I Mylimiems ankstukams

Vidutiniškai per metus Lietuvoje gimsta apie 30 tūkst. mažylių. Iš jų – 1 800 ankstukų. Pačių mažiausių, kurie gimsta iki 28 savaičių ir sveria mažiau nei kilogramą, per metus būna apie 150. Tai patys jautriausi pacientai, dėl kurių siekiant išsaugoti gyvybes vyksta nuožmiausia kova. Didžioji dalis išgyvena ir sėkmingai auga. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pagal neišnešiotų naujagimių gydymą ir slaugą iš 190 pasaulio valstybių Lietuva yra tarp 5 pažangiausių šalių, lenkiame net JAV. Galime drąsiai teigti, kad neonatologijos srityje medicinos pažanga Lietuvoje stulbinanti.

Mūsų šalyje jau porą dešimtmečių prieš laiką gimsta apie 5,5 proc. naujagimių. Tai irgi vienas žemiausių rodiklių pasaulyje. Mokslininkai dar negali pasakyti, dėl kokių priežasčių taip yra, tačiau drąsiai galime teigti, kad mūsų moterys labiau linkusios sėkmingai išnešioti naujagimius. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ankstukų gimsta apie 9 proc., Rusijoje – apie 10 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad tai nepriklauso nuo šalies gerovės, tiek ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, tiek skurdžiose skaičiai šokinėja nuo šešių iki dešimties procentų

Kodėl mano vaikelis gimė per anksti?

Šis klausimas kankina visų ankstukų tėvus. Pasak specialistų, priešlaikinis gimdymas pirmiausia rodo, kad susidarė sveikatai nepalankios aplinkybės, dėl kurių kūdikis negali likti mamos įsčiose. O priežasčių gali būti įvairių. Neretai tikroji lieka nežinoma. Kartais jų būna kelios, o kartais, regis, visiška smulkmena gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą.

Beje, jei nėštumo metu įtariama, kad atsirado rizika vaikelį pagimdyti anksčiau, mama guldoma į ligoninę ir stengiamasi nėštumą išsaugoti kiek galima ilgiau. Tačiau dažniau pasitaiko, kai ankstyvas gimdymas įvyksta greitai ir netikėtai.

SVARBU
Tėvai neturi savęs kaltinti, nes net 95 proc. priešlaikinio gimdymo atvejų priežastys nėra siejamos su netinkamais jų veiksmais.

Viena priešlaikinio gimdymo priežasčių – mamos infekcija, „tūnanti“ beveik kiekvienos moters gimdymo takuose ar šlapimtakyje. Moteris net neįtaria apie jos egzistavimą, nes nepajunta jokių simptomų. O nėštumo metu infekcija suaktyvėja. Ir tai ne visoms. Niekas negali pasakyti, kas tai išprovokuoja. Dėl infekcijos atsiradęs uždegimas suaktyvina biologines medžiagas, skatinančias gimdymą. Blogiausia, kad infekcija gali būti užsikrėtęs ir naujagimis, todėl tik gimusiems skiriama antibiotikų.

Priešlaikinis gimdymas gali prasidėti ir dėl per didelio mamos aktyvumo, darbo krūvio, neigiamų emocijų, streso, pervargimo. Įtakos gali turėti sportas, tolimos varginančios kelionės, karštis, išgąstis ir pan. Taip pat netinkamas mamos gyvenimo būdas, žalingi įpročiai.

Priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti net per ankstesnį nėštumą mamos persirgtos ligos – gripas, raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė, kt. Įtakos gali turėti ankstesni trauminiai gimdos pažeidimai: abortai, operacijos. Gali būti ir atsitiktiniai – genetiniai veiksniai – vaisiaus chromosomų anomalijos. Ir tokių, kurių numatyti iš vis neįmanoma – mokslas iki šiol negali paaiškinti bei pašalinti vyro ir moters genetinio nesutapimo, kas irgi paskatina ankstyvą gimdymą. Yra žinoma, kai nuo vieno vyro pastojusi moteris vis patiria persileidimus, o ištekėjusi už kito pagimdo kelis sveikus vaikus iš eilės be jokių komplikacijų. Pirmasis vyras su kita moterimi taip pat sėkmingai susilaukia palikuonių. Dar viena priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti motinos ir vaisiaus kraujo antigenų nesutapimas. Taip pat turi įtakos ir lėtinės mamos ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis arba fiziologiškai silpnas gimdos kaklelis. Rizika susilaukti neišnešioto naujagimio labiau yra toms moterims, kurių pirmagimiai gimė neišnešioti. Tačiau tai ne taisyklė, antras vaikas dažnai gimsta laiku. Visada nemaža rizika, jei yra daugiavaisis nėštumas, ypač jei laukiamasi trijų mažylių.

Pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gimdyvių. Moters amžius irgi viena iš priešlaikinio gimdymo galimų priežasčių. Kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė tikimybė susilaukti anksčiau laiko. Ypač jei tai pirmas vaikas.

Šiandien moterys pirmiausia stengiasi padaryti karjerą, o tik tada susilaukti kūdikio. Statistika akivaizdi – kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė įvairių komplikacijų tikimybė. Kaip ir per ankstyva motinystė – paauglės taip pat rizikuoja susilaukti vaiko prieš laiką. Gamta moteriai skyrė tam tikrą laiką susilaukti palikuonių ir to negalima ignoruoti.

,,Jei gimė ankstukas, neieškokite kaltų ir nekaltinkite savęs, – pataria Vita, ankstukės Elžbietos Onos, gimusios 34 savaitę, mama. – Labiausiai kankino toks kvailas gėdos ir kaltės jausmas, kad man taip atsitiko. Tarsi būčiau neišmokusi pamokos ir gavusi dvejetą. Klausiau savęs: kaip gydytoja šito nenumatė, gal čia ji kalta? Tiesa ta, kad nuo nėštumo komplikacijų neapsaugotas niekas, o priežastys dažnai neaiškios. Tad nesikankinkite dėl to, ką galėjote padaryti kitaip, pasirūpinkite, kaip galite sau ir vaikui padėti dabar.“

• Įprastas nėštumas

Vidutiniškai nėštumas trunka 40 savaičių, arba 280–282 dienas. Gimdymo data nustatoma skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos. Jau nuo 37 nėštumo savaitės vaisius yra išnešiotas ir nuo tada laukiama, kada prasidės gimdymas. Tačiau dalis mažylių neskuba, todėl natūralu, jei naujagimis gimsta iki 42 nėštumo savaitės. Išnešio to naujagimio svoris gali svyruoti nuo 2,5 iki 4,5 kg. Svorio vidurkis – 3,5–3,6 kg. Vaikučio ūgis – 50–51 cm.

• Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis gimdymas yra tada, kai vaikas gimsta iki 37 nėštumo savaitės. Tokiam mažyliui reikia ypatingos priežiūros ir slaugos, nes jo organizmas nėra visiškai subrendęs. Nutrūkus vystymosi raidai natū ralioje aplinkoje – mamos įsčiose, – vaikas toliau auginamas ir brandi namas dirbtinėmis sąlygomis. Iš pradžių atidžiai ištiriama ir įvertinama jo būklė, nustatoma būtinoji pagalba ir daroma viskas, kad būtų užtikrintos gyvybinės funkcijos ir mažylis kuo geriau bei saugiau jaustųsi. Svarbiausia, kad jis išgyventų ir augtų.

