III skyrius. Muzikos terapija (93-98 psl.)

Mūsų seneliai visus darbus nudirbdavo dainuodami sutartines, mūsų tėvai užplėšdavo dainą per susibūrimus, šventes ir vakarėlius. Šių dienų tėveliai viešai dainuoti nedrįsta. Nemadinga. O psichologai kaip susitarę tvirtina, jog dainuojanti mama ar tėtis – didelis džiaugsmas vaikų ausytėms, nes mažyliai girdi pakilų ir švelnų tėvų balsą, jaučia sklindančias geras emocijas. Be to, dainuojantis žmogus gali būti liūdnas, gali būti linksmas, bet niekada suirzęs.

Mokslininkai jau įrodė stebuklingą gydantį muzikos poveikį. Melodijos garsas pritildo pasaulio triukšmą ir tarytum nuslopina tvyrančią įtampą. Klausantis muzikos sulėtėja širdies ritmas, nurimstama.

Apie muzikos terapiją kalbamės su Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Neonatologijos skyriaus gydytoja dr. Rasa Garunkštiene, apgynusia disertaciją tema ,,Muzikos terapijos poveikis neišnešiotų naujagimių širdies susitraukimų dažniui, kraujo įsotinimui deguonimi, elgsenai ir tolesnei raidai“.

Mokslinis tyrimas

2008–2009 m. Vilniaus ir Kauno klinikose buvo atliktas tyrimas, kaip muzika veikia neišnešiotus naujagimius. Buvo tiriami 35 labai mažo svorio (apie 1 200 g) mažyliai, gimę iki 32 savaitės.

Kiekvienas naujagimis buvo stebimas tris dienas iš eilės po 20 minučių. Pirmąją dieną lopšines dainavo muzikos terapeutė. Antrąją buvo leidžiamas tų pačių lopšinių įrašas. O trečią dieną – jokios muzikos. Visas tris dienas naujagimis buvo filmuojamas ir kas penkias minutes fiksuojamos jo gyvybinės funkcijos: širdies susitraukimų dažnis, deguonies kiekis kraujyje.

Vėliau peržiūrėjus įrašus buvo įvertintas kiekvieno ankstuko elgesys, aparatūros užfiksuoti rodmenys. Rezultatai buvo akivaizdūs – muzikos terapija veikia teigiamai.

Beje, gyvai niūniuojamos lopšinės teikė daugiau naudos. Turbūt todėl, kad muzikos terapeutė lopšinę dainavo žiūrėdama į vaikutį, tad iškart galėjo matyti, kaip šis reaguoja. Tada lengviau nuspręsti, kaip dainuoti – garsiau, tyliau, lėčiau ar greičiau. Tad galima daryti išvadą, kad ankstukams labiau patinka gyvo garso individualūs „koncertai“.

Pirmosios dainos – lopšinės

Atliekant tyrimą pirmenybė teikta lopšinėms, nes jos monotoniškesnės nei kitos dainos ir greičiau nuramina. Pasak dr. R. Garunkštienės, buvo stengiamasi, kad naujagimiai nepervargtų, nes juos ir taip trikdo įvairūs garsai, pojūčiai, negalavimai.

Lopšinių tempas atitinka mamos širdies ritmą ir geriausia, kai ją niūniuoja mama. Juk vaikutis jau yra girdėję jos balsą. Dar įsčiose nuo šio balso pasijusdavo ramiau. Kartu mamos balsas stimuliuoja vaiko jutimines sistemas – lytėjimą, klausą ir regą. Gimdoje šie pojūčiai vystosi natūraliai. Todėl anksčiau laiko gimusiam vaikui būtina girdėti mamos balsą. Juo labiau kad po gimdymo ankstukas patenka į sudėtingą aplinką, kuri turi įtakos jo jutiminiam vystymuisi: per anksti susiduria su šviesa, garsais, patiria skausmą. Taip pat turi įtakos ir ligoninės darbo ritmas.

Vaikutis tiesiog ,,išplaukia“ iš reanimacijos

Gydytoja dr. R.Garunkštienė pripažįsta, kad ją ne tik nustebino muzikos poveikis naujagimiams, bet tai pakeitė ir jos požiūrį į slaugą. ,,Kai matai, kad išgirdęs garsus naujagimis suklūsta ir prie jo prijungtos
aparatūros rodmenys ima normalizuotis, apima geras jausmas – muzika veikia, – pasakoja neonatologė. – Tada supranti, kokią gydomąją galią turi garsai. Nors jau anksčiau pastebėjome, kad nuolat girdėdamas mamos niūniavimą vaikutis sparčiau sveiksta. Tad jis tarsi „išplaukia“ iš reanimacijos. Todėl skatiname mamas kalbėti, dainuoti kuo dažniau.“

O kaip su tėčio balsu? Būdamas mamos įsčiose vaikas girdi ir tėvo balsą, todėl į tai taip pat vertėtų atsižvelgti. Tai įrodė kitas tyrimas, kai ir mamos, ir tėčiai buvo skatinami mažyliams nuolat (kai nemiega) dainuoti, kalbėti. Rezultatai nudžiugino – sustiprėję ir ūgtelėję mažyliai iki 36 savaitės buvo ,,komunikabilesni“ – dažniau stengėsi ,,kalbėti“ patys.

