III skyrius. Laboratoriniai tyrimai (64-65 psl.)

Neišnešioto naujagimio būklę stengiamasi stebėti ir įvertinti kuo švelnesniais – neinvaziniais būdais. Tačiau invaziniai būtini norint nustatyti ligos priežastį, įvertinti jos eigą. Tyrimams gali būti imamas ne tik kraujas, bet ir kiti organizmo skysčiai – smegenų skystis, šlapimas.

Kraujo tyrimai

Kraujas tyrimui gali būti imamas iš rankų, kojų bei galvos venų. Jei naujagimis labai mažas ar sunkiai serga, kraujo galima paimti per bambos veną ir arteriją įkišus plonų kateterių. Jei tyrimui kraujo reikia labai mažai, imama iš kulniuko, rečiau – iš piršto. Iš kulniuko kraujo, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, gali būti imama 4–6 kartus per parą.

Viena dažniausių priežasčių, kodėl reikia atlikti kraujo tyrimą, – priešlaikinį gimdymą sukėlusi infekcija, kuria galėjo užsikrėsti ir vaikas. Todėl iš ką tik gimusio kraujas imamas siekiant atlikti bendrąjį ir (arba) biocheminį tyrimą. Tai labai svarbu, nes pagal jo rezultatus gydytojas sprendžia, ar naujagimiui reikia skirti antibiotikų ir kokiam laikui.

Atliekant bendrąjį kraujo tyrimą vertinamas eritrocitų, leukocitų, trombocitų kiekis. Jei naujagimis užsikrėtęs infekcija, jų kiekis paprastai būna pakitęs. Kraujo biocheminiai infekcijos žymenys (C reaktyvusis baltymas, prokalcitoninas) padeda nustatyti infekciją ir tada galima apsispręsti dėl tolesnio gydymo. Įtariant infekciją visuomet paimamas kraujo pasėlis ir specialiose terpėse bandoma išauginti bakterijų, kurios gali būti išplitusios po mažylio organizmą. Jeigu tokios bakterijos išauga, nustatoma, kaip jas veikia tam tikri antibiotikai. Tada pasirenkamas tinkamiausias, t. y. tas, kuriam bakterija nėra atspari.

Neišnešiotų naujagimių eritrocitų gyvavimo laikas gerokai trumpesnis nei suaugusiųjų ar vyresnių vaikų, todėl jiems, kitaip nei kitiems kūdikiams, dažniau gresia mažakraujystė. Šia liga galima susirgti ir tada, jei tenka dažnai imti kraujo tyrimams ar į galvos smegenis, į poodį bei kitus vidaus organus išsilieja kraujas. Siekiant išvengti mažakraujystės, neišnešiotiems naujagimiams kartais tenka perpilti donorų kraujo.

Smegenų skysčio tyrimai

Jeigu neišnešiotam naujagimiui įtariama centrinės nervų sistemos infekcija, dažniausiai – smegenų dangalų infekcinis uždegimas (meningitas), tyrimui paimama smegenų skysčio (likvoro). Tokiu atveju atliekama juosmeninė punkcija (specialia adata duriama tarp dviejų stuburo slankstelių apatinėje juosmens dalyje). Procedūra atliekama naujagimį nuskausminus. Likvoro sudėties pokyčiai leidžia nustatyti infekciją, o jos sukėlėjai gali būti išauginami specialiose terpėse. Turėdamas šią informaciją gydytojas gali imtis efektyvių priemonių.

Šlapimo tyrimas

Šlapimo tyrimu gali būti nustatoma šlapimo organų infekcija arba įvertinama inkstų bei kitų organų veikla. Svarbu išsiaiškinti tai, kaip dažnai naujagimis šlapinasi. Todėl matuojamas per parą surinkto šlapimo kiekis. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai atlikti paprasta. Naudojami specialūs šlapimo surinkimo maišeliai arba į šlapimo pūslę įkišamas kateteris.

,,Pirmosiomis savaitėmis dažnai apimdavo jausmas, kad gyvenu ne savo gyvenimą, kad sūnus priklauso ne man, o ligoninei – seselėms, daktarams. Buvo labai sunku. Kiekvieno tyrimo laukdavau su didžiausiu siaubu ir nerimu. Nuotaikos keisdavosi kaip Lietuvos oras – tai apimdavo džiaugsmas, tai neviltis, kartkartėmis – euforija, o kartais – ašaros. Jei seselė netaktiškai pasakydavo žodį ar būdavo prasti tyrimų rezultatai, entuziazmas išgaruodavo labai greitai. – Negaliu pasakyti kodėl, bet tuo metu labiausiai erzindavo artimųjų pastangos nuraminti, kad viskas bus gerai. Tačiau, nepaisant nuolatinės įtampos, vakarais atsikvėpdavau, nes labai norėdavau išgirsti, kiek mažylis paaugo per parą. Dažniausiai rezultatai nudžiugindavo, nes Titas augo kaip ant mielių“, – pasakojo 31 savaitę gimusio Tito mama.