Kokios socialinės garantijos reikalingos neišnešiotukų šeimoms?

Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ jau ne vienerius metus kelia klausimą, kaip socialinės garantijos galėtų geriau atliepti šeimų, kurių kūdikiai gimsta gerokai anksčiau laiko, realybę.

Apie tai, kodėl neišnešiotukų šeimoms reikia daugiau laiko su vaiku po grįžimo iš ligoninės, plačiau rašėme pristatydami asociacijos siūlomus socialinių garantijų pokyčius.

Rugsėjį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė šeimos politikos priemonių paketą, kuriame atsispindi ir dalis asociacijos nuosekliai keltų klausimų. Tarp siūlomų pokyčių – lankstesnis vaiko priežiūros išmokos laikotarpis, didesnės išmokų lubos ir kitos šeimų finansinį saugumą stiprinančios priemonės.

Tai svarbus žingsnis pirmyn. Tačiau tam, kad kuriama sistema iš tiesų atlieptų skirtingas neišnešiotukų šeimų situacijas, asociacija pateikė savo pastabas ir siūlymus dėl pristatytų priemonių.

Diskusija dėl šių pokyčių tęsėsi ir viešojoje erdvėje. Savo patirtimis dalijosi neišnešiotukų mamos, o asociacija „Neišnešiotukas“ toliau siekė, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į realų šeimų ligoninėje praleidžiamą laiką.

Ministerijos pasiūlymuose – svarbūs pokyčiai šeimoms

Vienas reikšmingiausių siūlomų pokyčių – vaiko priežiūros išmoką mokėti ne iki konkretaus vaiko amžiaus, o nustatytą dienų skaičių: 495 arba 675 kalendorines dienas, kuriomis šeima galėtų pasinaudoti iki vaikui sukaks treji metai. Ministerija nurodo, kad toks modelis padėtų spręsti ir neišnešiotų kūdikių tėvams aktualią problemą, kartu suteikiant šeimoms daugiau lankstumo.

Taip pat siūloma vaiko priežiūros ir tėvystės išmokų lubas didinti nuo 2 iki 4 VDU, didinti ligos išmoką slaugant sergantį vaiką bei stiprinti pensijų garantijas vaikus prižiūrintiems tėvams.

Asociacija šiuos siūlymus vertina kaip reikšmingą žingsnį stiprinant šeimų finansinį ir socialinį saugumą. Ypač svarbu, kad pripažįstama problema, su kuria susiduria šeimos, kai pirmosios savaitės ar net mėnesiai po labai ankstyvo vaiko gimimo praeina ligoninėje.

Kodėl 30 nėštumo savaitės riba kelia klausimų?

Kartu asociacija atkreipia dėmesį į vieną svarbų aspektą – pristatytame modelyje papildoma vaiko priežiūros išmokos garantija numatoma šeimoms, kurių kūdikiai gimsta iki 30 nėštumo savaitės.

Tačiau neišnešiotais laikomi ir 30–36 nėštumo savaitę gimę naujagimiai. Jiems taip pat gali būti reikalinga ilgesnė hospitalizacija, intensyvesnė priežiūra, stebėsena ir ankstyvoji pagalba. Todėl vien nėštumo savaitė ne visada parodo tikrąjį vaiko ir šeimos pagalbos poreikį.

Asociacija siūlo ieškoti platesnio arba diferencijuoto modelio, kuriame būtų vertinamas ne tik gestacinis amžius, bet ir hospitalizacijos trukmė, naujagimio sveikatos būklė, priežiūros poreikis bei kiti objektyvūs medicininiai ir socialiniai kriterijai.

Svarbu ne tik išmokos trukmė

Neišnešiotuko gimimas šeimai gali reikšti ne tik ilgesnį laiką ligoninėje. Vaikui grįžus namo, gali tęstis intensyvesnės priežiūros ir specialistų pagalbos poreikis.

Todėl asociacija siūlo aiškiau įvertinti, kaip socialinės garantijos turėtų veikti tais atvejais, kai naujagimis po gimimo ligoninėje praleidžia kelias savaites ar mėnesius. Svarbu atsižvelgti ne tik į formaliai skaičiuojamas išmokos dienas, bet ir į tai, kiek laiko šeima faktiškai turi vaiko priežiūrai namuose jam grįžus iš ligoninės.

Pagalba reikalinga ir sugrįžus namo

Ministerijos pristatytame šeimos politikos priemonių pakete taip pat numatomas vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis. Tačiau neišnešiotukų šeimų poreikiai, ypač pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, dažnai yra kitokie.

Šeimoms gali būti ypač svarbus savalaikis ankstyvosios reabilitacijos, kineziterapijos, logopedo ir kitų specialistų paslaugų prieinamumas. Ne mažiau svarbi ir psichologinė pagalba tėvams po ilgalaikės naujagimio hospitalizacijos.

Todėl asociacija siūlo svarstyti galimybę vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelį ar kitą analogišką finansavimo mechanizmą pritaikyti ir ankstyvosios reabilitacijos, terapijų bei kitų individualiam vaiko raidos poreikiui būtinų paslaugų finansavimui, prioritetą skiriant pirmiesiems trejiems vaiko gyvenimo metams.

Dialogas dėl socialinių garantijų tęsiamas

Ministerijos pristatyti siūlymai rodo, kad dalis problemų, apie kurias asociacija ir šeimos kalba jau ne vienerius metus, yra išgirstamos. Tačiau tai dar nėra galutiniai sprendimai – šiuo metu rengiami jiems įgyvendinti reikalingi teisės aktų projektai, kurie vėliau turės būti teikiami Vyriausybei ir Seimui.

Asociacija prašo būti įtraukta į tolesnį šių sprendimų rengimą ir turėti galimybę pateikti pastabas dėl konkrečių teisės aktų projektų. Taip pat siekiama, kad dialoge dalyvautų ne tik socialinės apsaugos, bet ir sveikatos priežiūros institucijos, specialistai bei pačioms šeimoms atstovaujančios organizacijos.