Karštis didina priešlaikinio gimdymo riziką

Karštos vasaros ir vis dažnesnės karščio bangos tampa ne tik kasdienio komforto, bet ir sveikatos klausimu. Naujas didelės apimties tarptautinis tyrimas atskleidė, kad kylant oro temperatūrai didėja ir tikimybė, jog gimdymas prasidės anksčiau.

Tyrėjai analizavo 36,6 mln. gimdymų, vykusių šiltuoju metų laiku 1979–2019 m. Tyrimas apėmė 250 miestų ir vietovių 13 šalių – nuo Europos ir Šiaurės Amerikos iki Pietų Amerikos, Australijos ir Japonijos. Tai vienas plačiausių iki šiol atliktų tyrimų, vertinusių karščio ir priešlaikinio gimdymo sąsajas.

Kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnė rizika

Tyrimo rezultatai parodė aiškią tendenciją – kylant temperatūrai didėja priešlaikinio gimdymo rizika.

Vidutinio karščio dienomis priešlaikinio gimdymo rizika padidėjo 2,8 %, o ekstremalaus karščio dienomis – 3,8 %. Tyrėjai vertino ne tik tos pačios dienos temperatūrą, bet ir karščio poveikį dienomis prieš gimdymą.

Priešlaikiniu laikomas gimdymas iki 37 nėštumo savaitės, todėl net ir palyginti nedidelis rizikos padidėjimas, vertinant milijonus nėštumų, gali reikšti reikšmingą papildomų priešlaikinių gimdymų skaičių.

Kiek priešlaikinių gimdymų galima sieti su karščiu?

Tyrėjų skaičiavimu, su karščiu galima sieti apie 1,41 % visų vasarą įvykstančių priešlaikinių gimdymų. Tai prilygsta maždaug 855 papildomiems priešlaikiniams gimdymams milijonui gimdymų.

Rezultatai skirtingose šalyse nebuvo vienodi. Tyrėjai pastebėjo, kad karščio poveikis gali priklausyti nuo klimato, socialinių ir ekonominių sąlygų bei šalies gebėjimo prisitaikyti prie aukštų temperatūrų. Tyrime taip pat pastebėta didesnio pažeidžiamumo tendencija tarp jaunesnių, vienišų, žemesnio išsilavinimo ar nepalankesnėje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių moterų, tačiau autoriai pažymi, kad dauguma šių pogrupių rezultatų nebuvo statistiškai reikšmingi ir juos dar reikia patvirtinti.

Kodėl karštis gali turėti įtakos nėštumui?

Tyrimo autoriai nurodo kelis galimus biologinius mechanizmus. Aukšta temperatūra gali didinti kūno temperatūrą ir paskatinti gimdos susitraukimus. Dėl karščio atsirandanti dehidratacija gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą ir sumažinti kraujo tekėjimą į placentą. Taip pat minimi uždegiminiai procesai ir oksidacinis stresas, galintys prisidėti prie ankstesnės gimdymo pradžios.

Nėštumo metu organizmas ir taip patiria didesnį fiziologinį krūvį, todėl aukšta aplinkos temperatūra tampa papildomu veiksniu, į kurį svarbu atsižvelgti.

Karščio bangos – ir nėščiųjų sveikatos klausimas

Klimato kaitai lemiant dažnesnes, intensyvesnes ir ilgiau trunkančias karščio bangas, tyrimo autoriai pabrėžia prevencijos svarbą. Jų teigimu, nėščiosios turėtų būti vertinamos kaip viena iš grupių, kurioms ekstremalaus karščio laikotarpiais reikalinga didesnė apsauga.

Svarbios ne tik individualios priemonės, bet ir aplinka: vėsios viešosios erdvės, žaliosios miesto zonos bei ankstyvo perspėjimo apie karščio bangas sistemos. Tyrimo autoriai taip pat siūlo karštį vertinti kaip vieną iš rizikos veiksnių nėščiųjų sveikatos priežiūroje, ypač kalbant apie socialiai pažeidžiamas moteris.

Šio didelės apimties tyrimo rezultatai primena, kad ekstremalus karštis nėštumo metu nėra vien diskomfortas. Kylant temperatūrai, karščio poveikis nėščiosioms ir jų kūdikiams tampa vis svarbesniu visuomenės sveikatos klausimu.

Plačiau apie tyrimą

Straipsnis parengtas remiantis tarptautinio tyrimo autorių publikacija apie karščio ir priešlaikinio gimdymo sąsajas. Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale Environment International.