Neišnešiotuko sveikatos ABC

Jei sergantis ar neišnešiotas naujagimis gimsta rajoninėje ligoninėje, jis specialiu automobiliu, kuriame yra visa būtiniausia įranga, perkeliamas į Vilniaus, Kauno arba Klaipėdos NITS. Be abejo, tokiam mažam pacientui 100–200 km kelionė yra labai sunki, todėl, jei tik įmanoma, šį atstumą jis įveikia dar motinos įsčiose, t. y. gresiant priešlaikiniam gimdymui, motina iš anksto perkeliama gimdyti į perinatalinį centrą. Taip saugiau ir jai, ir jos būsimam naujagimiui.

Pirmąkart atėjusiai į NITS aplankyti savo sergančio naujagimio mamytei ar tėveliui gali pasirodyti, jog tai keista ir baisi vieta, kurioje daug šviesų, aparatų ir jų skleidžiamų keistų garsų. Tačiau žmonės čia dirba tam, kad neišnešiotas naujagimis kuo greičiau pasveiktų ir sustiprėtų.

Naujagimių intensyvios teapijos skyrius aprūpintas naujausia medicinine įranga, kuri padeda išgyventi sunkiai sergančiam ar neišnešiotam naujagimiui pirmas sunkiausias dienas ar net savaites po gimimo.

• Inkubatorius

Tai speciali lovytė su plastiko sienelėmis, kurios viduje palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė, nes prieš laiką gimęs naujagimis turi mažai riebalinio audinio ir nesugeba reguliuoti savo kūno temperatūros. Inkubatoriaus viduje galima palaikyti temperatūrą nuo +28o iki +38oC. Tačiau, jei naujagimis ypač mažas (500–700 g), jam gali ir to nepakakti, tada virš inkubatoriaus dar įjungiama papildoma šildymo lempa. Inkubatoriuje naujagimis guli tik su sauskelnėmis, kad nuolat būtų galima stebėti jo elgesį, kvėpavimą, odos spalvą ir kitus svarbius jo būklei požymius. Šiuolaikiniuose inkubatoriuose temperatūra paprastai reguliuojama pagal naujagimio kūno temperatūrą: jei naujagimiui vėsu, inkubatorius šyla, jei per šilta – vėsta. Išnešioti ir vyresnio amžiaus kūdikiai slaugomi iš viršaus apšildomose lovytėse arba ant šildomo vandens čiužinėlio.

• Monitorius

Tai aparatas, nuolat sekantis ir fiksuojantis naujagimio gyvybines funkcijas: širdies darbą, kvėpavimą, arterinį kraujospūdį, temperatūrą, kraujo įsotinimą deguonimi. Visiems Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientams prijungiami monitoriai. Aparatas plonais laideliais sujungiamas su davikliais, kurie klijuojami prie vaiko krūtinėlės, rankytės ar kojytės. Laidais į monitorių ateina signalas ir monitorius garsiniu signalu įspėja personalą, jog reikia prieiti prie vaiko ir patikrinti, ar viskas tvarkoje.

• Deguonies ir dirbtinio kvėpavimo aparatai:

Dauguma naujagimių į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių patenka dėl kvėpavimo nepakankamumo, t. y. jiems sunku kvėpuoti dėl nepakankamai subrendusių ar uždegimo pažeistų plaučių. Naujagimių kvėpavimas palengvinamas keliomis priemonėmis.

• • Deguonies kaukė

Prie nosytės ir burnytės pridedama plastiko kaukė, per kurią nuolat tiekiamas deguonis.

• • Kaniulės („ūsai“)

Jos padeda deguoniui patekti tiesiai į šnerves, susidaro teigiamas slėgis kvėpavimo takuose, kuris labai palengvina kvėpavimą.

• • Dirbtinės plaučių ventiliacijos (dirbtinio kvėpavimo) aparatas

Jei naujagimis pats nekvėpuoja arba kvėpuoti jam tampa vis sunkiau, nepaisant taikomų aukščiau išvardytų priemonių, jam į trachėją įkišamas vamzdelis, per kurį dirbtinio kvėpavimo aparatas tam tikru slėgiu ir dažniu įpučia deguonies ar oro mišinį tiesiai į plaučius, t. y. aparatas „kvėpuoja“ už vaiką. Kai tik naujagimis pradeda sveikti, gali pats normaliai kvėpuoti, jis atjungiamas nuo aparato.

