Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Pagalbos linija
+370 612 03800Neišnešioto kūdikio oda jautri, o termoreguliacija dar tik mokosi veikti savarankiškai. Todėl pirmieji drabužėliai – ne estetinis, o medicininis pasirinkimas. Tinkama medžiaga, kirpimas ir aprengimo būdas tiesiogiai veikia mažylio savijautą.
Inkubatoriuje vaikelis guli nuogas, tik su vilnonėmis kojinaitėmis ir pirštinėmis, dažnai ir kepurėle. Kitų drabužėlių prireiks šiek tiek vėliau. Tačiau jūsų nepaprastam mažyliui iš pradžių netiks paprasti naujagimių drabužėliai. Standartiniai dydžiai prasideda nuo 50-ojo, apskaičiuoti ne mažesniam nei 50 cm ūgio pipirui. Tačiau Lietuvoje jau pradėti gaminti ypatingi drabužiai anksčiau gimusiems vaikams. Aptarkime, kokie jie turėtų būti, kaip išsirinkti šiltus ir patogius, tinkančius jūsų vaikučiui.
Kūdikio drabužiai turi būti tik iš natūralių medžiagų – labiausiai tinkama medvilnė ir vilna. Išskirtiniais atvejais gali būti bambuko audinys. Sintetinis pluoštas galimas tik vietose, kur nesiliečia su vaiko oda, taip pat sintetinis siūlas (tvirtesnis) leidžiamas siūlėse.
Ypač vertingi ir naudingi mažyliams yra merinosų vilnos drabužėliai, kurie šildo. Merinoso vilna susideda iš baltyminių medžiagų, tokių, kaip ir žmogaus oda – proteinų, keratinų ir savyje turi lanolino, kurie švelniai gerina odos būklę. Merinoso vilnos drabužėliai turi antibakterinių savybių, nekaupia nešvarumų, nelimpa dulkės, taip pat suriša kenksmingas medžiagas – virusus ir bakterijas, apriboja jų yrimą ir dauginimąsi. Merinosų vilnos drabužėliai gali būti dėvimi ilgai, nes į juos neįsigeria kvapas.
Drabužėliai, kurie liečiasi su kūnu, turėtų būti be klosčių ar kitų puošybinių detalių. Taip pat reikėtų vengti sustandėjimų antsiuvuose, siūlių, kurios nuspausdamos gali palikti ant odos pėdsakų.
Vietose, kurios liečiasi su kūnu, neturėtų būti sagų ir spaustukų.
Venkite drabužių, kuriuos reikia aprengti per galvą. Kiekvienas drabužis turi būti lengvai, neužgaunant vaiko, aprengiamas ir nurengiamas. Renkantis apatinius marškinėlius svarbu, kad jie atsisegtų per priekį ar šoną, nes nepatartina drabužėlį vilkti per kūdikio galvytę.
Neišnešiotiems naujagimiams dėl silpnesnės kraujotakos sistemos dažnai šąla galūnės. Todėl mamos ar močiutės tikros vilnos megztos kojinaitės ir švelnios pirštinės gali būti nepakeičiamos. Kojines rekomenduojama mauti ant nuogų pėdučių, nes natūralios vilnos plaukeliai yra šiurkštesni, todėl stimuliuoja pėdučių odą, kartu skatina kraujotaką.
Mažyliams visai nepatinka perrengimo procesas. Dažniausiai dėl to, kad mama skuba. Kambarys, kuriame perrengiamas kūdikis, turi būti šiltas, o procesas – ramus ir lėtas. Rengiant vaiką kalbinkite, šypsokitės jam. Kokius ir kiek drabužių rengti? Visi naujagimiai mėgsta šilumą, todėl juos reikia aprengti truputį šilčiau, nei patys rengiamės, bet ne per daug šiltai. Taisyklė gali būti tokia: vienu drabužėliu daugiau, nei rengiamės mes. Jei vaikui šalta, tai jaučiame palietę nosytę, galūnes, jei per karšta – už ausyčių ir nugarytės bus šlapia, jis prakaituoja. Tai irgi negerai, nes būdamas šlapias greičiau atšąla. Pradėti rengti rekomenduojama nuo kojinių. Juk šalti vaikutis pradeda nuo galūnių – kojyčių arba rankyčių. Jei abi šąla, sutrinka kraujotaka, tada vaikas gali būti arba neramus, arba per daug ramus. Todėl neretai rekomenduojama pirmiau užmauti vilnones kojinaites, o tik tada šliaužtinukus. Kartais net ir vilnonę liemenę prie kūnelio patariama aprengti. Tik nepersistenkite, vilna, nors ir natūrali, turi būti apdirbta – švelni.
Rengiame tik tais drabužėliais, kurie yra kaip tik arba didesni (jokiu būdu neišaugtais ar per siaurais). Erdvesniais drabužiais lengviau aprengti, vaikeliui neverš, nespaus. Neišnešiotus naujagimius galima rengti išvirkščia puse, kad visos siūlės, kurios glaudžiasi prie kūnelio, būtų paviršiuje ir nespaustų gležnos odos.
Rengdami palaidinę be sagučių, jos kraštines tarp delnų suraukiame ir užmauname per galvą, reikėtų pasistengti neuždengti vaiko veiduko. Kišdami rankas į rankoves neužgaukite pirštukų. Geriausia šiuos sugniaužti į kumštelius.
Renkant naujagimiui drabužius reikėtų vengti pūkuotų, nes pūkai gali lįsti į burną, dirginti akis. Ar reikia naujagimio drabužėlius lyginti? Jei vaikas sveikas, nėra odos ligų, naujagimio drabužėlių lyginti nereikia, nes tai perdžiovina drabužius ir vėliau šie prasčiau sugeria drėgmę. Drabužėlius būtina keisti dažnai – kiekvieną dieną po maudynių bei kaskart, kai vaikutis atpylė, sušlapo.
Išrašant iš ligoninės kūdikis jau yra įvaldęs termoreguliacinius procesus, tačiau vis tiek jo organizmas naudoja daug energijos, kad išlaikytų tinkamą temperatūrą. Todėl svarbu ne tik užtikrinti, kad namuose būtų šilta, bet ir tinkamai aprengti vaiką. Pagrindinė taisyklė – kūdikio kūno temperatūra neturi būti mažesnė nei 36 laipsniai.
Jei kambaryje yra 23–25 laipsniai šilumos, mažylis gali būti aprengtas trikotažiniu kombinezonu, po kuriuo turi būti smėlinukas, kojinės ir kepuraitė. Kai vaikutis miega, jį reikia užkloti šilta ir lengva antklode.
Ir nepamirškite – pats geriausias, patikimiausias temperatūros reguliavimo šaltinis yra mama. Kai tik pajusite, kad vaikučiui šalta, glauskite jį prie savo nuogos krūtinės. Galima abiem apsigaubti antklode, šiltu pledu ar dideliu rankšluosčiu. Kengūros metodas turėtų būti taikomas ir namuose.
Drabužiai – tai pirmasis apsauginis sluoksnis tarp mažylio ir pasaulio. Tačiau dar svarbesnis už vilną ar medvilnę yra jūsų prisilietimas. Šiluma, kurią suteikia mama, išlieka stipriausia apsauga.