„Ankstyvą rytą po apžiūros išgirstu, kad lengva preeklampsija virto sunkia ir laukti nebegalima – per daug pavojinga mums abiem. Nespėjau susivokti, kaip šalia atsirado vyras. Viena sesutė matavo spaudimą, kita statė kateterį, anesteziologas paaiškino mano teises ir pareigas. Lova pasukama, važiuoja, bučkis, myliu ir štai, kažkas vyksta. Kad ir kaip romantiškai įsivaizdavau, kaip atliekamas cezario pjūvis ir prisižiūrėjusi filmų vyliausi išgirsti savo kūdikio riksmą ir kad man jį paro dys per širmą, bet, deja… Operacijos metu vaisiaus vandenys pateko į mano kraujotaką ir toliau nelabai ką pamenu. Pabudau reanimacijoje apraizgyta laideliais, nejausdama pilvo ir judesio jame, atsivėrė begalinė tuštuma, kad nematau ir negirdžiu savo vaiko. Neįmanoma to jausmo apsakyti. Sesutė padavė telefoną, jame – vyro žinutė su nuotrauka. – Mūsų Augustė Elžbieta, 31 savaitė, 1 710 g ir 41 cm…“ – pasakoja mama.

Vaiko sveikata ir galimos problemos nulemtos vos gimus. Viskas priklauso nuo mažylio išsivystymo ir organizmo brandos. Kalbant apie ateitį, medikai ją skirsto į trumpalaikę ir ilgalaikę. Kuo vaikutis gimsta anksčiau, tuo didesnių sutrikimų gali būti ne tik dabar, kai kovojama dėl jo išgyvenimo, tačiau, reikia žinoti, kad ir ateityje. Ypač mažo svorio ankstukai ateityje būna smulkesni, gali turėti tam tikrų negalavimų, elgesio sutrikimų, gali būti sunkiau mokykloje. Kaip neišnešioto vaiko būklė lemia elgesio sutrikimus? Mokslininkai nustatė, kad paskutinį nėštumo trimestrą ypač intensyviai vystosi vaisiaus smegenys – jos priauga iki 25 proc. masės. Vaisiui patekus į kitas sąlygas (šiuo atveju gimus anksčiau) iš dalies sutrinka smegenų vystymasis, net jei ir nėra sudėtingesnių aplinkybių (neretai pasitaikančio kraujo išsiliejimo į smegenis). Smegenys auga ir mažyliui gimus. O svarbiausia, jautriai reaguoja į kiekvieną dirgiklį ar reiškinį. Ankstuką lydi ir daugiau nepalankių veiksnių. Jis dažnai serga. Kad organizmas galėtų kovoti su viena ar kita liga, turi pasitelkti savo resursus, kuriems reikia papildomų maisto medžiagų. Maža to, maitinimas irgi komplikuotas – juk vaikutis dar nemoka žįsti pats. Tai iššūkiai, kuriuos šiandieninė medicina jau nesunkiai įveikia. Todėl mažyliai auga ir sparčiai vejasi bendraamžius. Pasak specialistų, ankstukai yra protingi, gabūs, tačiau negalima teigti, kad yra tokie patys, kaip ir laiku gimusieji. Jie šiek tiek kitokie, dažniausiai jautresni, iš pradžių silpnesnės sveikatos. Todėl bus atidžiai prižiūrimi ne tik ligoninėje, bet ir stebimi bei teikiama įvairi pagalba visus pirmuosius gyvenimo metus.

• Du svarbiausi uždaviniai medikams

Pirmasis – kovoti už vaiko gyvybę dabar, antrasis – siekti, kad kuo mažiau sveikatos problemų būtų ateityje. Gydytojai pripažįsta, kad ankstuko sveikatos būklė pirmuosius metus gali būti įvairi. Idealu, jei vaikutis auga beveik niekuo nesiskirdamas nuo laiku gimusių bendraamžių, ir liūdna, kai mažylio sveikata nuolat šlubuoja. Beje, kokia bus ankstuko sveikata ateityje, nustatyti neįmanoma, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau per pirmąsias dvi tris savaites gydytojai, stebėdami pokyčius ir įvertindami organizmo sistemų brandumą bei jų pažeidimo laipsnį, gali numatyti, kas laukia, ir tėvus įspėti, patarti. Būtina pripažinti, kad kartais neišvengiama skaudžių komplikacijų.