Mažam sergančiam naujagimiui labiausiai reikalinga ramybė. Todėl jiems stengiamasi sudaryti tokią aplinką, kurioje būtų kuo mažiau fizinių dirgiklių. Inkubatorius apklojamas, kad naujagimis nejustų apšvietimo pasikeitimų, palatose stengiamasi laikytis tylos. Stengiamasi kuo rečiau naujagimį liesti ar atlikti jam nemalonias procedūras, tokias kaip tyrimų ėmimas ar gleivių siurbimas iš kvėpavimo takų. Kad naujagimiui būtų šilčiau ir jis jaustųsi saugesnis, iš vystyklų susukamas „lizdelis“.

Kadangi pirmomis dienomis sergantys naujagimiai pienu nemaitinami arba maitinami nepakankamai, jie turi gauti papildomai skysčių ir maisto medžiagų į veną. Į veną įkišamas plonas kateteris, jis pritvirtinamas kelioms dienoms ar net savaitėms, sujungiamas su lašeline sistema. Per tą patį kateterį suleidžiami ir vaistai. Į raumenis naujagimiams vaistai leidžiami gana retai. Kai naujagimiui jau nebereikia vaistų, ir jis maitinamas pienu, kateteris iš venos ištraukiamas.

Kol naujagimis guli NITS ir yra per silpnas, jog galėtų čiulpti krūtį, jis maitinamas per zondą. Plonas zondas įkišamas per nosį ar burną tiesiai į skrandį ir per jį supilamas reikiamas pieno kiekis. Paprastai sergantys naujagimiai maitinami kas 3 val., mažieji, t. y. sveriantys <1000 g, kas 2 val. Taigi, kol naujagimis pasveiks ir paaugs, jog galėtų valgyti iš krūties, motinai reikės nusitraukinėti pieną. Skyriaus personalas ją pamoko, kaip reikia maitinti naujagimį per zondą, ir slaugytojos prižiūrima motina gali pati maitinti savo vaiką.

Beveik visiems NITS pacientams reikia vienokių ar kitokių vaistų. Dažniausiai tai – antibiotikai, kurie naikina mikrobus, žmogaus organizme sukeliančius infekcijas. Kokius vaistus gauna naujagimis ir kaip jie veikia, tėvus informuoja gydytojas. Naujagimiui sveikstant ir stiprėjant, reikia vis mažiau tyrimų, procedūrų ir vaistų. Augančiam vaikui reikia tik motinos pieno ir vitaminų.

Jei naujagimis pateko į NITS, jam reikalinga ypatinga priežiūra ir gydymas. Tai reiškia, jog nuolat stebimos naujagimio gyvybinės funkcijos – kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla ir reikalingi nuolatiniai papildomi tyrimai jo sveikatai įvertinti.

• Kraujo tyrimas

Kraujas gali būti imamas iš venos arba arterijos. Jei naujagimis labai mažas ar labai sunkiai serga, jam į bambos veną ir arteriją įkišami ploni kateteriai, per kuriuos galima paimti kraują tyrimams, leisti reikiamus vaistus ir lašinti skysčius. Tam tikslui gali būti naudojamos ir rankose, kojose bei galvos odoje esančios venos. Jei tyrimui reikalingas mažas kraujo kiekis, jis imamas įduriant į kulniuką, rečiau – į pirštą.Kraujo tyrimas suteikia daug informacijos apie naujagimio būklę. Jis parodo hemoglobino, raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekį. Jei jų mažai, naujagimiui gali tekti perpilti kraują. Baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekio ir formų pakitimai nurodo galimą įgimtą ar įgytą infekcinę ligą.Iš kulniuko kraujas, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, gali būti imamas 4–6 kartus per parą. Iš kelių kraujo lašų nustatomas gliukozės (kraujo cukraus) kiekis, kraujo dujų (deguonies ir anglies dvideginio) sudėtis, kuri padeda įvertinti vaiko kvėpavimo arba dirbtinės plaučių ventiliacijos efektyvumą.

