Laikinas odos pamėlynavimas (cianozė)

Melsvas odos atspalvis neišnešiotam naujagimiui gali labai išgąsdinti tėvus. Tačiau daugeliu atvejų tai yra laikina būklė, susijusi su nebrandžia kraujotakos ar kvėpavimo sistema. Šiame puslapyje paaiškinama, kuo skiriasi skirtingos cianozės formos ir kaip saugiai reaguoti.

Laikinas odos pamėlynavimas (cianozė)

Anksčiau gimusiųjų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Nesvarbu, kaip šilta būtų kambaryje, kūdikiai aplinkos temperatūrą jaučia žymiai vėsesnę nei suaugusieji. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Ji (periferinė cianozė) dėl lėtos kraujotakos gali būti įgimta. Paprastai tai nėra problema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą – centrinę cianozę. Jei cianozė nėra lemta sunkios sveikatos problemos, kaip širdies vystymosi anomalijos arba plaučių ligos (BPD), šaltuką išaugs natūraliai, kai vaiko kvėpavimo sistema ir širdis subręs.

Ką personalas gali daryti, kad padėtų?

Jei problemos priežastis yra apnėja, kad paskatintų kvėpavimą, švelniai patrins kūdikio pėdas. Jeigu kvėpavimo problema yra sunkesnė, gali duoti papildomai deguonies. Jeigu vaikui bus per šalta, bus pašildoma aplinka.

Ką gali daryti tėvai?

Švelniai patrinkite vaiko pėdutę. Patikrinkite, ar mažyliui tikrai šilta, paliesdami odą sprando ar nugaros srityje. Nereikėtų daryti išvadų liečiant plaštakas ar pėdas – tai gali klaidinti, nes kraujotaka dar nebrandi, todėl minėtos vietos dažnai būna vėsesnės. Jeigu vis tiek neramu, kvieskite slaugytoją.

Laikinas odos pamėlynavimas dažniausiai praeina vaikui augant ir bręstant. Atidus stebėjimas, paprasti veiksmai ir žinojimas, kada kreiptis pagalbos, padeda tėvams jaustis saugiau.