III skyrius. Radiologiniai tyrimai (66-68 psl.)

Tai specialieji tyrimai, kurie daug tiksliau gali parodyti vieno ar kito naujagimio organo struktūrą, funkcinę veiklą ar pažeidimo pobūdį ir laipsnį. Šiai grupei priklauso ultragarsinis, rentgenologinis ir magnetinio rezonanso tyrimai.

Ultragarsinis tyrimas

Plačiausiai naudojamas ultragarsinis tyrimas, kitaip vadinamas echoskopija. Ultragarso aparatu galima tirti galvos smegenis, širdį, kepenis, tulžies pūslę, blužnį, inkstus ir kitus organus. Tai leidžia įvertinti, kaip išsivystę naujagimio organai, įgimtas anomalijas ir ar nėra uždegimo. Audinių ir organų struktūra apžiūrima naudojant aukšto dažnio garso bangas. Toks tyrimas visiškai nepavojingas: neturi jonizuojančios spinduliuotės poveikio, yra neskausmingas, jį galima atlikti net neišimant naujagimio iš inkubatoriaus, taip pat nereikia nutraukti kito taikomo gydymo, pavyzdžiui, ir toliau galima palaikyti dirbtinį kvėpavimą. Dažniausiai tyrimui nereikia specialaus pasiruošimo. Tik retais atvejais, pavyzdžiui, norint išsiaiškinti geltos priežastį, prieš atliekant kepenų, tulžies latakų ir tulžies pūslės echoskopiją naujagimis turi būti nemaitintas 8 valandas.

Darant galvos smegenų echoskopiją (neurosonoskopija) nustatoma, kaip išsivysčiusios smegenys, kokia jų kraujotaka. Ši procedūra parodo smegenų kraujosruvas, dėl deguonies trūkumo atsiradusius smegenų pakitimus ar anomalijas. Ankstukams šis tyrimas atliekamas ne vieną kartą, net ir tada, jei pirmojo tyrimo metu jokių nukrypimų nuo normos nebuvo rasta, nes kai kurie pakitimai išryškėja ne iš karto, o po kelių savaičių ar net mėnesio. Kada vėl atlikti echoskopinį tyrimą, nusprendžiama atsižvelgus į pirmojo tyrimo rezultatais, paciento ligos eigą.

Širdies echoskopinis tyrimas būtinas norint nustatyti įgimtas širdies ydas ir jų pobūdį. Neišnešiotiems naujagimiams dažnai diagnozuojamas vis dar funkcionuojantis atviras arterinis latakas (AAL) – tai kraujagyslė, jungianti aortą su plaučių arterija, kuri nėštumo metu yra svarbi vaisiaus kraujotakai, tačiau jam gimus turi užsiverti ir sunykti.

Vidaus organų echoskopija padeda nustatyti įvairius apsigimimus, nuo uždegimo kilusias ar kitas ligas.

Klubų sąnarių, kaulų echoskopija parodo, kaip formuojasi sąnariai (vadinamąsias displazijas, t. y. neišsivystęs ir dėl to nestabilus klubo sąnarys – dažna įgimta naujagimių yda), ar yra išnirimų, lūžusių kaulų.

Rentgenologinis tyrimas

Taikant rentgenologinį tyrimą naudojama jonizuojanti spinduliuotė, t. y. daromos rentgeno nuotraukos. Pastaruoju metu šios nuotraukos nedaromos ant specialios fotojuostos, o suskaitmeninamos. Tad nuotraukų kokybė dabar daug geresnė, o aparatai skleidžia gerokai mažiau rentgeno spindulių.

Šis tyrimo būdas ypač praverčia diagnozuojant plaučių, širdies, virškinimo sistemos būklę bei ligas (plaučių nebrandumą, uždegimą, atelektazes, pneumotoraksą, diafragmos išvaržą, stemplės atreziją, nekrozuojantį enterokolitą ir kt.), kaulų lūžius, kaulų čiulpų uždegimus ir kita.

Kompiuterinė tomografija

Tai šiuolaikiškesnis rentgenologinio ištyrimo būdas. Tyrimo metu organas arba organo dalis analizuojama vizualiai atliekant daug plonų pjūvių. Taip organą galima apžiūrėti labai detaliai ir nustatyti net menkiausius pokyčius. Tai ypač informatyvus tyrimas, juo nustatomos pažeidimo ar auglio ribos, pobūdis ir t. t. Atliekant šį tyrimą jonizuojančios spinduliuotės, tenkančios ligoniui, dydis mažai skiriasi nuo įprastinio rentgenologinio tyrimo.

Magnetinio rezonanso tyrimas

Atliekant šį tyrimą aplink pacientą sukuriamas elektromagnetinis laukas. Šio tyrimo metu nenaudojamas jonizuojantis spinduliavimas. Taikant šį tyrimo būdą galima geriau nustatyti įvairių organų struktūrą, galimas anomalijas ar pažeidimų pobūdį. Tyrimo metu naujagimis turi būti labai ramus, todėl kartais skiriami raminamieji vaistai arba taikoma bendroji nejautra.