• Iššūkiai tėvams

,,Gimdymą anksčiau laiko priimkite kaip išbandymą, o ne nuosprendį. Manau, tokia nuostata ypač svarbi tiems tėvams, kurių ankstukų sveikatos būklė gėrėja lėtai arba jie turi vystymosi sutrikimų. Vieną popietę į palatą užėjo magistrantė, atlikusi tyrimą apie ankstukų mamų emocinę savijautą. Ji negalėjo patikėti, jog aš sėkmingai susidorojau su patirtu sukrėtimu, nes visą laiką tikėjau, kad Dievas apsaugos mane ir mano vaiką. Anot jos, taip kalbėjau, nes stengiausi nuslopinti patirtą stresą ir anksčiau ar vėliau tikrieji jausmai prasiverš. Dėl netikėtai susiklosčiusios situacijos ir vėliau tvyrojusios nežinomybės patirtas stresas buvo kur kas stipresnis, nei tuo metu jaučiau, bet šiandien galiu pasakyti, kad nuo dar didesnių išgyvenimų apsaugojo tikėjimas, jog tai – Dievo siųstas išbandymas ir viskas bus gerai“, – prisiminimais pasidalijo Vita, Elžbietos Onos, gimusios 34 savaitę, mama.

Tėvams teks pasitelkti kantrybę ir kiekvieną valandą, dieną (jei lei džiama) būti šalia. Šeima turi pasiruošti laukiantiems sunkumams. Net ir tolesnis vaiko vystymasis labai priklauso nuo šeimos, kiek tėvai įdės pastangų lavindami ir kaip atsižvelgs į gydytojų rekomendacijas bei paskirtas priemones.

KAIP VYSTOSI SMEGENYS

Tarp 24 ir 40 savaitės labai sparčiai vystosi smegenų paviršius. Todėl 26-ą savaitę gimusio kūdikio smegenys ir jų funkcijos labai skiriasi nuo gimusiojo 33-iąją. Minėtu laikotarpiu formuojasi itin plonų elektrinių jungčių sistema, sujungianti smegenų nervines ląsteles. Kartu vyksta procesas, vadinamas mielinizacija. Signalai, einantys nuo vienos smegenų ląstelės link kitos, yra mažos elektrinės įkrovos. Kad jie nukeliautų link savo tikslo, jų keliai turi būti izoliuoti ir nesusipynę. Mielinas yra medžiaga, izoliuojanti nervines skaidulas. 24 savaičių neišnešioto naujagimio smegenų paviršius yra lygus, panašus į stalo teniso kamuoliuką. 40 savaičių išnešioto naujagimio smegenys atrodo kaip didelis graikinis riešutas. Taip yra dėl to, kad nuo 24-os savaitės ir vėliau smegenų paviršius raukšlėjasi, nes augant smegenų žievei jis įdumba ir taip formuojasi smegenų vingiai. Raukšlėjimosi procesas yra svarbus, nes padidina kūdikio smegenų žievės paviršių ir tam nereikia daugiau vietos kaukolėje. Taip smegenys gali efektyviau atlikti savo funkcijas, susidoroti su vis didesniais iššūkiais. Smegenų žievė yra veikiančioji dalis, kitaip sakant, protingoji dalis. Žievės ląstelės sujungtos su smegenų centru. O per jį – su nugaros smegenimis ir viso kūno neuronais. Didesnė smegenų žievės dalis sudaryta iš nervinių jungčių, kuriomis priimama ir apdorojama informacija.

• Koreguotas amžius

Tiksliau įvertinti, kaip vystosi neišnešiotas naujagimis, leidžia va dinamasis koreguotas amžius. Tai laikas, skaičiuojamas atsižvelgiant į datą, kada vaikas turėjo gimti. Pavyzdžiui, jei mažylis gimė 7 savaitėmis anksčiau, o šiuo metu jam yra 10 savaičių, tai jo koreguotas amžius bus 3 savaitės (10–7). Šio amžiaus (10 savaičių nuo gimimo dienos) neišnešiotas naujagimis gali atrodyti ir elgtis kaip 3 savaičių išnešiotas vaikelis.

