III skyrius. Pirmasis pieno lašas (77-88 psl.)

Be maisto naujagimis galėtų išgyventi keletą dienų, nes organizme turi sukaupęs gyvybiškai būtinų atsargų. Tai sudaro apie 500 g kūno riebalų, kuriuos ,,susirenka“ būdamas įsčiose 28–40 nėštumo savaitę. O ką tik gimusio ankstuko atsargos dažniausiai būna itin kuklios. Jis ne tik neturi sukaupęs riebalinio sluoksnio, bet ir kitų gyvybines funkcijas užtikrinančių medžiagų.

Mokslininkai apskaičiavo, kad 24 nėštumo savaitę gimusiam mažyliui, kurio svoris – 700 g, energijos atsargų pakaktų tik pirmai gyvenimo dienai.

Kaip ir kuo maitinami mažiausieji, papasakoja Lietuvos dietologų prezidentė dietologė dr. Rūta Petereit.

Specifinės mitybos poreikis

Nuo pirmųjų gyvenimo valandų ankstukui būtinos gyvybinę energiją palaikančios medžiagos. Kaip jos galėtų patekti į vaiko organizmą?Juk jis dar nemoka maitintis įprastai, ne per placentą. Maža to, dar neišsivysčiusi virškinimo sistema:

• Skrandžio tūris itin mažas, be to, silpna žarnyno peristaltika.

• Skrandis per mažai išsiskiria sulčių ir tulžies maistui virškinti, todėl ne taip gerai įsisavinami riebalai bei maistingosios medžiagos.

• Neretai dėl nesuvirškinto maisto mažyliui pučia pilvuką, nes jį tempia susidariusios dujos.

• Iki 24 savaitės gimusių kūdikių dar nėra susiformavęs čiulpimo refleksas.

• Tik nuo 34 savaitės mažylis dažniausiai geba suderinti maitinimąsi su rijimu ir kvėpavimu.

• Daugelis naujagimių nuo 34–35 gestacijos savaitės išmoksta
žįsti.

Tad gydytojas neonotologas kartu su dietologu kiekvienam vaikučiui individualiai, atsižvelgdamas į jo svorį ir būklę, sudaro mitybos planą. Neišnešiotas naujagimis gali būti maitinamas trim būdais: pieną žįsti pats, per zondą (tiesiai į skrandį) arba parenteriniu (į veną) būdu.

Skystis į veną

Naujagimiams, sveriantiems iki 1 500 g ir gimusiems iki 32 savaitės, be motinos pieno, skiriamas parenterinis maitinimas: mažyliui į veną per kateterį sulašinama maisto medžiagų. Toks skystis kiekvienam kūdikiui paruošiamas individualiai. Atsižvelgiama net į tai, kiek lašų per minutę sulašės į organizmą. Tai itin kruopštus ir atsakingas darbas. Pasak gydytojos, nepatartina šio skysčio padauginti, bet negerai ir kai jo per mažai. Jei mažylis kartu maitinamas per zondą, į veną skysčio lašinama mažiau. Jei vaikutis užsikrėtęs infekcija, jam skiriama antibiotikų, todėl skysčių reikia daugiau.

Tiesiai į skrandį

Visi neišnešioti naujagimiai, sveriantys apie 1 800 g ir didesni, kurie dar nesugeba gerai čiulpti ar ryti, mažytėmis porcijomis maitinami per zondą, tiesiai į skrandį. Per kiekvieną maitinimą zondas įkišamas per burną arba nosį. Zondas gali būti laikomas ir 3–4 paras. Maitinant per zondą pasirūpinama, kad tokiame maiste būtų ir mamos pieno. Nors vienas lašas. Kuo bus maitinamas, priklauso nuo vaiko būklės ir kaip jis toleruoja maistą. Mažylis gali būti maitinamas mamos ar donorės pienu, taip pat pieno mišiniais, skirtais neišnešiotiems naujagimiams. Jei maitinama mišiniu, gydytojas apskaičiuoja dirbtinio pieno sudėtį, atsižvelgdamas į visas būtinas vaikučio augimui reikalingas medžiagas (baltymai, riebalai ir angliavandeniai, taip pat vitaminai). Dėl itin mažo skrandžio tūrio pirmieji maitinimai apsiriboja vos keliais lašais. ,,Man teko apskaičiuoti itin gležnam naujagimiui tik 2 ml motinos pieno per parą“, – patirtimi dalijasi gydytoja dietologė Rūta Petereit. Pirmąją parą ankstukui užtenka 1–2 ml pieno kilogramui kūno svorio.

