Pogimdyminė Depresija Po Priešlaikinio Gimdymo

Pogimdyminė depresija gali ištikti bet kurią mamą, tačiau priešlaikinis gimdymas reikšmingai padidina šios būklės riziką. Šiame tekste paaiškinama, kodėl moters savijauta po gimdymo gali taip stipriai svyruoti, kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus ir kodėl laiku suteikta pagalba yra ypač svarbi tiek mamai, tiek kūdikiui.

Hormonų pokyčiai po gimdymo

Laikotarpis po gimdymo yra jautrus kiekvienai moteriai, nes kūnas ir vėl persitvarko. Ima karaliauti hormonai, nes kūdikį išnešioti reikia vienų hormonų, gimdymui kitų ir dar trečių, – kad prasidėtų laktacija, t. y. kad mamai imtų gamintis pienas. Šie procesai vyksta nepriklausomai nuo to, ar laiku gimė vaikelis ar anksčiau laiko. Įprastai hormonų siautulys trunka apie 2 savaites. Natūralu, kad tiek laiko moteris gali būti dirglesnė, verksmingesnė, jai užeina ir vėl praeina liūdesys. Tai kasdien išgyvena net 80 proc. pagimdžiusių moterų. Jei per dvi savaites jautrumas nepraeina, jei kamuoja liūdesys, apatija, didelis nuovargis, galima įtarti, kad prasideda depresija po gimdymo. Anksčiau laiko pagimdžiusios moters būklė dėl patirto šoko ir visų su vaikelio sveikata susijusių iššūkių gali turėti daugiau emocinių rizikų. Atlikti tyrimai rodo, kad kuo vaiko būklė sunkesnė, kuo žemesnis vaiko būklės vertinimas pagal APGAR skalę ir kuo gimdymas yra ankstyvesnis, tuo prastesnė būna moters savijauta. Taip pat svarbu paminėti, kad depresija gali pasireikšti ne tuoj pat, o gerokai vėliau, kai šeima jau sugrįžusi namo, ir net tada, kai vaikučio raida sėkminga.

Emocinis šokas ir pagalbos poreikis

Neplanuotai anksčiau prasidėjusio gimdymo metu viskas vyksta labai greitai. Didelis palaikymas tokiai mamai – jei yra žmogus, galintis palaikyti už rankos. Jei artimojo nėra, galima prašyti personalo darbuotojų, tiesiog reikia išdrįsti paprašyti pagalbos. Tai galėtų skambėti šitaip: ,,Aš nesuprantu, kas vyksta, man baisu, gal galite mane palaikyti už rankos, pakalbėti su manimi…“ Tiesiog tuokart reikia labai paprastų dalykų – nuraminimo ir supratimo. Puikus pasirinkimas gali būti ir pokalbis su kita mama. Taip pat rekomenduojama ligoninėje kreiptis į psichologą. Pokalbiai gydo.

Kodėl svarbu nelikti su sunkumais vienai

Vis dar pasitaiko atvejų, kai moterys delsia kreiptis pagalbos į specialistus. Dažnai jos tikisi, kad susitvarkys pačios, kad liūdesys, negatyvios nuotaikos ar baimės praeis savaime. Tačiau, kaip ir kiekvieną ligą, depresiją būtina kuo anksčiau atpažinti ir gydyti. Mamos sveikata ir emocinė gerovė yra labai svarbi – dėl pačios savęs ir ypač dėl vaiko. Vaikučiui reikia sveiko žmogaus, emociškai atliepiančio ir su juo bendraujančio. Mažyliui reikia matyti gyvybingas žmogaus akis, šypseną, girdėti švelnų ir džiaugsmingą balsą. Tai skatina jį augti ir vystytis. Todėl negatyvias emocijas patiriančiai mamai vertėtų nebijoti kreiptis pagalbos. Lietuvoje yra įsteigtas Pogimdyvinės depresijos centras. Jo kontaktas: info@pdcentras.lt

Jei susirgusi depresija moteris yra negydoma, liga gali užsitęsti pusmetį, metus ir net peraugti į klinikinę depresiją. Tai reiškia, kad negydant būklė gali blogėti ir galiausiai pagalbos vis vien reikės.

Savistaba: Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė

Pateikiame klausimyną, pavadintą Edinburgo pogimdyminės depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo. Skalė tinkamiausia naudoti nėštumo metu ir per pirmąsias 6–8 savaites po gimdymo ar bet kada vėliau savistabos tikslais. Atsakydama į klausimus, pažymėkite tą atsakymą, kuris labiausiai atspindi jūsų savijautą per pastarąsias septynias dienas – neapsiribokite savijauta šiandien.

Bendra balų suma skaičiuojama sumuojant visų 10 klausimų balus.