Priešlaikinis gimdymas visada didžiulis stresas mamai. Viskas, ką ilgai planuoji, lauki, džiaugiesi ir per pilvuką glostydama mažylį svajoji, staiga nutrūksta. Neplanuotai, greitai, komplikuotai. Dabar inkubatoriuje guli bejėgis mažylis, kurio vaizdas drasko širdį ir kelia kaltės jausmą. Kas dabar bus? Kaip kompensuoti laiką, jausmus, potyrius, kurie liko neišgyventi? Kalbamės su neišnešiotų naujagimių skyriuje dirbančia psichologe Ieva Sidaravičiūte.

• Žmogus nėra visagalis

Dėl mokslo pažangos ir atradimų visatoje žmonės susikuria iliuziją, kad jie yra visagaliai žemės valdytojai. Iš tiesų taip nėra. Žmogus daug ko pakeisti negali. Gamta yra visagalė ir didžioji kūrėja. Vienas iš įrodymų – kūdikio laukimas. Žmogus negali be pasekmių sustabdyti nėštumo ir vėliau jį pratęsti. Juk vaisius auga moters įsčiose ir vystosi be jokių ypatingų pastangų. Kai tai suvoki, iššūkius priimti tampa lengviau. Tad pirmiausia reikėtų nusiraminti ir pasistengti suprasti, kad gamtos gyvybinė energija yra labai stipri, todėl mažylis iš visų jėgų stengsis gyventi ir augti. O antra, vertėtų pasikliauti gydytojų profesionalumu.

,,Aplankiau Džiugą tik antrą jo gyvenimo dieną. Gulėjo inkubatoriuje mažas žmogeliukas, apraizgytas laideliais, ant galvytės užmauta mažytė kepurytė. Verkė vienas gulėdamas, balselis silpnas, bet tuo buvo viskas pasakyta – noriu greičiau būti kartu. Pravėrusi inkubatoriaus langelį norėjau paglostyti mažytę rankytę, o jis čiupo man už piršto ir nepaleido. Ilgai stovėjau ir verkiau. Ant inkubatoriaus kabėjo mažas užrašas: 2001 m. rugpjūčio 24 diena, vyriška lytis, svoris – 840 gramų, ūgis – 34 сentimetrai“, – prisimena Džiugo mama.

• Kur mano vaikas?

Dažniausiai po komplikuoto gimdymo mažylis ir mama guldomi atskirai: naujagimis – reanimacijos inkubatoriuje, mama – pooperacinėje palatoje. Tačiau, kad ir kokios sveikatos būklės būtų mama, jos vienintelis noras – kuo greičiau pamatyti vaiką. Todėl sutelksite visas jėgas, kad galėtumėte jį aplankyti. Tiesa, dažnai pirmasis vaikelį pamato tėtis. Ir išsigąsta. Išgąstį patiria ir mama, nes tai, ką išvysta, neprimena nuotraukose ir paveikslėliuose matytų rausvaskruosčių. Inkubatoriuje guli mažutis, bejėgis, ,,ne tokios spalvos“, ,,ne tokio dydžio“, viskas ne taip, kaip įsivaizduota. Iš pradžių net ir pati mažylio reanimacijos palata pribloškia – tarytum slaptų agentūrų laboratorija: sterilu, daug technikos – monitorių ekranuose šokinėjančios kreivės, tylą trikdantys daviklių garsai… Prie inkubatoriuje gulinčio vaiko kojyčių, rankyčių, net galvytės prijungta daugybė laidų… Todėl natūrali ir dažna reakcija – išgąstis. Kartais su atmetimu, neigimu. Ir beveik visada mamos ašaros… Neretai pasitaiko, kad dėl šio išgąsčio vėliau moteris sau priekaištauja: ,,Kaip galėjau išsigąsti savo vaiko, taip laukto, svajoto?“ Psichologė I. Sidaravičiūtė sako, kad nėra lengva žiūrėti į ką tik gimusį neišnešiotą naujagimį. Apima bejėgystės, baimės, kaltės jausmai. Todėl išgąstis – natūrali žmogaus reakcija. Pamatytas vaizdas giliai įsirėžia į tėvų atmintį. Vėliau jie pripažįsta, kad pirmojo susitikimo, nors ir per stiklą, pamiršti neįmanoma.

