Intensyvus kūdikio mokymas, aplinkos praturtinimas – tai būdai, padedantys išvengti vaikučių negalios arba labai sumažinti jos požymius ateityje.
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Pagalbos linija
+370 612 03800Grįžus namo dažniausiai kyla klausimas: kas toliau ir kaip suprasti, ar raida vyksta pagal planą? Aiški stebėjimo programa, koreguoto amžiaus logika ir ankstyva reabilitacija padeda neišnešiotukams saugiai vytis bendraamžius.
Kas su mažyliu bus toliau? Kaip jis augs ir vystysis? Anksčiau laiko gimę kūdikiai – daug medicininio dėmesio reikalaujantys žmogučiai, bet praktika rodo, kad tinkama priežiūra ir reabilitacija padeda net ir labai per anksti gimusiesiems pasivyti bendraamžius, gimusius laiku. Apie tai kalbamės su vaikų neurologe doc. dr. Audrone Prasauskiene.
Kiekvieną anksčiau gimusį naujagimį reabilitacijos specialistai turi apžiūrėti apie 3-ią, 6-ą ir 9-ą mėn. bei vienų ir pusantrų metų amžiaus.
Įprastai kūdikiai stebimi diagnostikos centruose, esančiuose didžiuosiuose miestuose. Vertinant raidą, anksčiau laiko gimusio vaiko mėnesiai skaičiuojami pagal koreguotą amžių: pvz., jei kūdikio biologinis (skaičiuojant nuo gimimo dienos) amžius yra 8 mėnesiai, bet jis gimė 32 sav. (normalus nėštumas trunka 40 savaičių), jo raidą reikėtų vertinti kaip 6 mėn. kūdikio. Pirmasis vizitas į raidos centrą turėtų būti sulaukus trijų mėnesių (koreguoto amžiaus). Jei mažylio raida beveik atitinka normas, puiku – mama mokoma, kaip toliau vaiką lavinti, su juo žaisti, ir pasiūloma atvykti dar po trijų mėnesių tolesniems vertinimams. Jei įžvelgiama galimų raidos neatitikimų ar sutrikimų, vaikui pradedama taikyti reabilitacija: judesių, ikikalbinės raidos stimuliavimo pratimai, maitinimo terapija ar kt., t. y. tai, kas reikalinga kūdikiui. Svarbu, kad tėveliai suprastų, jog ir sveiko, ir raidos sutrikimo požymių turinčio mažylio raidą reikia stimuliuoti, t. y. mokyti vaiką ropoti, šliaužti, sėdėti, eiti, kalbėti ir kt. Tėvai gali ir turi dalyvauti patys. Raidos sutrikimas gali būti susijęs su liga, bet gali būti susijęs tiesiog su lėtesne smegenų branda. Ir vienu, ir kitu atveju tėvai turėtų priimti vaiką tokį, koks yra ir padėti siekti tikslų, kurie svarbūs jo ir visos šeimos gyvenimui. Tais atvejais, kai raidos sutrikimas susijęs su liga, gali būti skiriami vaistai.
Intensyvus kūdikio mokymas, aplinkos praturtinimas – tai būdai, padedantys išvengti vaikučių negalios arba labai sumažinti jos požymius ateityje.
Stebėjimo programos tikslas – ne gąsdinti, o laiku pastebėti ir laiku padėti. Kai koreguotas amžius vertinamas teisingai, tėvams lengviau suprasti vaiko tempą ir realius lūkesčius.