#1/3 Psichologai pataria tėvams: kaltės jausmas, stresas ir emociniai etapai

Po ankstyvo kūdikio gimimo tėvai dažnai patiria kaltės jausmą, nerimą ir ilgiau trunkantį stresą. Šiame straipsnyje pateikiami psichologų patarimai, padedantys suprasti šias emocijas ir tai, kokius etapus gali išgyventi šeima prisitaikydama prie situacijos.

Kaltės jausmas ir nerimas po ankstyvo gimimo

Neieškokite kaltų. Neretai objektyvią nėštumo eigos ir gimdymo analizę pakeičia kaltųjų paieškos. Kartais tokiu būdu žmonės bando susidoroti su nerimu, baime, bejėgiškumu atsakyti už savo kūdikį. Neretai kuris nors šeimos narys kaltina jauną mamą, kad ji neatsargiai elgėsi nėštumo metu. O nuo čia nebetoli iki neigiamų prognozių („Tu – bloga mama, tu neatsakinga, tau negalima patikėti kūdikio”). Kartais kaltė verčiama kūdikio tėvui („Nesirūpinai nėščia žmona!”) ir pan.

Susidūrę su tokiais kaltinimais, pirmiausia pasistenkite su visais šeimos nariais aptarti abipusės pagalbos klausimus, išsiaiškinkite kiekvieno požiūrį ir lūkesčius. Įsidėmėkite: reikia kalbėti apie dabartinį momentą, o ne prisiminti buvusius sunkumus ir skriaudas.

Būkite dėmesingi savo jausmams. Pirmosiomis mažylio gyvenimo dienomis, kai formuojasi jo emociniai ryšiai su aplinkiniu pasauliu, mamai gali prasidėti pogimdyminė depresija. Remiantis skirtingais duomenimis, ją patiria 20 – 40% moterų. Pagimdžius prieš laiką tikimybė, kad ji išsivystys, dar didesnė, nes mama jaudinasi dėl kūdikio gyvybės ir sveikatos. Ką daryti, jeigu pastebėjote, jog jums prasidėjo depresija? Neleiskite sau susikoncentruoti ties neigiamomis emocijomis, stenkitės analizuoti savo jausmus. Naudinga atsakyti į šiuos klausimus:

• Ar mano nerimas pagrįstas?
• Ar man reikia palaikymo? Iš kur galiu jo sulaukti?
• Kokie užsiėmimai atneša man palengvėjimą, džiaugsmą?
• Koks mano kūdikis: į ką jis panašus, koks jo charakteris?
• Kaip įsivaizduoju savo mažylio ateitį?

Stresas gali tęstis keletą mėnesių ir ilgiau

Kūdikio gimimas yra labai emocingas ir pakeičiantis nusistovėjusią tvarką namuose įvykis. Pasitaiko atvejų, kai kūdikis pasibeldžia ir ateina į šeimą daug anksčiau nei tikimės. Tuomet tėvai patiria įvairių emocijų, papuola į stresinę situaciją, kuri užtrunka nuo kelių minučių iki keleto mėnesių ar dar ilgiau.

Visos kylančios emocijos yra natūralios ir reikalingos, kad tėvai kuo greičiau susivoktų esamoje padėtyje ir padėtų vaikeliui kuo greičiau stiprėti ir augti.

Kaltės jausmas ir emociniai etapai, kuriuos išgyvena šeima

Dažnai tėvai apibūdina savo savijautą, kaip tam tikrų svajonių neišsipildymą, jaučiasi kalti, kad ne viską padarė, kad vaikelis gimtų laiku. Labai dažnai iš mamų, kurių vaikeliai gimsta per anksti, galima išgirsti tokį pasakymą: „Ar kas nors kitas gali suprasti, ką aš jaučiu?”. Tikrai negalima žinoti, kaip jos jaučiasi, bet būnant šalia ir dalinantis savo mintimis ir jausmais, galima padėti įveikti atsirandančius sunkumus.

Pasitaiko atvejų, kai kūdikėlis gimsta su specialiaisiais poreikiais. Tada tėveliai patiria nusivylimą, baimę, kaltę ir kitas stipriais emocijas, tokio vaikelio atėjimas į šeimą lyginamas su artimo žmogaus netektimi. Daugelis tėvų apibūdina tai kaip kritimą iš laimės, lengvumo ir džiugesio aukštumų į nevilties bedugnę.

5 etapai, kuriuos išgyvena tėvai, susilaukę specialiųjų poreikių turinčio mažylio

Remiantis E. Kubler-Ross reakcijomis į mirtį, skiriamos tokios abiejų tėvų, susilaukusių su specialiaisiais poreikiais vaikelio, išgyvenimo pakopos: neigimas, derėjimasis, pyktis, depresija, susitaikymas su vaiko sutrikimu.

• Pradinė reakcija (pirma pakopa) į netikėtą žinią dažniausiai pasireiškia šoku, fakto neigimu, per dideliu susirūpinimu, pasitikėjimo savimi praradimu, bejėgiškumu. Tokiai būsenai užsitęsus per ilgai, ji gali tapti didele problema visai šeimai ir daryti didelę įtaką kasdieninei motinos ir tėvo nuotaikai, savijautai bei sveikatai. Kartais sutuoktiniai išgyvena didelę įtampą dėl tarpusavio bendravimo nesutarimų.
• Per antrą (derėjimosi) pakopą, kuri dažnai pasireiškia, kai vaikelis gimsta su negalia, abu tėvai laukia stebuklo, galinčio teigiamai pakeisti vaiko raidą. Jie tiki antgamtinėmis jėgomis, paramedicina ir kitais netikrais dalykais, pradeda įtikėti arba sustiprėja tikėjimas Dievu, atranda atsvarą religijoje. Dažnai sutuoktiniai aukojasi, labai daug stengiasi, nes mano, jog didelės pastangos pagydys vaiką – tarsi už jų sunkų darbą bus atsidėkota.
• Trečioje pakopoje, kuomet gimdytojai įsisąmonina esamą situaciją, jie pradeda pykti ant aplinkinių, jog šie nepadeda, negydo ar tiesiog nesupranta. Kartais pyktis nukrypsta į save, kaltinant nesugebėjus padaryti visko, ką galėjo. Tokiu momentu šalia jaučiamo pykčio tėvai patiria gėdą, kaltę, skausmą ir kitus dviprasmius jausmus. Jei pykstama sveiko proto ribose, tai yra gerai – palengvina psichologinę naštą.
• Ketvirtoje pakopoje sutuoktiniai supranta, jog pyktis nieko nepakeis, tuomet šeimą apima slegiantys jausmai. Kartais ši depresiška nuotaika trunka labai trumpai, o kartais užsitęsia labai ilgai ir tampa didele problema.
• Paskutinė pakopa – susitaikymas su situacija – adaptacija. Tai reiškia, kad abu tėvai išmoksta gyventi su savo vaiku, kuriam reikalinga ypatinga pagalba ir priežiūra. Šioje pakopoje tėvai pastebi, kad vaikui ne tik reikia duoti, bet ir jie iš jo kažką gauna.

Nederėtų pamiršti, jog šios pakopos nebūtinai būna viena po kitos. Pasitaiko šeimų, kurios greitai pasiekia paskutiniąją pakopą, lengvai išgyvenę pyktį ar depresiškumą, o praėjus laikui ir atgavus psichinę pusiausvyrą, aplinkybės priverčia vėl patirti neigiamus jausmus, sugrįžti į ankstesnes pakopas. Todėl norisi šeimas nuraminti ir paskatinti kreiptis pagalbos pas artimuosius ir specialistus, kad kuo greičiau būtų galima pasirūpinti savo vaikeliu, o tėveliams – lengviau susitaikyti su esama situacija.

Kaltė, nerimas ir stresas po ankstyvo gimimo yra dažnos ir natūralios reakcijos. Svarbiausia – nebandyti visko „ištverti vieniems“: palaikymas iš artimųjų ir specialistų gali padėti lengviau pereiti prisitaikymo etapus ir sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – vaikelio ir visos šeimos gerovę.

Jei šiuo metu patiriate daug emocijų ir ieškote praktinių atsakymų, kviečiame skaityti ir kitus šio ciklo straipsnius. Juose psichologai dalijasi patarimais, kaip bendrauti su neišnešiotu kūdikiu, suprasti jo raidos ypatumus ir žingsnis po žingsnio kurti saugesnę kasdienybę visai šeimai.