• 0–9 balai: gali būti, kad jaučiate kai kuriuos depresijos požymius, bet jie greičiausiai yra trumpalaikiai ir netrukdo kasdieniam gyvenimui. Tačiau jei jaučiate, kad depresijos požymiai nepraeina ilgiau nei savaitę ar dvi, rekomenduojame po kurio laiko atlikti papildomą įvertinimą.
• 10–11 balų: tai rodo, kad jaučiate depresijos požymius, kurie sunkina jūsų savijautą. Pakartotinai užpildykite klausimyną po 2 savaičių ir stebėkite savo savijautą. Jei surinksite 12 ar daugiau balų, kreipkitės pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
• 12 ir daugiau balų: kreipkitės pagalbos ar papildomos konsultacijos į psichikos sveikatos specialistus (psichologą ar psichiatrą).
• Jei į dešimtą klausimą atsakėte, kad jums yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį (1, 2 arba 3 balai), tuomet, nepriklausomai nuo surinktų balų sumos, nedelsdama kreipkitės pagalbos į specialistus. Pirmiausia galite pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris patars ir nukreips pas tinkamus specialistus.

Jei nustatoma ūmi būklė, gali reikėti psichiatro konsultacijos ir gal net medikamentinio gydymo. Dažnai moterys vengia medikamentinio gydymo, nes baiminasi, kad negalės žindyti savo kūdikio. Tačiau dabar jau yra vaistų, kurie gali būti vartojami ir žindymo metu.

Leidimas jausti ir gedėti

„Nėra vieno teisingo būdo išgedėti savo neviltį, baimes ar liūdesį, – sako psichologė. – Kiekviena moteris randa savąjį. Jei norisi verkti, verkite. Ašaros yra sveikatos ženklas. Nes ten, kur ašaros, ten vyksta gijimas. Jei ašaros užgniaužiamos, jei yra draudžiama verkti, kiti organai pradeda kentėti, sutrinka jų funkcijos, nes skausmas ieško, kaip galėtų išeiti.“ Leidus sau verkti tiek, kiek norisi, gaunant artimųjų palaikymo, pagalbos, turėtų ateiti palengvėjimo jausmas. Žinoma, jei verksmingumas tęsiasi visą pusmetį ar net metus, būtina kreiptis pagalbos į specialistus.

Vidinis palaikymas ir kasdienės pagalbos būdai

Pasakykite sau garsiai: „Aš esu gera mama.“ Žinojimas, kad esate gera mama, net jei kūdikis gimė per anksti, yra labai svarbu, tad taip pat sakykite sau: ,,Aš kuriu ryšį su savo vaiku, net jei jis inkubatoriuje, ir galiu jį tik paliesti ar paglostyti. Aš stengiuosi nutraukti pieną ir maitinti tuo, ką turiu geriausio. Aš jau kuriu ryšį su savo vaiku.“ Įkyrias mintis, kurios vis dar kyla, reikia performuluoti į tai, kas padeda ir palaiko. Nes dabar yra taip, kaip yra. Situacijos pakeisti neįmanoma, tačiau galima keisti savo mintis ir tikėti, kad viskas bus gerai.

Svarbu: pirmas pusmetis – tai objektyviai jautrus laikas visoms jaunoms šeimoms. Beveik visos moterys po gimdymo yra emociškai pažeidžiamos. Todėl reikia jas apgaubti meile ir jautriai reaguoti į jų žodžius, savijautą. Ligoninės personalas tai žino. Artimiesiems reikia pasakyti. O jei šalia nėra žmonių, kurie galėtų suprasti, galima skambinti į pagalbos linijas. Ten dirba specialistai-savanoriai, kurie išklauso be kritikos, be nuvertinimo, leidžia išsikalbėti ir pasijusti gera mama.

Savo psichologinę gerovę mama turi kurti pati. Nesvarbu, kad visos mintys nukreiptos į vaikelį, savęs pamiršti negalima ir būtina sau skirti laiko. Galima sau rašyti laiškus, kuriuose išsilieja visas nerimas, skausmas, baimės. Juos tikrai galima išrašyti. Saviplakai mamos galvoje neturėtų likti vietos. Juk jūsų kūnas yra stebuklingas, jis sutvėrė šį mažylį.

Kas dar padeda? Rankdarbiai, todėl pateikiame instrukcijas, kaip galima numegzti kūdikiui pleduką ar kepurytę. Jei nemokate ir nenorite megzti, galima piešti ar imtis kitų rankdarbių. Bet kas, kas padeda nukreipti mamos dėmesį, kad ir 10 minučių užsiimti visai kitokia veikla, leidžia protui pailsėti ir atsitraukti nuo įkyrių minčių – tarytum išeiti iš tos situacijos. Taip pat puikiai tinka kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gryname ore, geras miegas ir būtinai tinkama mityba. Dažnai moterys pripažįsta, kad netenka apetito ir, jei valgo, tai per prievartą, nes valgyti reikia. Reikia, be ne per prievartą. Švelniai ir su meile. Vengti bet kokios prievartos savo kūno atžvilgiu. Mes kartais sakome, kad tai tik žodžiai. Netiesa, mūsų kūnas taip pat reaguoja į visus žodžius, kuriuos sakome kitiems ar sau.

Pogimdyminė depresija nėra silpnumo ženklas ir ji neturi būti išgyvenama tyliai. Moters emocinė sveikata yra esminė kūdikio gerovės dalis. Ieškoti pagalbos, kalbėti apie savo jausmus ir leisti sau pailsėti – tai svarbūs žingsniai sveikimo link.