimas, juo rūpinasi patyrę medikai. Nepaisant sudėtingos aplinkos, čia visada džiaugiamasi pagerėjusia mažylio būkle ir net švenčiami mažieji gimtadieniai. Tai pirmoji išgyventa savaitė, dvi, mėnuo.

Inkubatorius

Tai speciali lovelė su plastiko sienomis, jos viduje palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė. Prieš laiką gimusio naujagimio termoreguliacinė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi. Inkubatoriuje kūdikis guldomas ant šildomo čiužinio į vadinamąjį „lizdelį“. Sukuriama patogi padėtis, primenanti mamos įsčias, ir kartu šiek tiek fiksuojami, bet nevaržomi mažylio judesiai. Vaikutis būna tik su sauskelnėmis, kad būtų galima stebėti jo judesius, kvėpavimą, odos spalvą ir kitus svarbius požymius. Kartais užmaunamos megztos vilnonės kojinės, jei šąla pirštukai – ir pirštinės. Šiuolaikiniuose inkubatoriuose temperatūra reguliuojama atsižvelgus į naujagimio kūno temperatūrą – nuo +28o iki+38oC. Jei mažyliui vėsu, inkubatorius šyla, jei per šilta – vėsta. Taip pat palaikoma pastovi oro drėgmė, kad per vaikučio odą nebūtų išgarinama per daug skysčių ir oda neperdžiūtų.

TAI ĮDOMU

1878 metais prancūzų akušeris Stefanas Tarnje paprašė zoologijos sodo prižiūrėtojo sukonstruoti dėžę, kurioje būtų galima paguldyti neišnešiotus kūdikius. Dėžės techniniai duomenys turėjo būti tokie patys kaip ir inkubatoriaus viščiukams, t. y. šildoma. 1880 metais S. Tarnje kolega Pjeras Budinas, kurį daugelis laiko neonatologijos pradininku, pirmą kartą panaudojo šildomą dėžę. Jau tada gydytojas įžvelgė, kad neišnešioti naujagimiai susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis: negali patys kontroliuoti kūno temperatūros, negali patys maitintis ir turi daug didesnį polinkį sirgti, ypač infekcinėmis ligomis.

Tad tuo metu imtasi naujų pažangių neišnešiotų naujagimių gyvybės išsaugojimo būdų. Iš pradžių vaikučiai buvo maitinami šaukšteliu, paskui – per zondą. Dėžėse, kur jie gulėdavo, nuolat buvo palaikoma šiltesnė temperatūra. Kad neužsikrėstų kokia liga, neišnešioti mažyliai buvo atskiriami nuo kitų vaikų. O siekiant, kad mama galėtų bendrauti su vaiku, dėžėje įmontuotas stiklinis langas.

Monitoriai

Prie kiekvieno NITS paciento prijungiamas monitorius. Šis neinvazinis aparatas (nereikia badyti) suteikia daug naudingos informacijos. Monitoriai nuolat seka, skaičiuoja ir fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius: širdies darbą, kvėpavimo dažnį, arterinį kraujospūdį, kūno temperatūrą, kraujo įsotinimo deguonimi rodmenis. Tam tikri monitoriai teikia informaciją apie galvos smegenų veiklą, kvėpavimą.

Aparatas plonais lanksčiais laidais sujungtas su davikliais, kurie klijuojami prie odos tam tikroje vietoje – prie krūtinės, rankų, kojų. Laidais į monitorių patenkančius signalus personalas mato kaip įvairiaspalvius skaitmenis arba grafikus ekrane, tam tikri signalų pokyčiai iš karto praneša apie vaikučio būklės pakitimus. Todėl medikai gali laiku pastebėti pokyčius ir suteikti pagalbą.

Elektrinis širdies veiklos monitorius

Elektriniai širdies veiklos davikliai su specialiais lipdukais tvirtinami vaikelio širdies plote. Jie fiksuoja širdies impulsus ir jų signalus siunčia į monitorių. Nuolat įrašant elektrokardiogramą galima diagnozuoti širdies ritmo, kitus veiklos sutrikimus.

Smegenų veiklos monitorius

Jei įtariama, kad naujagimis turi neurologinių sutrikimų, prijungiamas galvos smegenų veiklą fiksuojantis monitorius. Tai irgi neinvazinis būdas, kai davikliai, lipdukais pritvirtinti ant vaiko galvos, registruoja smegenų siunčiamus elektrinius signalus. Pagal jų pobūdį galima spręsti apie smegenų būklę ir jų pažeidimo laipsnį, nustatyti, kodėl kyla, pavyzdžiui, traukuliai.