• Didysis ,,kodėl“?

Vos atslūgus pirmiesiems įspūdžiams, moteris dažniausiai ima ieškoti priežasčių. Mintimis grįžta į praeitį ir tarsi filmo juostelę suka tos dienos įvykius, bando iki smulkmenų prisiminti kiekvieną judesį, jausmą, mintį: ,,Važiuojant į darbą asfalte buvo duobė ir supurtė“, ,,darbe sunervino kliento laiškas“, ,,pakėliau sunkias knygas“ ir t. t. Ji ieško kokios nors užuominos, kas galėjo tai išprovokuoti. O blogiausia, kad dažniausiai kaltina save, ką padarė „ne taip“. Patarimas paprastas, jei kankina abejonės, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu. Kitaip sakant, abejones turėtų pakeisti faktai. Ir atminkite – kaltės jausmą galima pagrįsti tik tada, jei mama sąmoningai būtų kenkusi sau ar vaisiui.

• Emocinės duobės

Jau po kelių dienų, savaitės gali atsirasti vadinamosios emocinės duobės. Būdama ligoninėje moteris suvokia, kad lyg ir viskas klostosi sėkmingai, tačiau taip lėtai. Kiekviena diena, valanda, minutė ištįsta į nesibaigiantį laukimą. Atrodo, užstringa amžinybėje. Kartais ima slėgti ir ligoninės aplinka. Todėl, pasak psichologės, ateina metas, kai mama privalo rasti laiko sau. Būtina išeiti į lauką pasivaikščioti. Svarbu neužsidaryti mažoje palatoje, rasti laiko pabendrauti su kitais žmonėmis. Juk jausmai niekur nedingo. Juos teks išgyventi, analizuoti, lyginti – kokie buvo iš pradžių, kokie dabar. Jei vis tiek neapleidžia nerimas, reikėtų ramiai apsvarstyti, kodėl taip yra. Tada bus lengviau suvokti, ar šis nerimas pagrįstas. Jei taip, kaip jį įveikti? Žmogus negali pabėgti ar pasislėpti nuo savo jausmų. Juos reikia išgyventi, išjausti, lyg kūdikį išsūpuoti, ir tik tada paleisti. Svarbu suvokti, kad esi ne vienas. Geriausia tai aptarti su specialistu. Mama turėtų žinoti, kad po gimdymo vyksta didžiuliai fiziologiniai organizmo pokyčiai. Jis persitvarko ir grįžta į pirminę būseną. Nenuostabu, kad ypač svyruoja nuotaikos, nes joms turi įtakos besikeičianti hormonų pusiausvyra ir išgyventa stresinė situacija. Visos šios aplinkybės didina riziką susirgti pogimdyviniu liūdesiu, kuris gali trukti iki dviejų savaičių.

„Nors svarbu, kad vaikeliui skleistumėte tik viltingas ir šviesias mintis, bet labai svarbu leisti sau pripažinti ir gedėti viso, ko netekote: galimybės iki galo pasiruošti gimdymui, nenupirkote reikalingų kūdikiui daiktų, nespėjote baigti būsimų tėvelių kursų. Daugelis netenka galimybės apkabinti savo tik gimusiokūdikio. Pagaliau negalime gėrėtis išnešiotu sveiku kūdikėliu, kurį įsivaizdavome turėsiantys. Mes netenkam tos palaimingos galimybės rūpintis juo patys nuo pat pradžių. Kad išgytume, leiskime sau pripažinti viską, ko netekome“, – pataria 26 savaitę gimusios Izabelės mama Jūratė.

• Klausimai gydytojams

Kiekviena diena – nauji išbandymai. Ankstukų, kaip ir laiku gi musių naujagimių, fiziologinė raida gana sparti. Kiekvieną dieną vai kas auga, keičiasi. Jei ankstuko būklė gerėja, tėvai pajunta pakilimą, atsiranda daugiau jėgų, stiprybės. Kiekvienas požymis ir veiksmas, bylojantis, kad ankstukas sparčiai vejasi bendraamžius ir daro tai, kas anksčiau nepavykdavo (pats, be pagalbos, išsituština, maitinamas neužspringsta), teikia vilties ir džiaugsmo. Tačiau tiesa tokia, kad neišnešiotuko sveikatos būklė gali netikėtai pablogėti. Vaikutis yra jautresnis aplinkos poveikiui, gali susirgti, užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Gydytojai gana atsargiai vertina kiekvieną vaiko ,,stiprėjimo“ požymį. Net matydami, kad mažylis sparčiai vystosi, negali garantuoti, kad viskas ir toliau taip sėkmingai klostysis. Pasitaiko netikėtumų. Todėl natūralu, kad tėvai nuolat jaučiasi neužtikrintai, jų neapleidžia nerimas. Jį išsklaidyti gali padėti gydytojas. Nebijokite klausti. Net jei klausiama to paties antrą ar trečią kartą. Kadangi mamos organizmas persitvarko, natūralu, kad ji iškart neįsimena sakomos informacijos. Ji išgirsta, supranta, bet kitą kartą ir vėl užduoda tą patį klausimą. Gydytojai tai suvokia ir stengsis paaiškinti dar kartą. Blogiau, kai ieškodamas atsakymo žmogus prikuria nebūtų dalykų, dažniausiai slegiančių, negatyvių. Beje, specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų atsakymų ieškoti interneto mamų forumuose ar į paieškos laukelį įrašius raktinį žodį. To kia informacija gali stipriai suklaidinti, nes kiekvieno ankstuko ligų ar negalavimų požymiai gali stipriai skirtis. Todėl tai, ką patyrė viena forumo mamytė, nebūtinai išgyvens kita. Viskas priklauso nuo konkretaus naujagimio sveikatos būklės. Tik vaikučio gydytojas, sekdamas sveikatos istoriją, gali tiksliai atsakyti į užduodamus klausimus.

• Mamos ir tėčio jausmai:

– Iš pradžių dažniausiai lydi bejėgystė ir baimė.

– Kiek vėliau apima nusivylimas ir liūdesys. Juk prarasta išsvajota gimdymo akimirka, kuri turėjo būti jaudinanti, pakili.

– Tėvai gali jausti pyktį – ant visų: savęs, kitų šeimos narių, gydytojo, netgi mažylio.

– Kankina kaltės jausmas. Intensyviai ieškoma kaltųjų.

– Gali atsirasti noras užsisklęsti nuo viso pasaulio. Atrodys, kad laikas sustojo, o jūs esate atskirta nuo gyvenimo. Nenorėsite su niekuo bendrauti.

– Galite patirti prieštaringų jausmų – meilę, prisirišimą, atskirtį. Normalu nesusivokti ir tarsi bijoti prisirišti prie vaiko, kurio atei tis šiuo metu gana miglota.

– Esate įdirgę ir jautrūs. Gali erzinti net patys artimiausi žmonės, kurie norėdami pradžiuginti ir palaikyti, bet nežinodami, kaip reikėtų elgtis, ištaria „Sveikinu!“ Reaguokite ramiai, nes tai jie daro nuoširdžiai, ne iš piktos valios.