• Juosmeninė (liumbalinė) punkcija – smegenų skysčio tyrimas

Šis tyrimas daromas dažniausiai tuomet, kai yra infekcijos požymių ar įtariamas meningitas. Tyrimo metu plona specialia adata juosmens srityje įduriama į stuburo kanalą ir tyrimui paimami keli mililitrai skysčio.

• Rentgeno nuotraukos

Rentgeno nuotraukos daromos vidaus organų (plaučių, širdies, virškinimo trakto) būklei įvertinti.

• Kompiuterinė tomografija arba branduolinis magnetinis rezonansas

Kompiuterinės tomografijos arba branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai daromi retesniais atvejais, jei diagnozė nėra aiški atlikus rentgeno nuotraukas.

• Tyrimas ultragarsu

Šis tyrimas skirtas ištirti tiems organams, kurių struktūros negalima įvertinti iš rentgeno nuotraukos. Tai informatyvus ir nepavojingas sveikatai tyrimas. Jis atliekamas moteriai dar nėštumo metu, taigi naujagimiui dar negimus jau galima vertinti, ar vaisius gerai vystosi. Ultragarsu dažniausiai tiriamos naujagimių smegenys (per didįjį momenėlį), kepenys, inkstai, širdis. Šie organai atspindi ultragarso bangas, ir jos, grįžusios į aparatą, ekrane atkuria tiriamo organo piešinį.

• Lankymo valandos

Paklauskite gydytojų, kokiu laiku galite lankyti savo mažylį. Kiekvienas skyrius turi savo tvarką. Pavyzdžiui, rytais būna gydytojų vizitacija. Atvykę į skyrių su mažyliu galite būti neribotą laiką.

• Higiena

Atėjusiems tėveliams būtina laikytis higienos, t.y. atvykti su švariais rūbais, įeinant į skyrių ant batų užsidėti antbačius (bachilus), nusiplauti rankas. Nesikvėpinkite ir nenaudokite tualetinio vandens: kai kurie kvapai vaikus erzina, sukelia nervinį susijaudinimą ir alergines reakcijas.

• Klausa

Naujagimių klausa gali būti veikiama teigiamai (muzika)  ar neigiamai (visi slaugos aparatai). Prie vaiko šnekėkite ramiu balsu, tyliai uždarinėkite inkubatoriaus dureles. Dažnai tokių minimalių sąlygų laikymasis gali sumažinti naujagimių stresą ir baimę.

• Žaislai

Daugelis tėvelių į NITS atsineša žaisliukų savo mažyliams. Žaislai turėtų būti tokie, kuriuos lengva nuplauti ir dezinfekuoti. Į inkubatorių ar lovytę galite įdėti ryškų barškutį, kūdikį apauti spalvotomis kojinėmis, duoti paklausyti jam muzikos ir šeimos narių balsų įrašo.

• Jei tėvai dėl kokių nors aplinkybių negali aplankyti savo naujagimio, apie jo sveikatą jie gali gauti išsamią informaciją telefonu. Laikantis medicininės etikos, informacija apie naujagimio būklę teikiama tik tėvams.
• Prieš liesdami kūdikėlį, pasikonsultuokite su gydytoju arba sesele.
• Mamos turėtų kuo skubiau išmokti nusitraukti priešpienį ir pieną, nes tai pagrindinis jūsų kūdikio vaistas.
• Rašykite dienoraštį, fotografuokite (tik fotografuoti reikia be blykstės).

Kai naujagimio būklė stabilizuojasi, t. y. kai jo kvėpavimas reguliarus, nėra apnėjų, kai sunormalėja virškinimo, šlapinimosi funkcijos, jis perkeliamas į Neišnešiotų naujagimių skyrių. Tai jau pirmasis žingsnis namų link. Šiame skyriuje naujagimis jau gali būti su mama visą parą, mokytis žįsti iš krūties, auginti svorį, pratintis gyventi ne inkubatoriuje.

Namo naujagimis išleidžiamas, kai sveikata stabilizuojasi ir svoris pasiekia 2 kilogramus.

Šaltuoju metų laiku kūdikius ypač smarkiai atakuoja virusai, sukeliantys sunkias kvėpavimo takų ligas – sunkių formų bronchiolitą, virusinį plaučių uždegimą. Atlikti tyrimai parodė, kad per pirmuosius gyvenimo metus nuo 80 iki 100 proc. vaikų jau būna susidūrę su šiuo virusu. Šios ligos itin pavojingos naujagimiams, ypač neišnešiotiems kūdikiams, nes jų kvėpavimo takai dar iki galo neišsivystę.

