IV skyrius. Vyresnieji šeimos vaikai. Kur mamytė? (120-124 psl.)

Kaip išsiskyrimą su mama išgyvena vyresnieji šeimos vaikai? Tėtis ligoninėje gali lankytis kiekvieną dieną, tuo tarpu ankstuko broliai ir seserys pirmosiomis savaitėmis paprastai neleidžiami. Taip stengiamasi apsaugoti nuo infekcinių ligų rizikos. Kita vertus, pirmomis dienomis vyresniems vaikams nepatariama rodyti ankstuko – vaizdas reanimacijoje gali išgąsdinti. Tačiau mamos ilgesys niekur nedingsta… Ypač jei namie liko ikimokyklinukai. Dažniausiai tai būna pirmas ilgalaikis išsiskyrimas. Todėl mažyliams kils klausimas: kur mama? Ką tokiu atveju atsakyti? Pasak psichologės Ievos Sidaravičiūtės, reikėtų atsižvelgti į vaiko suvokimo amžių ir viską paaiškinti kuo tiksliau. Klysta tėvai, manydami, kad išsisuks su abstrakčiais paaiškinimais: „Ai, nieko tokio, mamytė tik trumpam išvyko“, „Mama greit grįš“ ar panašiai. Negavę tiesaus atsakymo, vaikai ima fantazuoti ir audringai kurti savas istorijas, o tada situacija gali pakrypti nevaldoma linkme. Paaiškinti reikėtų taip, kaip yra: „Mama šiuo metu ligoninėje“, „Tau gimė broliukas (sesutė), kuris dabar labai silpnas, todėl mama negali parvykti namo. Kai tik ji ir broliukas sustiprės, su tavimi susitiks.“

Kokia iš manęs mama?

,,Stoviu prie ligoninės lango ir matau, kaip mano raudantį trimetį sūnų Vytarą tėtis vedasi automobilio link. Noriu jį priglausti, nuraminti. Tačiau reanimacijoje – mažylis, už kurio gyvybę kovojame jau antrą parą. Mano abiem vaikams blogai. Kokia iš manęs mama?“ – guodžiasi 28 metų Aistė.

Išsiskyrimas su vyresniuoju vaiku mamą priverčia jaustis tarytum kalta. Pirmiausia būtina susikaupti ir stengtis daryti viską, kad kuo greičiau pati sustiprėtų bei galėtų padėti abiem savo vaikams. Antra – mama būtinai turi palaikyti ryšį su vyresniais vaikais, parodyti, kokie jie yra svarbūs. Kol neleidžiama grįžti namo ar trumpam išeiti į kiemą, galima bendrauti šiuolaikinėmis priemonėmis – internetu, kalbėtis telefonu. Taip ramiau pasijunta ir mama, ir vaikas. Svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus ilgą išsiskyrimą išgyvena skirtingai: vienas tiesiai prisipažįsta, kad jam ilgu, kitas gali tapti nešnekus, prislėgtas arba įkyriai klausinėti, trečias savo ilgesį bandys išlieti agresyviu elgesiu ar priešingai – ramiai piešdamas… Reikia atsižvelgti į vaiko jausmus ir būtinai ieškoti galimybių susitikti. Galbūt vertėtų vyresnėlį atvežti į ligoninę, bent pusvalandį pažaisti su juo vaikų žaidimų aikštelėje ar pasivaikščioti takeliais. Tiesiog pabūti kartu. Tik taip vaikai nurimsta ir lengviau išgyvena liūdesį dėl išsiskyrimo.

Kaip supažindinti ankstuką su vyresniais šeimos vaikais

23 savaičių ankstukę pagimdžiusi ir 121 dieną praleidusi intensyvios terapijos skyriuje Jennifer Degl savo memuaruose „From Hope to Joy“ pasakoja, kaip stengėsi supažindinti vyresniuosius vaikus, kurių vienam tuo metu buvo septyneri, kitam – treji su puse. Štai jos 5 patarimai:

1. Pasistenkite nors dvi dienas per savaitę skirti savo vaikams, likusiems namuose. Tai jų, žinoma, nesuartins su naujagimiu, bet padės jaustis svarbiais, reikalingais ir nepamirštais. Iš pradžių būdama namuose jausitės kalta, tačiau tai darote dėl vyresnių vaikų. Su jais galite nueiti į kiną ar paiškylauti, o gal tiesiog veikti kažką, ką veikėte kiekvieną dieną, prieš atsirandant naujam šeimos nariui. To reikia ne tik jiems, bet ir jums. Mano 23-jų savaičių mažylė visą vasarą praleido ligoninėje. Savo vyresnius vaikus leidau į dienos stovyklą tris kartus per savaitę, tam, kad galėčiau dienos metu būti su ja, o kitomis dienomis lankydavausi tik vakarais. Tai buvo labai sunku, bet verta.

2. Pabandykite kiekvieną rytą arba vakarą papasakoti savo vaikams, kaip sekasi jų broliui arba sesei. Kiek priaugo svorio, arba kokia aparatūra buvo atjungta tą dieną. Jie, ko gero, nesupras medicininių terminų, bet tai jiems padės jaustis, lyg būtų kartu.

3. Nupirkite baltų šliaužtinukų ar marškinėlių ir juos dekoruokite. Tai buvo vienas iš mėgstamiausių mano sūnų užsiėmimų. Aš nuėjau į parduotuvę ir nupirkau specialių dažų ir flomasterių, skirtų piešti ant medžiagos. Vaikai prikūrė smagių užrašų: „Mano broliai patys geriausi“ arba „Aš turiu be galo mielus brolius“. Tiesa, mažylis piešė tik linijas ir skrituliukus, bet tai juk nesvarbu. Tai jų dovana sesei. Piešdami jautėsi tokie reikšmingi jos gyvenime. Tik nepamirškite paprašyti slaugytojų, jog tą dieną, kai broliai ar sesutės ateis aplankyti, aprengti naujagimį jų dekoruotais šliaužtinukais.

4. Atsiveskite savo vaikus į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, tačiau pasistenkite, jog apsilankymai būtų kuo trumpesni. Jie turi pamatyti, jog naujagimis yra tikras. Žinoma, jūs nerimausite, kad gali atnešti infekcijų, kad gali sukelti triukšmą, trukdyti. Tai ir yra priežastis, kodėl apsilankymai turėtų būti kiek įmanoma trumpesni. Be to, turite išaiškinti jiems, kaip elgtis tokiose vietose. Taigi, būtinai atsiveskite savo vaikus – trumpi vizitai jiems nenusibos ir jie pabendraus su nauju šeimos nariu. Taip pat bus puiki proga naujai šeimyninei nuotraukai.

5. Dekoruokite inkubatoriaus šonus ir sienas vaikų piešiniais, šeimos nuotraukomis. Jūsų atžalos labai džiaugsis matydami savo piešinius, o jus jie privers šypsotis net ir sunkiose situacijose, kurių, deja, tikrai pasitaikys būnant ligoninėje.