Galvytės kontrolė ir nešiojimas

Pirmomis savaitėmis galvytę prilaikome automatiškai, bet augant kūdikiui svarbu leisti kaklo raumenims dirbti pačiam. Taisyklingas kėlimas, guldymas ir nešiojimo padėtys padeda išvengti persitempimo bei kreivakaklystės.

Galvytės kontrolė

Gyvenimo pradžioje galva yra sunkiausia ir didžiausia kūno dalis, tad kūnelis ieško padėties, kaip ją nulaikyti. Jau žinote, kad pirmąsias savaites visada ir visur prilaikote vaiko galvytę ties kaklu, tačiau, mažyliui augant, jei nuolat galvą tik laikysite, o nebus stiprinimo, tai kaklo raumenys neturės galimybės patys aktyvuotis ir ims tinginiauti. Kineziterapeutė kviečia įsidėmėti, kaip vaiką taisyklingai keliant ir guldant galima savarankiškai stiprinti kaklo šoninius keliamuosius bei sukamuosius raumenis. Būtent jie yra atsakingi už galvos pakėlimą ir jos sukiojimą į šonus. „Pirmiausia sukurkite saugų pakėlimo kampą, kad galvytė būtų daugiau į priekį nei atgal, rodomuosius pirštus galite dėl jūsų pačių saugumo jausmo laikyti virš menčių ties kaklu, bet geriau jais kakliuko net neliesti, – pataria specialistė. – Norėdami kūdikį pakelti nuo pagrindo, pakišate rankas po pažastimis, rodomieji jūsų pirštai ties kaklu ir sukate vaiką tarsi ant šono ir tuo pačiu keliate į viršų, prie savęs. Pastebėkite, kas vyksta – kūnelis keliamas pasuktas tam, kad įsidarbintų kakliuko šonas, nes kitu atveju galva tiesiog nusvirtų atgal ar toliau tinginiautų ant jūsų pirštų. Tas pats principas ir guldant – nuo savęs atitraukiate ir, sukdami šonu, guldote pirmiausia vaiko klubą, petuką ir jau tada ant nugarytės. Ar tai mankšta – ne, tai tik mankštos elementas, tačiau dėl jo įtraukimo natūraliai dienoje keliant ir guldant mažylį, jis tarsi savaime stiprės ir garantuotai bus teigiamas rezultatas. Taip dar ir išvengsite kreivakaklystės.“

Kaip vaikelį nešioti?

Tai dar viena svarbi tema, apie kurią anksčiau sužinoję išvengsite „ne tų raumenų ir ne tuo laiku“ aktyvacijos. Net ir visiškai išnešioti kūdikiai iki trečio–ketvirto mėnesio nešiojami daugiausia gulimoje padėtyje ir vertikalizuojami labai saikingai, pvz., kad atsirūgtų ar nusiramintų. Neišnešiotiems mažyliams šis terminas dar ilgesnis, o tėveliams, pastebima, labai patinka vaikelį prie savęs glausti laikant stačiai ir taip kalbinti, myluoti. Deja, neretai minėto nešiojimo pasekmė yra pernelyg įtempti nugarytės raumenukai ir sukurta nugaros įtampa. Vaikučio galvytė yra sunkiausia kūno dalis, tad, norėdamas ją išlaikyti, vaikas ieško tam patogaus būdo ir beveik visada tokiais atvejais riečiasi atgal, įtempdamas nugaros raumenis. Kad nereikėtų mankštų dėl vaiko galvytės metimo atgal ir nugaros persitempimo, geriau per anksti nevertikalizuoti, o nešioti lopšio padėtyje ar sau per ranką, kai jūsų plaštaka po vaiko pilvuku, o kojytės kabo.

Svarbu aktyvinti vienodai

Visi turime mėgstamą pusę, kuri dominuoja nešant, keliant ir pan. Taip nutinka ir nešiojant vaikelį. Mes, tėvai, turime galvoti, ką darome, kurią ranką naudojome prieš tai ir ją keisti. Kodėl tai svarbu? Mažylį aktyvinti reikia vienodai iš abiejų pusių, kad išvengtume vaiko sulinkimo į vieną pusę, kakliuko pasukimo ir kūnelio asimetrijos. Būtent tėvai yra tokių bėdų dažniausia priežastis, todėl būtina vienodai įdarbinti rankas, ir vaikui padėti pasaulį stebėti vis kitu kampu. O guldant į lovytę dienos miegui keiskite galvūgalio puses – guldykite vis į kitą galą. Dažniausiai kūdikiai galvytę suka į šviesos sklidimo pusę, lango link, tad keisdami puses, skatinsite tai daryti vis kita kakliuko puse. Ne mankšta, bet puikus ir tinkamas skatinimas.

Net mažas kasdienis įprotis – kelti „per šoną“ ir vengti per ankstyvo stačio nešiojimo – gali turėti didelį efektą. Kuo mažiau įtampos kūnelyje, tuo lengviau ateina natūralūs motorikos žingsniai.