Mažųjų pacientų apsauga nuo šio viruso kol kas rūpinasi Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Neonatologijos centras, Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinika ir Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Lietuvoje vaistus numatyta skirti gimusiems iki 30 nėštumo savaitės ir jaunesniems, taip pat pirmojo gimtadienio dar neatšventusiems kūdikiams, turintiems sunkią širdies ydą.

Pirmą vaistų dozę mažylis gauna prieš išvykdamas namo. Paskui jie švirkščiami kas 30 dienų, nes būtent tokiam laikotarpiui viena vaisto dozė apsaugo mažylį nuo viruso poveikio. Vieno vaiko apsaugos kursui reikia 5 injekcijų.

Vaistas dera su kitais skiepais: jis tik neutralizuoja kūdikiams pavojingą virusą, bet neigiamo poveikio mažylio organizmui neturi.

Virusų sezonas siaučia lapkričio–balandžio mėnesiais.

RSV infekcija užsikrečia ir serga tiek suaugusieji, tiek kūdikiai ir vaikai. Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams liga dažniausiai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų pažeidimu – sloga, kosuliu. Kūdikiams, ypač neišnešiotiems, RSV dažnai sukelia sunkią apatinių kvėpavimo takų ligą – bronchiolitą ir (ar) pneumoniją, dėl kurios pirmųjų metų kūdikiai gydomi ligoninėje, kartais net intensyviosios terapijos skyriuje. RSV infekcija yra dažniausia kūdikių hospitalizavimo dėl apatinių kvėpavimo takų infekcijų priežastis.

Neišnešiotų naujagimių respiracinio sincitinio viruso infekcijos prevencijos rekomendacijos tėvams.

Visus tėvelius neramina klausimas: ar neišnešiotukas pasivys savo bendraamžius, ar ateityje jo vystymasis „atsiliks“? Atsilikimo gali ir visai nebūti. Tačiau priešlaikinis gimdymas reiškia, kad vystymasis prasidėjo nuo kito atskaitos taško.

Tiksliau įvertinti neišnešioto naujagimio vystymąsi padeda vadinamojo „koreguoto amžiaus“ nustatymas. Tai yra skirtumas tarp laiko, kada naujagimis turėjo gimti, ir tikrosios jo gimimo datos. Pavyzdžiui, jei naujagimis gimė 7 savaitėmis anksčiau nei turėjo gimti, o šiuo metu jam yra 8 savaitės, tai jo koreguotas amžius bus 1 savaitė, t. y. 2 mėn. sulaukęs 7 savaites neišnešiotas naujagimis gali elgtis kaip 1 savaitės išnešiotas. Be to, labai skiriasi 24-25 savaitę gimęs kūdikis ir 34 savaičių naujagimis, kuris taip pat yra neišnešiotas. 34-37 savaitę gimę neišnešioti naujagimiai, jei neturi sveikatos sutrikimų, labai greitai – per pusę metų-metus pasiveja savo bendraamžius išnešiotus vaikus.

Visi naujagimiai, gimę neišnešioti ar sunkiai sirgę pirmomis gyvenimo dienomis, kurį laiką po išrašymo iš ligoninės stebimi Perinatalinio centro kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais yra tikrinamas jo regėjimas, klausa, psichomotorinis vystymasis.

Gerai augantis ir besivystantis neišnešiotas kūdikis per pirmuosius 2 metus pasiveja išnešiotus vaikus. Jei tas vijimasis vėluoja, ar gydytojas randa kitų sveikatos sutrikimų, jis siunčia vaiką pas atitinkamus specialistus ar skiria reikiamą gydymą vaistais.

Sveikam neišnešiotukui būdingas greitas fizinio vystymosi tempas. Mažiausias svorio augimas pastebimas pirmąjį mėnesį, didžiausias – 3-4 mėnesį. Labai per anksti gimęs neišnešiotas kūdikis padvigubina savo svorį 2-3 mėnesį, o iki metų svoris padidėja net 6-8 kartus.