Kvėpavimo efektyvumo monitorius

Svarbiausia, kad neišnešiotas naujagimis ne tik išgyventų, bet ir išvengtų galimų komplikacijų. Taikant pagalbinę kvėpuojamąją terapiją gali staiga pakisti deguonies įsotinimo ir iškvepiamo anglies dvideginio parametrai. Toks padidėjimas ar sumažėjimas gali pažeisti smegenų audinį. Deguonies ir anglies dvideginio kiekis kraujyje paprastai nustatomas iš kulniuko ar venos paimant nedidelį kraujo kiekį arba neinvaziniu būdu – matuojant per odą specialiu aparatu. Šio aparato daviklis pridedamas prie naujagimio odos ir monitorius parodo kraujyje esantį dujų kiekį. Atliekant šį tyrimą nereikia nuolat imti mažylio kraujo mėginių. O gydytojas gali parinkti tinkamiausią kvėpuojamosios terapijos būdą bei nustatyti reikalingą deguonies koncentraciją kvėpuojamajame mišinyje.

Deguonies ir dirbtinio kvėpavimo aparatai

Dauguma ką tik gimusių mažylių į NITS patenka dėl kvėpavimo nepakankamumo, t. y. jiems sunku kvėpuoti dėl nepakankamai subrendusių ar dėl uždegimo pažeistų plaučių. Kad patenkintų organizmo poreikį, vaiko kvėpavimas turėtų būti intensyvesnis, o tai per anksti gimusiam mažyliui gana sunkus darbas, nes greitai išeikvojami menki organizmo energijos ištekliai.

Naujagimiams padeda kvėpuoti kelios priemonės:

1. Deguonies kaukė – prie nosies ir burnos pridedama elastingo plastiko kaukė ir per ją nuolat tiekiamas sušildytas ir sudrėkintas deguonies prisotintas oras. Jei deguonies reikia nedaug, šiltas ir sudrėkintas jis gali būti tiekiamas tiesiog į inkubatorių.

2. Nosies kaniulės (plonyčiai vamzdeliai, dar vadinami ūsais) padeda deguonies ir oro mišiniui patekti tiesiai į šnerves. Kai kvėpavimo funkcija nėra pakankama (kartojasi centrinės kilmės apnėja), reikia sudaryti pastovų teigiamą slėgį kvėpavimo takuose. Tuomet nosies kaniulės arba maža kaukytė tampriai pritvirtinama prie šnervių, o tiekiamas deguonies ir oro mišinys neleidžia iškvepiant smulkiausiems plaučių elementams (alveolėms) subliūkšti. Ši terapija labai palengvina kvėpavimą.

3. Dirbtinio kvėpavimo aparatas. Jei naujagimis pats nekvėpuoja arba kvėpuoti jam darosi vis sunkiau, nepaisant taikomų aukščiau išvardytų priemonių, jam į trachėją įkišamas vamzdelis, per kurį dirbtinio kvėpavimo aparatas tam tikru slėgiu ir dažniu įpučia deguonies ir oro mišinį tiesiai į plaučius, t. y. aparatas „kvėpuoja“ už vaiką. Šiandieniniai dirbtinio kvėpavimo aparatai reaguoja į mažiausias naujagimio pastangas kvėpuoti ir prisitaiko prie paciento. Kai tik naujagimis pradeda sveikti, gali pats kvėpuoti, aparatas atjungiamas.

Vamzdeliai, laideliai…

Prie ankstuko prijungta daug vamzdelių ir laidų. Per vienus į monitorius patenka reikalinga informacija, per kitus mažylis gauna reikiamą pagalbą (deguonies, maisto). Visi šie lankstūs ir iš itin kokybiško plastiko pagaminti vamzdeliai bei laidai padeda užtikrinti mažylio gyvybines funkcijas.

Intraveniniai kateteriai

Būdamas mamos įsčiose visas reikalingas maisto medžiagas vaisius gauna per virkštelės kraujagysles. Ankstuko virškinimo sistema nėra pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti tiek maisto, kiek pakaktų jo gyvybei užtikrinti. Todėl pirmąsias gyvenimo paras neišnešiotas naujagimis dažniausiai maitinamas per kateterį, kuris būna įvestas į bambinę, kitą centrinę ar periferinę veną. Šis plonas vamzdelis taip pat gali būti naudojamas kraujo mėginiams paimti, medikamentams sušvirkšti ar kraujui perpilti. Pro intraveninį kateterį naujagimis gauna vivisas svarbiausias maisto medžiagas – specialiai sukurto mišinio, kuriame tinkamai subalansuotos visos reikalingos maistinės medžiagos: baltymai, angliavandeniai, riebalai, elektrolitai, mikroelementai bei vitaminai. Tai vadinama parenteriniu maitinimu.

