Iš paskaitų ciklo: Psichologai pataria tėvams
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Pagalbos linija
+370 612 03800
Skaitymo laikas: 6 min.
|
2026 m. sausio 30 d.
Po ankstyvo kūdikio gimimo tėvai dažnai patiria kaltės jausmą, nerimą ir ilgiau trunkantį stresą. Šiame straipsnyje pateikiami psichologų patarimai, padedantys suprasti šias emocijas ir tai, kokius etapus gali išgyventi šeima prisitaikydama prie situacijos.
Neieškokite kaltų. Neretai objektyvią nėštumo eigos ir gimdymo analizę pakeičia kaltųjų paieškos. Kartais tokiu būdu žmonės bando susidoroti su nerimu, baime, bejėgiškumu atsakyti už savo kūdikį. Neretai kuris nors šeimos narys kaltina jauną mamą, kad ji neatsargiai elgėsi nėštumo metu. O nuo čia nebetoli iki neigiamų prognozių („Tu – bloga mama, tu neatsakinga, tau negalima patikėti kūdikio”). Kartais kaltė verčiama kūdikio tėvui („Nesirūpinai nėščia žmona!”) ir pan.
Susidūrę su tokiais kaltinimais, pirmiausia pasistenkite su visais šeimos nariais aptarti abipusės pagalbos klausimus, išsiaiškinkite kiekvieno požiūrį ir lūkesčius. Įsidėmėkite: reikia kalbėti apie dabartinį momentą, o ne prisiminti buvusius sunkumus ir skriaudas.
Būkite dėmesingi savo jausmams. Pirmosiomis mažylio gyvenimo dienomis, kai formuojasi jo emociniai ryšiai su aplinkiniu pasauliu, mamai gali prasidėti pogimdyminė depresija. Remiantis skirtingais duomenimis, ją patiria 20 – 40% moterų. Pagimdžius prieš laiką tikimybė, kad ji išsivystys, dar didesnė, nes mama jaudinasi dėl kūdikio gyvybės ir sveikatos. Ką daryti, jeigu pastebėjote, jog jums prasidėjo depresija? Neleiskite sau susikoncentruoti ties neigiamomis emocijomis, stenkitės analizuoti savo jausmus. Naudinga atsakyti į šiuos klausimus:
Kūdikio gimimas yra labai emocingas ir pakeičiantis nusistovėjusią tvarką namuose įvykis. Pasitaiko atvejų, kai kūdikis pasibeldžia ir ateina į šeimą daug anksčiau nei tikimės. Tuomet tėvai patiria įvairių emocijų, papuola į stresinę situaciją, kuri užtrunka nuo kelių minučių iki keleto mėnesių ar dar ilgiau.
Visos kylančios emocijos yra natūralios ir reikalingos, kad tėvai kuo greičiau susivoktų esamoje padėtyje ir padėtų vaikeliui kuo greičiau stiprėti ir augti.
Dažnai tėvai apibūdina savo savijautą, kaip tam tikrų svajonių neišsipildymą, jaučiasi kalti, kad ne viską padarė, kad vaikelis gimtų laiku. Labai dažnai iš mamų, kurių vaikeliai gimsta per anksti, galima išgirsti tokį pasakymą: „Ar kas nors kitas gali suprasti, ką aš jaučiu?”. Tikrai negalima žinoti, kaip jos jaučiasi, bet būnant šalia ir dalinantis savo mintimis ir jausmais, galima padėti įveikti atsirandančius sunkumus.
Pasitaiko atvejų, kai kūdikėlis gimsta su specialiaisiais poreikiais. Tada tėveliai patiria nusivylimą, baimę, kaltę ir kitas stipriais emocijas, tokio vaikelio atėjimas į šeimą lyginamas su artimo žmogaus netektimi. Daugelis tėvų apibūdina tai kaip kritimą iš laimės, lengvumo ir džiugesio aukštumų į nevilties bedugnę.
Remiantis E. Kubler-Ross reakcijomis į mirtį, skiriamos tokios abiejų tėvų, susilaukusių su specialiaisiais poreikiais vaikelio, išgyvenimo pakopos: neigimas, derėjimasis, pyktis, depresija, susitaikymas su vaiko sutrikimu.
Nederėtų pamiršti, jog šios pakopos nebūtinai būna viena po kitos. Pasitaiko šeimų, kurios greitai pasiekia paskutiniąją pakopą, lengvai išgyvenę pyktį ar depresiškumą, o praėjus laikui ir atgavus psichinę pusiausvyrą, aplinkybės priverčia vėl patirti neigiamus jausmus, sugrįžti į ankstesnes pakopas. Todėl norisi šeimas nuraminti ir paskatinti kreiptis pagalbos pas artimuosius ir specialistus, kad kuo greičiau būtų galima pasirūpinti savo vaikeliu, o tėveliams – lengviau susitaikyti su esama situacija.
Kaltė, nerimas ir stresas po ankstyvo gimimo yra dažnos ir natūralios reakcijos. Svarbiausia – nebandyti visko „ištverti vieniems“: palaikymas iš artimųjų ir specialistų gali padėti lengviau pereiti prisitaikymo etapus ir sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – vaikelio ir visos šeimos gerovę.
Jei šiuo metu patiriate daug emocijų ir ieškote praktinių atsakymų, kviečiame skaityti ir kitus šio ciklo straipsnius. Juose psichologai dalijasi patarimais, kaip bendrauti su neišnešiotu kūdikiu, suprasti jo raidos ypatumus ir žingsnis po žingsnio kurti saugesnę kasdienybę visai šeimai.