Naujagimiai, sveriantys 1500 – 2000 g paprastai jau 3 mėnesį sveria 2 kartus daugiau, o iki metų svoris padidėja 4-6 kartus.

Neišnešiotukų ūgis per pirmuosius metus padidėja 27-38 cm; 2-aisiais metais – 2-3 cm kas mėnesį. Vidutinis 1 metų neišnešiotuko ūgis yra 70-77 cm.

Vaiko galvytės apimtis per pirmąjį pusmetį kas mėnesį padidėja 1-4 cm, per kitą pusmetį 0,5-1 cm. Iš viso galvos apimtis per pirmuosius metus padidėja 15-19 cm ir vienerių metų vaikučio galvytės apimtis būna 44,5 – 46,5 cm.

Tiesa, pagrindinių gyvybinių organizmo funkcijų normalizavimasis, deja, ne visada reiškia, kad neišnešiotuko psichomotorinė raida (kada jis kelia galvą, fiksuoja žvilgsnį, sėdi, stojasi, eina) jau susilygina su išnešiotų bendraamžių.

Pirmaisiais gyvenimo metais vaiko organizmas turi didžiulį potencialą atstatyti pažeistas ar „vėluojančias“ organų bei sistemų funkcijas. Labiausiai padeda individualios stiprinančios mankštos, užsiėmimai, žaidimai, gimnastika ir masažai.

Mažylio guldymas ant pilvuko labai padeda stiprinti sprando, galūnių, pilvo ir nugaros raumenis. Guldyti ant pilvuko galima nuo pat pirmų dienų, pavyzdžiui prieš maitinimą (2-3 min), iš pradžių 1-2 kartus per dieną, vėliau 3-4 kartus.

Svarbiausios grūdinimo procedūros – kasdienis vaikučio maudymas, oro vonios, racionalus šilumos režimas ir pasivaikščiojimai gryname ore. Žiemą neišnešiotuką į lauką vežkite nuo 2 mėn. amžiaus, jei temperatūra ne žemesnė -8-10°С. Iš pradžių užteks 15 minučių. Vėliau – 1-2 val. per dieną. Vasarą pasivaikščiojimai su mažyliu gali būti žymiai ilgesni.

Prausiant neišnešiotuką, vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei +37°С. Galima į vandenį įpilti raminančių žolelių nuoviro (valerijono šaknies, mėtų, ramunėlių, jonažolių, apynių, šalavijų, sukatžolės, raudonėlio). Tokių vonelių paruošimo receptas: po 1 šaukštelį kiekvienos iš šių žolelių užpilkite 1 l virinto vandens. Palikite 4 val. pritraukti. Nukoškite. Vaikiškai vonelei vienam kartui prireiks 0,5 l nuoviro. Atpalaidavimo procedūra turėtų tęstis 10 min. Po šios vandens procedūros mažylio nuskalauti nereikia.

Jums reikės ir namuose laikytis tam tikros temperatūros režimo: kambaryje, kuriame būna kūdikis, turėtų būti apie +23-25°С. Nors išrašant iš gimdymo namų naujagimio termoreguliacija jau veikia, tačiau jam vis dar tenka sunaudoti nemažai energijos, kad kūnas sušiltų. Todėl turite sudaryti jam komfortą, antraip su maistu gautas kalorijos bus sunaudotos palaikyti reikiamą kūno temperatūrą, o ne svorio priaugimui. Bet nepamirškite – kūdikiai lengvai perkaista, o tai ne mažiau pavojinga!

Nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio, jei juos naudojate.

Pasistenkite, kad mažylis nebūtų gausiai lankomas visų giminaičių, draugų ir bendradarbių, nekantraujančių pamatyti naujagimį: vaikučio atsparumas infekcijoms silpnas, o susirgti jam dabar tikrai nereikia.

Geriausia neišnešiotukus maitinti dažniau, bet po mažai. Nesijaudinkite, kad jis ilgokai žinda krūtį: neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai, jiems reikia laiko pasisotinti. Jei matote, kad kūdikis pavargo, leiskite jam pailsėti, vėliau primaitinsite. Pasiteiraukite gydytojo, ar papildomai neprireiks kūdikiui specialaus mišinėlio, praturtinto mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais.

