Kai gamta pati diktuoja savo taisykles

Nėštumas keičia ne tik kūną, bet ir mąstymą, pojūčius bei kasdienius įpročius. Šie pokyčiai atspindi sudėtingą gamtos programą, kuri padeda naujai gyvybei vystytis saugiai.

Kaip nėštumas keičia įpročius ir pojūčius

Vystydamasis embrionas po truputėlį veikia visą mamos organizmą. Pokyčiai atsiranda net ir smegenyse. Tai įrodo mamos nuotaikos svyravimai. Ji lengvai persigalvoja, dvejoja, ko anksčiau nebūdavo. Atsiranda nauji pomėgiai, domėjimasis viskuo, kas susiję su motinyste. Ją apima lizdo sukimo sindromas – inicijuoja remontą, pati siuva, mezga – ruošiasi mažylio sutikimui. Mokslininkai daro prielaidą, kad dar embriono stadijoje būsimas vaikas manipuliuoja mama. Pakinta net skonio jutimai. Tris vaikus auginanti Aistė pasakoja, kad kiekvienas nėštumas keisdavo jos mitybą. Su pirmuoju be galo mėgo visas žalias uogas, vaisius – kuo rūgštesnis, tuo skaniau. Besilaukdama antro mažylio negalėdavo praeiti pro ledų kioskus. O trečiasis reikalavo tik bandelių. Ir, kaip nekeista, gimę vaikai iki šiol renkasi nėštumo metu reikalautą meniu. Beje, įdomus pastebėjimas, pasak akušerės Agnės Škudienės, šių dienų būsimos mamytės žymiai rečiau staiga ima ir užsimano kokio rauginto agurkėlio ar žalio obuolio. Tai paaiškinama tuo, kad daugelis maitinasi visaverčiu maistu, be to, geria maisto papildus, tad staigaus statybinių medžiagų (agurkėlių, virtų kiaušinių, kreidos) trūkumo nejaučia. Tačiau specialistai įspėja, kad vaisius, būdamas mamos įsčiose, pasiims viską, ko reikia jo vystymuisi. Todėl tai, ką medikai rekomenduoja nėščiajai (papildus, sveiką maistą), iš esmės yra dėl mamos sveikatos, kad ji pati nenusilptų. Būsimas vaikas nepaklaus: ar galima, dalijamės? Jis tiesiog savarankiškai pasiims tai, ko šiuo metu reikia jam. Taip suprogramuoti jo biologiniai instinktai. Tas pats pasakytina ir apie maitinančias mamas, kurios dažnai visą dėmesį sutelkia tik į vaiką, pačios įtikėjusios, kad yra suaugusios, stiprios ir išgyvens ką nors tik užkąsdamos.

Kodėl gamta veikia pagal savo planą

Dažnai mes, žmonės, galvojame, kad gamta mums turi paklusti, kad mes esame visatos valdovai ir turime teisę valdyti, keisti, tobulinti. Iš tiesų taip nėra. Kuo didesnė medicinos pažanga, kuo daugiau sukaupiama žinių, tuo labiau suprantama, kad žmogus gamtai gali tik padėti, bet ne ją keisti. Žmogus negali kištis į evoliucijos išgrynintus gamtos dėsnius. Jei tikime gamta, jos programa, reikia tikėti ir natūralia atranka, kuri yra visose gyvybės formose. Daugybė vos užsimezgusių nėštumų nutrūksta moterims dar net neįtarus, kad laukiasi, nes embriono vystymasis buvo nesuderinamas su mamos sveikata arba netinkamai užsimezgęs vaisius žuvo.

Tačiau daug dažniau matome gamtos gyvybinę atsinaujinimo jėgą – vaikų išgyvenimo instinktas yra labai stiprus. Ir kaip nekeista, šis instinktas padiktuoja jų veiksmus dar būnant įsčiose. Būtent vaikas nusprendžia ne tik kada jam gimti, bet ir kokią padėtį pasirinkti. Nei mama, nei gydytojas neturi tokio stebuklingo mechanizmo, galinčio reguliuoti gimimo datą mygtuko paspaudimu. Žinoma, nekalbame apie medikamentinį gimdymo sužadinimą arba būtinąją intervenciją – planuotą cezario operaciją.

Kaip vystosi embrionas ir jo mityba

Iš ko atsirado viščiukas – baltymo ar trynio? Klausimas apie vištos kiaušinį. Iš ko susiformuoja viščiukas – trynio ar baltymo? Daugelis sako, kad iš trynio, nes šis yra geltonos spalvos, kaip ir išsiritęs viščiukas. Vis dėlto yra kitaip – viščiukas išsivysto iš baltymo, trynys – jo maistas. Viskas gamtoje sudėliota ir sugalvota. Labai panašiai ir žmogaus embrionas. Kai susikuria pirmosios ląstelės, tam tikra jų dalis tampa tryniu – tai toks maišelis, kuris matomas embriono vystymosi nuotraukose. Kai šio maišelio maisto atsargos baigiasi, susiformuoja placenta, kuri perima maitinimo funkciją. Tokia stebinanti smulkmeniškai apgalvota programa.

Kiekvienas nėštumas primena, kad gamta veikia pagal savo išmintingus dėsnius. Suprasdami šiuos procesus galime labiau pasitikėti kūno siunčiamais signalais ir pačia gyvybės eiga.