Ikona Ikona Ikona Ikona

Pagalbos linija

+370 612 03800

Daugiau nei vardo parinkimas

Kai kūdikis gimsta per anksti, tėvai dažnai gyvena „tarp“ – tarp vilties ir nerimo, tarp planų ir realybės. Tokiu metu vardas įgyja ypatingą svorį: jis tampa ne tik pasirinkimu dokumentams, bet ir būdu pasakyti „tu esi mūsų“, „tu esi čia“, „tu priklausai bendruomenei“. Ceremonija ligoninėje gali būti mažytė, tyliai išgyvenama, bet labai prasminga.

Vardo suteikimas vaikeliui yra labai reikšmingas žingsnis. O suteikimas gali pavirsti mažyte šeimos švente, įprasminančia vaiko gyvenimo pradžią. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš šaltinių, suteikiantis žmonėms laimės ir prasmės jausmą, yra ryšys su praeitimi ir ateitimi. O tam pasitarnauja ceremonijos. Kokios jos būna ligoninėje ir kodėl tai gali būti svarbu anksčiau gimusio mažylio tėvams, pasakoja humanistinių ceremonijų meistrė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.

Vardo suteikimas kaip ryšio įprasminimas

Visi žinome apie vaikelio palaiminimą ir krikštą, kai į palatą pakviečiamas kunigas. Tačiau, jei šeima yra netikinti arba, jei krikštynas norima atidėti laikui, kai galės tai vykti bažnyčioje su visais giminaičiais, kukli ceremonija ligoninės sąlygomis gali būti labai prasminga. Nesvarbu, ar vaikelis gimsta anksčiau, ar laiku, tėvai ne visada iškart sugalvoja vardą. Tiesa, ankstyvo gimimo atveju vardo suteikimas dažnai būna skubesnis, bet ne mažiau reikšmingas. Todėl tėvai turi suprasti, kad svarbu ne ritualo buvimas ar nebuvimas, o ryšio įprasminimas per vardą – pirmiausia mažylio su tėvais, o tada ir su bendruomene. Bendruomenė visi turime vardus.

Skirtingos tradicijos, tačiau vienodos prasmės

Pasaulyje egzistuoja įvairių vardynų tradicijų, kurias galima perkurti ir pritaikyti savo šeimai. Pavyzdžiui, Afrikoje kiekvienas atvykęs į vardynas atneša vaikui vardą, išreikšdamas palinkėjimą. Tėvai taip pat sugalvoja savą vardo versiją. Ir užrašius šie vardai sudedami į dėžutę – kaip ateities palinkėjimai, primenantys apie artimųjų meilę. Vardas visada turi reikšmę, nes jis skiriamas su tam tikru ketinimu: „Aš dovanoju vardą Ąžuolas, nes linkiu, kad būtų toks stiprus kaip ąžuolas. Aš dovanoju vardą Laima, nes linkiu daug laimės“. Tradicija rinktis senelių ar prosenelių vardus taip pat suteikia gilios prasmės. Tačiau prasmę galime kurti ir patys – vardas tampa ypatingas ne tik dėl savo reikšmės žodyne, bet ir dėl to, kokius jausmus jis mums kelia. Todėl galvodami apie vardą mažyliui paprašykite, kad kiekvienas šeimos narys atsiųstų savas versijas. Esant ligoninėje, tai galima padaryti ir el. žinutėmis.

Ceremonija – daugiau nei ritualas

Jei vardas išrinktas, galima sukurti vardynų ceremoniją, kuri įprasmina vaiko egzistavimą kaip bendruomenės dalies, nepriklausomai nuo ateities neapibrėžtumo. Tai džiaugsmo akimirka, kai švenčiame jo atėjimą į pasaulį. Ceremonija įprastai trunka apie 20 min. ir pasakoja istoriją. Istoriją reikia pasiruošti ir apgalvoti: kaip buvo laukiamas mažylis, kodėl jis ateina į šį pasaulį ir pan., gali būti palinkėjimai, ritualai, net priesaikos. Ceremonijoje gali dalyvauti ir kiti žmonės (jei mažylio būklė ir med. personalas leidžia). Seneliai, vardatėviai, kurie irgi vaikeliui pasižada ir gyvenime bus svarbūs. Ceremonijoje gali atsirasti vardo paskelbimas, jo istorija bei ką jis reiškia. Taigi, ceremonija susideda iš šių elementų:

  • vardo paskelbimas – jo reikšmė ir pasirinkimo istorija;
  • palinkėjimai – tėvų, artimųjų ar vardatėvių pažadai;
  • ritualai – vaiko apgaubimas pledu, juostelių surišimas su palinkėjimais, laiko kapsulės sudėjimas, kurioje paliekami linkėjimai, simboliniai daiktai;
  • žvakės uždegimas – galima uždegti ir užpūsti nulinę žvakutę;
  • daina ar lopšinė – kuri buvo dainuojama laukiant mažylio.

Jei šeimoje yra vyresni broliai ar seserys, jie gali būti įtraukti į ceremoniją – perskaityti eilėraštį, knygelės ištrauką ar įdėti nuotrauką į laiko kapsulę.

Pažadai ir buvimas čia ir dabar

Vardo ceremonija – tai akimirka sustoti ir pagalvoti: „Kodėl pasirinkome turėti vaiką? Ką mes galime dėl jo padaryti?“ Pažadai, duodami šios ceremonijos metu, nėra apie materialius dalykus, tokius kaip automobilis 18-o gimtadienio proga. Jie – apie meilę, rūpestį, buvimą kartu: „Mes mylime tave. Mes rūpinsimės tavimi. Mes būsime šalia.“ Kartais gyvenimas susiklosto taip, kad vaikelis neišgyvena. Tačiau vardas lieka kaip prisiminimas – jis suteikia asmeniškumo, leidžia apie jį kalbėti ir padeda išgyventi netektį.

Kada organizuoti vardynų ceremoniją?

Patogaus laiko gali ir nebūti – svarbu, kada šeima jaučiasi pasiruošusi. Vardynai nėra būtinai susiję su oficialia registracija – jie gali vykti anksčiau ar vėliau, nepriklausomai nuo to, ar vardas jau įrašytas į registrus. Pasitaiko atvejų, kai vardo suteikimas keičiamas – galbūt vardas buvo parinktas skubotai ar po kiek laiko neatrodo tinkamas. Keisti galima, kaip ir suteikti kelis vardus: net jei oficialiai įrašomas vienas, kasdienybėje gali būti vartojamas kitas. Kartais tėvai oficialiai registre užregistruoja vardą internetu. Urtė Žukauskaitė-Zabukė, padedanti ruoštis ritualams, sako: „Problema ta, kad žmonės dažnai nevertina prasmingų akimirkų, kurias ir taip patiria. Reikia sustoti ir pagalvoti: juk tai gali būti ritualas. Ritualu gali tapti ir daina, ir pasaka, kurią tėvai skaito savo vaikui. Šeimos tradicijos, simboliai, relikvijos – pavyzdžiui, prosenelės austa juosta – gali tapti prasminga ceremonijos dalimi. Vardas – tai įėjimas į bendruomenę“. Ritualai gali būti arba jų gali nebūti, bet jei nusprendžiame švęsti, verta apgalvoti, kokia forma artimiausia. Kaip sakoma: Tai, ką laikome šventu, tą ir švenčiame.

Vardynų ar vardo suteikimo ceremonija ligoninėje neturi būti didelė – jos vertė slypi ne formoje, o prasmėje. Kartais pakanka kelių sakinių, tyliai ištartų prie inkubatoriaus: vardo paskelbimo, pažado būti šalia ir mažos dainos, kurią šeima prisimins visą gyvenimą. Tokios akimirkos padeda sustoti ir pajausti, kad ryšys jau yra – net jei aplink daug neapibrėžtumo.

Ir jei šeimos istorija susiklosto skausmingai, vardas lieka kaip asmeniškumo ženklas: jis leidžia kalbėti, prisiminti, gedėti ir mylėti. Kartais tai ir yra didžiausia ceremonijos prasmė – suteikti vietą mažyliui šeimos pasakojime, kad ir koks trapus tuo metu būtų buvęs jo buvimas.