Ypatingai svarbus vitaminas E. Vaisius, dar būdamas motinos įsčiose kaupia vitamino E atsargas per paskutinį nėštumo mėnesį, o gimusieji anksčiau laiko nespėja sukaupti reikiamų atsargų. Maitinanti mama turėtų kasdien vartoti ir seleno preparatų, tai svarbu kūdikio kaulų, nervinių ląstelių, imuninės sistemos stiprinimui.

Primaitinti neišnešiotuką pradėkite tik pasitarę su gydytoju. Paprastai primaitinimą skiria tuomet, kai vaikas sveria 6-7 kg, ir per parą išgeria apie 1000 ml motinos pieno arba mišinuko. Jei reikia, primaitinimą skiria ir anksčiau.

Neišsigąskite, kad vaikas nuo pirmų dienų nepriauga svorio. Per pirmas 2 savaites jis netgi gali jo netekti. Pamažu priaugs – nuo 3-4 savaitės.

Neišnešiotukas – trapus ir daug dėmesio reikalaujantis žmogutis, bet medicinos praktika rodo, jog tinkama priežiūra bei reabilitacija padeda net labai per anksti gimusiems pasivyti bendraamžius išnešiotus vaikus.

Neišnešioto kūdikio maitinimas krūtimi yra sunkus ir ilgas darbas. Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kai coliukas truputį paauga ir sustiprėja, pabandykite pasiūlyti krūtį. Nenustebkite, jog žystį jam bus sunku, jis gali greitai pavargti, tačiau turėkite kantrybės ir nenuleiskite rankų. Neišnešioti, bet pajėgūs žįsti naujagimiai maitinami iš krūties suvalgo mažiau negu iš buteliuko, tačiau svorio priauga daugiau. Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai temperatūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko. Jau 32 savaičių naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą. Jau 1300–1400 g svorio naujagimiai gali būti sėkmingai maitinami.

Motinos pienas (MP) yra geriausias maistas kūdikiui – jis yra skirtas tik jos naujagimiui, jo sudėtis atitinka to amžiaus ir tik jos naujagimio poreikius. Jame idealiai subalansuotas lengvai pasisavinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralų, vitaminų, vandens kiekis. Motinos piene yra to, ko nerasime jo pakaitaluose ar karvės piene. 10% MP baltymų sudaro IgA, kuris apsaugo nuo infekcijos, limfocitai, makrofagai, baltymai su nespecifiniu antibakteriniu aktyvumu, citokinai, komplementas. Įrodyta, kad maitinimas krūtimi sumažina infekcijų, ypač virškinamojo trakto, riziką. Nuo pirmų gyvenimo dienų subalansuota mityba gerina naujagimio adaptaciją, didina jo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, lemia gerą imunologinį reaktyvumą.

Tyrimai rodo, jog iki 6 mėn. žindyti vaikai du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje. Žindymas apsaugo nuo sklerozės, kirkšnies išvaržos, kriptorchizmo, Krono ligos, Hiršprungo ligos, nekrotinio enterokolito. Kūdikiai, kurie iki 2 mėn. buvo maitinami tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu. Maitinant motinos pieno pakaitalais atsiranda rizika permaitinti kūdikį, o antsvoris vaikystėje sukelia sveikatos problemų vyresniame amžiuje. Kuo ilgiau maitinami krūtimi naujagimiai, tuo rečiau vystosi netaisyklingas sąkandis.

Maitinanti krūtimi motina jaučia ypatingą ryšį su naujagimiu, o maitinimas krūtimi teigiamai veikia motinų sveikatą: jos du kartus rečiau serga krūties vėžiu, du kartus rečiau išretėja kaulai, mažesnė rizika susirgti kiaušidžių vėžiu. Natūraliai maitinant, galima ir natūraliai planuoti šeimą.

Tik gimus jūsų vaikeliui ir dar 3-4 dienas po to, jūsų krūtyse gaminasi priešpienis. Jis riebesnis, nei vėlesnis motinos pienas ir maistingas svarbiomis medžiagomis, būtinomis jūsų naujagimiui. Priešpienis iš krūtų skiriasi lėtai, todėl jūsų naujagimis gali sėkmingai mokytis ir praktikuotis, derindamas kelis veiksmus kartu: čiulpimą, rijimą ir kvėpavimą.