Geroji mikroflora – mamos pieno laše

Ką tik gimusio naujagimio žarnynas yra visiškai švarus ir jame gali susidaryti bet kokia mikroflora. Jo imuninė sistema dar nėra išsivysčiusi, todėl jis neatsparus infekcijoms. Pirmojo maitinimo metu (per pirmąsias 12 gyvenimo valandų) vaikas turėtų gauti mamos pieno. Tai ypač svarbu, nes galima išvengti žarnyno uždegimo, nuo kurio dažnai kenčia ankstukai. Būtent dėl natūralaus maitinimo susiformuoja geroji žarnyno mikroflora. Imunoglobulinai (kitaip tariant, baltymai) patekę į skrandį padengia gleivinę ir taip apsaugo mažylį nuo patogeninių bakterijų ar virusų. Taip pat šie baltymai stimuliuoja skrandžio darbą, priversdami jį dirbti ir greičiau vystytis.

Mamos priešpienyje, kuris išsiskiria pirmosiomis dienomis, yra įvairių imunoglobulinų, vitaminų, skatinančių augimą. Priešpienis padeda naujagimio organizmui atsikratyti nereikalingų medžiagų, nes turi vidurius laisvinančių savybių. Mažylis dažniau tuštinasi ir taip iš žarnyno greičiau pašalinami mekonijai – tamsios išskyros.

Mamos pienas – visavertis tinkamas maistas

Mamos pienas nėra šiaip skystis – tai audinys, kaip ir kraujas. Tai gyvos ląstelės, kurios leis mažyliui sėkmingai vystytis ir augti. Mamos pienas lengvai virškinamas, visada šviežias ir tinkamos temperatūros. O visų svarbiausia – tinka konkrečiai jos vaikui. Tuo yra unikalus. Jo sudėtis keičiasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir net būklės. Kaip šitaip gali būti? Kaip mamos organizmas gali tai numatyti?

Mokslininkai aiškina taip: nuo pirmųjų nėštumo savaičių, veikiamas hormonų pokyčių, moters organizmas persitvarko. Nuo pat pastojimo pradžios krūtys ruošiasi savo pirminei misijai – kūdikio maitinimui. Jei vaikutis gimsta anksčiau, mamos pieno sudėtis kinta dėl tuo metu organizme vyraujančių hormonų. Jie ir ,,numano“, kaip išsivystęs buvo vaisius ir kokių maistingųjų medžiagų jam dabar reikia.

Mamos piene yra įvairių medžiagų, skatinančių vaiko augimą ir stiprinančių imunitetą. Tokiame piene yra tinkamai subalansuotas kalcio bei fosforo kiekis. Šie elementai būtini ir iš mamos pieno pasisavinami
daug geriau (iki 60 proc.). Be to, labai geras kalcio ir fosforo santykis – 2:1 (karvės piene – 1:1). Svarbus mikroelementas geležis iš mamos pieno pasisavinamas net 49 proc. Gerai subalansuotas vitamino E kiekis saugo virškinimo sistemą ir normalizuoja žarnyno darbą bei mikroflorą.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mamos pienu žindomi ar per zondą jo gaunantys ankstukai yra atsparesni ligoms, rečiau serga vidurinės ausies uždegimu (o tai būdinga šiems mažyliams), taip pat penkis kartus rečiau šlapimo takų infekcijomis. Įrodyta, kad mamos pienu maitinami vaikai ir vėliau būna sveikesni, neturi antsvorio, turi sveikesnius dantukus.

Ankstukas pasisotina lėčiau

34–35 savaičių naujagimiai gali sėkmingai žįsti patys, nes geba derinti maitinimąsi su kvėpavimu. 35–36 savaitę gimęs vaikutis mamos pienu gali būti maitinamas praėjus dviem valandoms nuo gimimo. Paprastai mažylis pasisotina maždaug per 20 minučių, nes jis žinda lėčiau, greičiau pavargsta. Natūralu, jei vaikutis pasisotins ir per 30–40 minučių. Per parą jį reikėtų maitinti 10–12 kartų. Tačiau vėliau, augant, galima tai daryti rečiau. Norint suprasti, kiek pieno mažylis išžinda, ar jam pakanka, reikia jį prieš valgį ir po valgio pasverti. Būtinai su tais pačiais drabužėliais ir sauskelnėmis. Tik taip galėsite tiksliai žinoti.

Kaip auga ankstukas?

O kaip auga ankstuko svoris? Pirmąsias dienas visi naujagimiai netenka šiek tiek svorio, nes pasišalina skysčiai. Pirmąsias gyvenimo dienas naujagimis gali netekti iki 15–20 proc. buvusio svorio. O antrąją
gyvenimo savaitę, kai stabilizuojamos gyvybinės funkcijos, svoris pamažu auga ir per 2–3 savaites mažylis jau būna tokio pat svorio, kaip ką tik gimęs. Vidutiniškai priaugama po 15 g per dieną. Taip pat yra ir su ūgiu – 0,5–0,8 cm per savaitę. Galvos apimtis padidėja iki 1 cm per 7 dienas. Tiesa, svoris neauga tolygiai, didėjimo kreivė labiau primins laiptus. Todėl vertinama atsižvelgus į ilgesnį laikotarpį.

Nepamirškite, kad ankstuko svoris gali sumažėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jam trūksta kalorijų, užsikrėtė infekcija, sutriko kvėpavimas. Pastaruoju atveju sunaudojamos augimui skirtos kalorijos. Kritęs ir staiga padidėjęs svoris gydytojams rodo, kad kuo skubiau reikia imtis reikiamų priemonių.

,,…mano galvoje įsijungė kitas bėgis, su žinute, jog nei gailėtis, nei ašarų lieti nėra prasmės, tai nepadės stiprėti mano ankstukui, reikia gaminti pieną. Supratau, kad geriausia, ką dabar galiu padaryti, tai rūpintis pieno lašų rinkimu savo mažučiui. Tą ir dariau. Nuo vieno maitinimo iki kito vis varvinau tuos lašus, kad atėjus laikui, po 3 valandų, turėčiau reikiamą normą. Kartais kelių mililitrų pritrūkdavo, todėl vėl bandydavau juos surinkti, kad tik Dominykas gautų, kiek reikia. Ir taip pusantro mėnesio dieną naktį. Vėliau, kai sūnelis šiek tiek sustiprėjo, bandžiau maitinti krūtimi, bet per valandą jis iščiulpdavo gal tik 20 ml, o dar 40 ml trūkdavo… Pamažu ėmiau maitinti tik krūtimi. Ir taip iki 1 mėnesio. Niekas netikėjo, kad man pavyks pačiai pamaitinti, juk Dominykas gimė po cezario pjūvio. Iš pradžių jis buvo maitinamas per zondą, vėliau – iš buteliuko“, – pasakojo 31 savaitę gimusio Dominyko mama.

Žindymo papildikliai

Žindymo papildikliai, t. y. papildoma maitinimo sistema, naudojami, kai vaikutis gali žįsti pats. Tai taikoma tik tada, jei mama turi mažai pieno ar iki kito maitinimo krūtis nespėja prisipildyti. Krūtį apžiojusiam kūdikiui pienas (ištrauktas pientraukiu mamos pienas, kitos moters donorės pienas ar mišinys) tiekiamas į burną šalia mamos spenelio įvestu elastingu vamzdeliu iš rezervuaro (maišelio-buteliuko, pakabinto šalia arba laikomo rankoje). Iš pradžių papildomo pieno į rezervuarą įpilama tiek, kiek kūdikis buvo įpratęs išgerti. Kai mamos organizmas ima daugiau gaminti pieno, kūdikis pamažu atpratinamas nuo papildiklio – jo pilant vis mažiau. Taip mažylis ne tik pasisotina, bet, kas labai svarbu, mamos organizmas nuo jos vaikelio prisilietimo ima daugiau gaminti pieno. Su žindymo papildikliais vaikas gali būti maitinamas kelias dienas ar savaites.

Mamos pieno atsargos

Geriausias pienas yra tiesiai iš krūties. Tačiau pasitaiko, kai pienelio yra daugiau nei reikia. Kaip jį laikyti namuose?

Pasak gydytojos, esant kambario temperatūrai mamos pienas gali stovėti porą valandų. Šaldytuve – parą. Norint išsaugoti ilgesnį laiką reikia dėti į šaldiklį. Tokiu atveju iš karto nutrauktas supilamas į specialų indelį ar maišelį ir užšaldomas. Tokį galima šaldiklyje laikyti tik iki pusės metų.

O jei vaikutis vienu kartu visko nesuvalgo? Ar pusryčių likučiai tiks pietums?

Jei po maitinimo lieka atšildyto pieno, antrą kartą jo užšaldyti negalima. Kad jo neliktų, prieš dėdami į šaldiklį dozuokite. Ir nepamirškite, kad mamos pieno negalima šildyti mikrobangų krosnelėje.

Košė iš pieno?

Dažnai mamos įsigudrina pusės metų sulaukusiam mažyliui iš savo pieno gaminti košes arba sumaišiusios su tam tikromis bakterijomis pagamina kefyro. Gydytoja R. Petereit to daryti nepataria. Pirmąsias košes geriau virti su vandeniu. Specialistai rekomenduoja iš karto vaikučiui neduoti labai tirštos košės. Pirmam kartui užteks arbatinio šaukštelio, praskiesto šlakeliu mamos pieno.

Ar galima ankstukui duoti kitos mamos, gyvenančios greta, pieno? Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, jeigu mama negali maitinti kūdikio savo pienu, patariama duoti mamos donorės pieno,
nes jų sudėtis labai panaši. Būtina atsižvelgti į mamos donorės ir jūsų kūdikio amžių. Nepamirškite, kad visavertį maistą, ypač pirmuosius pieno lašus, savo kūdikiui gali duoti tik mama.

,,…man žindymo laikotarpis buvo tragiškas su abiem vaikais. Net gimdymo sąrėmiai, trukę 6 val., nepaliko tokių gilių randų širdyje kaip vaikų žindymas. Gal kažkada neradau tinkamų patarimų? Todėl labai norisi pasakyti mamoms: net jei jums nepavyks žindyti – tai nėra pasaulio pabaiga, jūsų meilė yra svarbesnė“, – patirtimi dalijasi 34 savaitę gimusios mažylės mama Julija.

Mišinukus vartokite atsargiai

Jei mama neturi pieno, svarbu ankstukui parinkti tinkamą mišinuką. Tokiu atveju vertėtų pasitarti su gydytojais. Dažnai dėl pirmaisiais mėnesiais netinkamai parinktų mišinukų ima didėti svoris, o tai vaikučio sveikatai naudos neatneš. Gydytojai įspėja, jog svoris, aišku, turi augti, tačiau ne per daug. Be to, gali būti viršytas tokių medžiagų kaip baltymai kiekis. Ne paslaptis, jei vaikas buvo netinkamai maitinamas iš pat pradžių, vėliau, paauglystėje, jis gali patirti bėdų dėl padidėjusio cholesterolio ar susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

,,Jei tik norite maitinti krūtimi, nenuleiskite rankų ištikus pirmai nesėkmei. Prisimenu, kaip žindymo kursuose visoms pareiškiau, jog viliuosi, kad neturėsiu pieno ir nereikės savo kūdikio maitinti pačiai, nes tai sukelia daug vargo, o ir krūtys praranda savo formą. Tačiau mums įkalė, jog žindyti turi ir gali kiekviena. Gimus Elžbietai, kai kiekvienas nutraukto pieno mililitras reiškė papildomą stiprybės lašelį, šimtus kartų mintyse dėkojau savo pusseserei (ačiū, Vilija) už padovanotus žindymo kursus. Tik ten gautų žinių dėka pasiekiau, kad mano mažoji mergytė po poros mėnesių atsisakė buteliuko ir ėmė pasičepsėdama žįsti krūtį. Tad net ir prie buteliuko įpratęs ankstukas gali pradėti žįsti krūtį. Bandykite, o jei trūksta žinių, kreipkitės į žindymo konsultantus. Jie jus nuramins, kad vaikeliui skaudą pilvuką ne nuo jūsų pieno ir kad jei mama nemaitino jūsų savo pienu, tai neturi jokios reikšmės, nes tai nėra paveldima“, – pasakoja ankstukės Elžbietos Onos, gimusios 34 savaitę, mama.

Donorinio motinos pieno bankas

Kiekvienam vaikučiui geriausia – jo mamos pienas. Tačiau jei mama dėl kokių nors priežasčių jo neturi, geriausias pakaitalas – kitos mamos donorės pienas. Donorės, kaip ir mamos, pienas leidžia išvengti
įvairių ligų, tarp jų pavojingiausios – nekrozinio enterokolito (žarnyno uždegimo).

Pasaulyje yra daugiau kaip 200 donorinio motinos pieno bankų. Pirmasis Lietuvoje įkurtas Kaune. Pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovės prof. Rasos Tamelienės, kuriant banką buvo domimasi įvairų šalių patirtimi, tačiau galiausiai pasinaudota švedų mokslininkų rekomendacijomis ir griežtai laikomasi jų taisyklių.

Kiekviena mama, sutinkanti būti donore, patikrinama. Iš pradžių moteris turi užpildyti anketą. Joje privaloma nurodyti savo sveikatos būklę, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą, žalingus įpročius ir pan.
Jei moteris atitinka nustatytus kriterijus, tą pačią dieną paimami jos pieno ir kraujo mėginiai. Taip siekiama ištirti, ar moteris neserga kokiomis ligomis.

Kol laboratorija pateiks atsakymą, šios mamos pienas bus kaupiamas ir atskirai šaldomas. Kai iš laboratorijos gaunamas patvirtinimas, kad moters kraujas yra geros būklės, pienas tiriamas toliau (šiems procesams reikia daugiau laiko). Tikrinama, ar jis nėra bakteriologiškai užterštas, laboratorijoje daromi bakteriologiniai pasėliai. Tik gavus atsakymą, kad pienas švarus ir tinkamas, visas sukauptas kiekis atšildomas, supilstomas į buteliukus, pasterizuojamas ir vėl užšaldomas. Dvigubas šaldymas sunaikina citomegalijos virusą. Ant kiekvieno buteliuko užrašoma data ir donorės informacinis numeris. Taip nesunkiai atskiriamas ankstukų mamų pienas, kuris ir tenka ankstukams.

Pirmąjį banko gyvavimo mėnesį Kauno klinikų ankstukai išgėrė per 13 litrų donorių pieno. Pienas vaikučiams nekainuoja. Donorinio motinos pieno bankas veikia ir Vaikų ligoninės Neonatologijos centre
Vilniuje.

Prof. dr. Rasa Tamelienė atsako į tris dažniausiai mamų užduodamus klausimus apie ankstukų mitybą

Dėl kokių priežasčių ankstuko mama neturi pieno?

Pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, todėl dažniausiai mamos neturi pieno dėl išgyvento streso. Statistika rodo, kad tik viena moteris iš šimto dėl fiziologinių ypatybių gali neturėti pieno. O tų, kurios nemaitina, yra kur kas daugiau. Dažniausiai tam turi įtakos žinių ir praktikos stoka, galbūt kokie nors įsitikinimai.

Neretai mamos guodžiasi, kai vaikelis neramiai miega, verkia, o prie krūties nurimsta. Joms atrodo, kad mažylis vis alkanas. Ne visada taip yra. Tiesiog naujagimiai trokšta psichologinio artumo, būti šalia mamos.

Ką daryti, kad grįžus namo mama ir toliau sėkmingai žindytų krūtimi?

Pirmiausia stengiamasi, kad ligoninėje mamos savo per anksti gimusius kūdikius išmoktų maitinti krūtimi pačios. Neretai joms atrodo, kad jei nusitrauks pieną ir pamaitins iš buteliuko, mažylis daugiau suvalgys ir greičiau augs. Vadinasi, galima bus greičiau grįžti namo. Taip nėra. Reikia vaikelį išmokyti žįsti krūtį ir tik tada vykti namo.

Iki 34 savaitės ankstukų žindymo refleksas dar nėra gerai išsivystęs, todėl jie maitinami per zondą. Žindymo refleksui stiprėjant, leidžiama žįsti pačiam, o trūkstamas pieno kiekis į skrandį vis dar patenka per zondą. Kai vaikutis daugiau nei pusę pieno išgeria pats, zondas ištraukiamas. Dažnai tada mama ima nerimauti, ar mažylis tikrai pavalgęs. Šį mitybos pokytį reikia priimti atsakingai, bet nestresuojant. Mamai patariama nusiraminti ir atsipūsti. Juk viskas gerai, vaikutis pats mokosi žįsti. Žengtas didelis žingsnis į priekį. Kai moteris rami, atsipalaiduoja refleksai, smegenyse ir krūtyse atsiranda pakankamai pieno. Mama turi nepamiršti, kad dabar vaikas suvalgys po mažiau, todėl maitinti reikės dažniau. Iš pradžių rekomenduojama ne rečiau kaip 8 kartus per parą. Jei atsiranda bėdų žindant namie, vertėtų paskambinti savanoriaujančiai mamai ir ji apie žindymą suteiks daugiau informacijos.

Kada ankstukui, be mamos pieno, duoti kito maisto?

Nereikėtų skubėti. Jei mažylis gerai auga žįsdamas mamos pieną, pirmą pusmetį papildomai nieko duoti nereikia. Ankstuko virškinimo sistema turi subręsti ir būti pasiruošusi kitokiam maistui. Todėl papildomai duoti maisto dažniausiai patariama tik tada, kai vaikeliui pagal koreguotą amžių bus šeši mėnesiai. Žinoma, pasitaiko ir išimišimčių. Anksčiau papildomai duoti maisto galima tik tada, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai pataria daryti mažylį prižiūrintis šeimos gydytojas. Nepamirškite, kad pirmuosius metus ankstukui reikia duoti geležies preparatų. Šių atsargų mažylio organizmas nėra natūraliai prikaupęs, todėl gali išsivystyti mažakraujystė. Taip pat, kaip ir visiems kūdikiams, būtina skirti vitamino D. Kiek jo reikės, pasakys gydytojas.