Kartą įstatyti intraveniniai kateteriai gali būti nekeičiami kelias dienas ar net kelias savaites. Pradėjus intraveninį maitinimą, kuris mažyliui yra svarbiausias maisto medžiagų ir energijos šaltinis pirmomis dienomis, jis maitinamas ir mamos pienu, kurio kiekis pamažu didinamas. Kai maisto kiekis tampa pakankamas ir naujagimiui nebereikia švirkšti vaistų į veną, kateteris ištraukiamas.

Maitinimo zondas

Tai ilgas elastingo plastiko vamzdelis, kuris pro nosį ar burną įkišamas į skrandį ar tiesiai į žarnyną. Dažniausiai vaikas maitinamas per zondą, kuris įvestas per nosį. Kartais – ir per burną. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad zondas gali pakenkti burnos audiniams. Kūdikio burnytė yra labai jautri, todėl ją reikia saugoti, kad atėjus metui maitintis natūraliai ji nebūtų pažeista. Taip vėliau išvengiama atmetimo reakcijos. Įkišti zondą per nosį nėra labai sudėtinga procedūra. Ankstukui, žinoma, tai nėra malonu, todėl zondas paliekamas ilgesniam laikui – 3–4 dienoms. Tada keičiamas kitu.

Kol naujagimis nemoka ryti, springsta, pro zondą paprastai suleidžiamas reikalingas maisto kiekis. Taip pat galima patikrinti, ar suvirškinta paskutinė maisto porcija, ar skrandyje nėra oro, tulžies bei kitų priemaišų. Jei žarnyno peristaltika vangi ir organizmas negali pasisavinti reikiamo maisto kiekio, naujagimiui gali būti skiriamas trofinis maitinimas – duodama labai mažai maisto, kuris negali patenkinti jo mitybos poreikio, tačiau padeda žarnynui priprasti prie naujo maisto, skatina virškinimo fermentų, hormonų išsiskyrimą. Gerėjantis žarnyno darbas leidžia pamažu didinti skiriamo maisto kiekį ir mažinti į veną leidžiamų maisto medžiagų, kol galų gale mažylis visą maistą gauna tik per zondą tiesiai į skrandį. Susiformavus čiulpimo refleksui maitinimo zondas pašalinamas.

Pulsinis oksimetras

Tai kraujo įsotinimo deguonimi matuoklis. Deguonis yra vienas svarbiausių veiksnių, garantuojančių naujagimio augimą ir vystymąsi.

Hemoglobinas, kuris yra raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose, yra labai svarbus pernešant deguonį į visus organizmo organus ir audinius. Jei kvėpavimas nepakankamas, mažiau deguonies per plaučius patenka į kraują, mažiau jo prisijungia prie hemoglobino ir mažiau išnešiojama po visą organizmą. Pulsinis oksimetras matuoja susijungusio su hemoglobinu deguonies kiekį, tad medikai iš šių rodmenų gali spręsti, ar mažyliui pakanka deguonies. Prietaisas yra neinvazinis ir naujagimiui neskauda. Specialus matavimo daviklis pritvirtinamas ant delno ar pėdutės. Daviklis į audinius siunčia infraraudonosios šviesos srautą ir taip nustato, kiek deguonies įsotino naujagimio organizmas. Monitoriaus ekrane galima pamatyti ne tik koks procentas hemoglobino yra prisijungęs deguonį, bet ir širdies susitraukimų dažnį, kitaip vadinamą pulsu. Iš to ir kilęs prietaiso pavadinimas.

Kraujospūdžio matuoklis

Arterinio kraujo spaudimo matuoklis parodo širdies darbą. Kraujospūdis priklauso nuo kraujagyslių būsenos bei cirkuliuojančio kraujo kiekio. Neišnešiotas naujagimis kraujo turi nedaug, be to, nuolat per odą netenka daug skysčių. Kraujospūdžio matuoklis atspindi skysčių pusiausvyros rodiklius, rodo, jei sutrinka širdies, kaip kraujo pompos, darbas. Matuoklio veržiamasis raištis užmaunamas ant žasto arba blauzdos, kraujospūdis matuojamas tam tikrais intervalais.