Apie penktą gyvenimo dieną jūsų mažylis jau pratinsis valgyti iš krūties pagal tam tikrus laiko tarpus, krūtyse gausės pieno ir bus patenkintas nuolat didėjantis naujagimio apetitas.

Mažylio verksmas, žinoma, yra alkio signalas, tačiau esama ir kitų, ankstyvesnių alkio požymių. Jei pastebite čiulpimo, ieškojimo judesius, arba kūdikis čiulpia savo pirštelius – net jei dar ir miega – tai jau yra požymiai, kad kūdikis praalko ir pasiruošęs žįsti. Maitinkite tik visiškai prabudusį mažylį. Naujagimį ar kūdikį žadinkite švelniai žaisdamos ir kalbindamos, prieš maitinimą keisdamos sauskelnes.

Jūsų naujagimis gali nedelsiant „prisisegti“ prie jūsų krūties, kai tik prie krūties priglausite burnytę. Jei taip neįvyks, nenusiminkite. Kad teisingai apžiotų krūtį, kuo daugiau ištrauktų pieno ir netraumuotų spenelių, labai svarbu yra kūdikio padėtis žindant ir krūties apžiojimas. Mažylio burna turi būt plačiai pražiota, lūpos išverstos išorėn, nosis, žandai ir smakras liesti krūtį, žandukai turi būti išsipūtę.

Keturi kūdikio pridėjimo prie krūties žingsniai:

• Kūdikio veidą ir kūną viename lygyje atsukite į krūtį. Jei įsivaizduotumėte, kad galite nubrėžti tiesią liniją nuo kūdikio ausies per pečius ir klubus, tai reiškia, kad jis pridėtas prie krūties taisyklingai.
• Krūtį prilaikykite keturiais pirštais iš apačios, nykščiu švelniai kreipkite spenelį iš viršaus, pirštais nespauskite krūties aureolės.
• Švelniai perbraukite speneliu per kūdikio lūpas, tegu kūdikis plačiai prasižioja, kuo daugiau apžiodamas tamsiojo krūties laukelio, ypač po speneliu.
• Greitai glauskite mažylį prie krūties taip, kad nosis, žandai ir smakras šiek tiek liestų krūtį. Jei kūdikio nosytė užsispaudžia krūties audiniais, jis prie krūties priglaustas per aukštai. Tuomet nuleiskite jį žemyn, išlaikydamos padėtį šalia motinos kūno, ištiesindamos kakliuką ir galvą.

Pirmiausia kūdikis efektyviai težinda vieną krūtį, tik po to pasiūlykite kitą, prieš tai palaikę kūdikį vertikaliai, kad atsirūgtų. Nuolatinis ir efektyvus žindymas užtikrins pastovią pieno gamybą. Jei to pačio maitinimo metu antrosios krūties naujagimis ar kūdikis nežinda, arba žinda trumpai, kitą maitinimą pasiūlykite ją pirmiausia.

Norėdamos ištraukti krūtį iš kūdikio burnytės, pirmiausia sustabdykite čiulpimo judesius, švelniai įkišdamos savo mažąjį pirštą burnos kampe tarp dantenų ir tik po to traukite krūtį.

Jūsų naujagimis tikriausiai jausis alkanas nuo aštuonių iki dvylikos kartų per parą. Jam augant, didės ir skranduko apimtis. Tai reiškia, kad kiekvieno maitinimo metu jūsų vaikelis suvalgys daugiau ir valgys rečiau. Kiekvienos motinos biologinė sistema, gaminanti ir perduodanti pieną naujagimiui ar kūdikiui, veikia skirtingai ir priklauso nuo vaiko poreikių. Kūdikis natūraliai reguliuoja savo poreikius: jis žįs tiek laiko, kiek reikia esant atitinkamam pieno tekėjimo greičiui. Taigi naujagimis ar kūdikis, kuris traukia pieną labai greitai, maitinsis trumpiau, tačiau jeigu pienas teka lėtai, mažyliui gali tekti žįsti gerokai ilgiau.

Jei praėjo daugiau nei 3-4 valandos nuo paskutinio maitinimo, arba jūsų krūtys yra pilnos pieno, turite žadinti maitinimui savo vaikelį. Švelnus kalbinimas, glostymas, plekšnojimas, išrengimas ar sauskelnių keitimas padės prikelti mažąjį miegalių. Gali prireikti net penkių ar dešimties minučių pilnam prikėlimui, bet gerai išbudintas vaikelis puikiai žįs krūtį ir pasisotins.