Galimas net klasikinis rokas

Pirmąkart muzikos terapija ankstukams imta taikyti dar 1975 metais JAV. Vėliau ji pasiekė Europą. Šiandien jau daugelyje ligoninių su įvairaus amžiaus ir būklės pacientais dirba muzikos terapeutai. Ši praktika greitai bus taikoma ir Lietuvoje. Universitete jau galima įgyti muzikos terapeuto specialybę. Jis ligoniui parenka tinkamą muziką, ją atlieka pritariant instrumentams. ,,Šveicarijoje esu mačiusi, kai muzikos terapeutė porą savaičių lanko neišnešiotus naujagimius ir jų tėvelius, – pasakoja neonatologė. – Kartu atsineša tėvų pasirinktą muzikos instrumentą – gitarą, kankles, metalofoną… Mama uždeda ranką ant vaikučio ir ima niūniuoti, o specialistas pritaria su instrumentu.“

Gali skambėti ir vaikiškos dainelės. Tik nuo jų naujagimis taps aktyvesnis. Vaikų balsai skardesni, aukštesni, todėl gležnam ankstukui nelabai tinkami. Paprastai truputį ūgtelėjęs, nuo 32 savaitės, mažylis toleruoja įvairesnes melodijas. Didesniems ir jau sustiprėjusiems siūloma paklausyti Mocarto, gamtos garsų. O kaip su populiariąja, sunkiąja roko muzika? Pasak gydytojos, tokia muzika tikrai nenuramins, nebent būtų specialiai pritaikyta. Tačiau jei mama nėštumo metu daug klausėsi sunkiosios muzikos, tai gali palankiai nuteikti vaikelį.

Kada geriausia niūniuoti lopšinę?

Kelis kartus per dieną. Paprastai geriausia paniūniuoti kokią melodiją, kai daromos skausmingos procedūros – duriama į kulniuką, veną. Įrodyta, tokia daina sumažina stresą, o kartu ir skausmą. Jei mamos nėra šalia, paleidžiamas jos balso įrašas. Tai paprastai daroma penkiskart per dieną po procedūrų, pavalgius. Tada mažylis greičiau nurimsta ir užmiega. Įrašas – nebūtinai lopšinės. Gali būti pasakos, laiškai, palinkėjimai. Kartais įrašomas abiejų tėvų pokalbis ar bendra daina. Dainos ar skaitomos knygos turinys nėra svarbus. Svarbiausia, kad ankstukas girdėtų ramų mamos balsą. Įrašo trukmė – apie 15 min. Bet visada geriau, kai tėvai šalia šnekina mažylį.

Ar šiais laikais mamos moka lopšinių? ,,Įrašus visada perklausau ir patikrinu su specialia programa, – pasakoja gydytoja R. Garunkštienė. – Nes svarbu tinkamas tolygus balso tembras. Džiugu, kai mamos
moka daug gražių lopšinių. Žinoma, iš pradžių jos jaučiasi nedrąsiai. Todėl prašome įrašą padaryti namie.“ Įrašus galima leisti apie 40 decibelų (dB) garsumu. Palyginimui: 35 dB – žmonių šnabždesys, 40 dB – negarsi kalba, 50 dB – įprasta kalba.

Muzikos jėga:

• Klausydamasis muzikos vaikutis mažiau jaučia skausmą, po skausmingų procedūrų greičiau nurimsta.

• Muzika atpalaiduoja, naujagimis būna ramesnis, geriau miega.

• Klausant muzikos tausojamos vaikelio jėgos ir jis greičiau sustiprėja.

• Muzika gerina naujagimio širdies darbą, kraujas geriau įsisavina deguonį, rečiau pasitaiko kvėpavimo sustojimų (apnėjų).

• Greičiau auga naujagimio svoris. Sustiprėja čiulpimo refleksas, geriau įsisavinamas maistas.

• Muzika ne tik padeda sustiprinti tarpusavio ryšį, bet ir mažina mamos nerimą, ji būna pakilesnės nuotaikos ir net ilgiau žindo.