Jei pastebėjote alkio požymius, nors kūdikį pamaitinote vos prieš valandą, nesijaudinkite, viskas gerai, galite ir vėl maitinti. Kartais kūdikiai “sugrupuoja” kelis maitinimus prieš prisnūsdami. Tai nereiškia, kad jums trūksta pieno, tai tik normalus kūdikio, maitinamo krūtimi, elgesys.

Iš pradžių jūs žinosite, kad jūsų naujagimis pasisotina, nes pastebėsite, kad jau nesituština mekonijumi (mekonijus – tai tirštos, žalsvai juodos išmatos), ir maždaug apie ketvirtą parą pradės tuštintis geltonomis, košės skystumo išmatomis tris ar daugiau kartų per dieną. Šlapinimasis taip pat yra labai svarbus požymis, parodantis, kad naujagimis ar kūdikis gauna pakankamai pieno.

Pirmąjį savo gyvenimo mėnesį, naujagimiui turėtumėte keisti šlapias sauskelnes ne rečiau kaip šešis – aštuonis kartus per dieną ir apie du kartus pasituštinus. Kai jūsų krūtyse pieno gamyba yra nusistovėjusi, per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius jūsų mažylis turėtų priaugti ne mažiau kaip 20g per parą, o per 3-6 mėn. svorio augimas palaipsniui lėtėja iki 14g per parą.

Papildomi požymiai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

• Jūsų kūdikis miega porą valandų po maitinimo.
• Žinda krūtį kas 2-3 valandos, ne mažiau kaip aštuonis kartus per parą.
• Kūdikis žinda ne trumpiau 20-30 minučių ir ne ilgiau nei valandą (leiskite savo kūdikiui maitintis tada, kada nori ir tiek, kiek nori).
• Žindydamos jūs girdite ritmiškumą: čiulpimas – pauzė – čiulpimas.
• Savo kūdikį dažniausiai maitinate iš abiejų krūtų.
• Jūsų krūtys pritvinkusios prieš žindymą ir minkštos po jo.
• Po maitinimo kūdikis aprimęs, jokių alkio požymių nepastebite.
• Jei jums reikia daugiau patarimų ir palaikymo, visuomet galite kreiptis į maitinimo krūtimi palaikymo grupes ar žindymo specialistus.

Šaltinis: www.pienomokykla.lt

Kartais būna neįmanoma pradėti žindyti neišnešiotus kūdikius jiems tik gimus, todėl būtina stimuliuoti ir palaikyti laktaciją pientraukiu. Pientraukis padės jums padidinti pieno gamybą, ypač jei jūsų kūdikis gimė gerokai per anksti arba labai mažo svorio. Stenkitės nutraukti pieną iš karto, kai tik prabundate po nakties miego, kol niekas jums nekliudo. Labai svarbu, kad pieną nutraukinėtumėte reguliariai – mažiausiai 6-8 kartus per 24 valandas. Taip pat svarbu nutraukinėti naktį, nes naktinis pieno nutraukimas paskatins pieną geriau gamintis.

Pradžioje jūsų vaikutiss suvalgys vos kelis mililitrus pieno, vėliau po kelias dešimtis, dar vėliau po kelis šimtus. Kaupkite pienuko atsargas iš anksto – šaldykite vienkartiniuose maišeliuose arba indeliuose. Maišeliai praktiškesni, nes daugiau jų telpa į šaldytuvo kamerą. Jūsų pienas išliks maistingas iki 6 mėnesių. Patarimas gyvenančioms stacionare – pieną galima kaupti stacionaro šaldytuvuose. Per parą nusitraukto pieno kiekį reikia užšaldyti, nes vėliau jis netinkamas naudoti!

Anemija (mažakraujystė)

Atviras arterinis latakas (AAL)

Bronchiolitas

Cerebrinis vaikų paralyžius

Hidrocefalija (galvos smegenų vandenė)

Hipoglikemija (gliukozės stoka)

Išvarža

Kriptorchizmas (nenusileidusi sėklidė)

Miego apnėja

Naujagimių gelta

Rachitas

Retinopatija

Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS)