Naujagimių gelta

Gelta — viena dažniausių ankstyvų naujagimių būklių, ypač neišnešiotiems. Šiame puslapyje paaiškinama, kodėl ji atsiranda, kada ji laikoma fiziologine, o kada jau gali kelti riziką ir reikalauti aktyvaus gydymo.

Neišnešiotų naujagimių gelta: priežastys ir gydymas

Net 80–90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs žmogus pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti. Naujagimių medžiagų apykaita dar labai lėta, nes kepenų fermentai (būtent jie skatina bilirubino apykaitą) – nepakankamai brandūs. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Naujagimiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3–5 gyvenimo dieną. Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė, kurių būna ne viena. Geltos intensyvumas priklauso nuo bilirubino koncentracijos kraujyje, ją galima nustatyti paėmus kraujo mėginį arba specialiu prietaisu, tiesa, jis mažiau tikslus.

Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Didelė bilirubino koncentracija kraujyje gali pakenkti naujagimio galvos smegenims, sukeldama ilgalaikius neurologinius sutrikimus (ši būklė vadinama branduolių gelta).

Kuo gali padėti personalas?

Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais – vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau ir greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas. Vykstant fototerapijai gali atsirasti švelnus bėrimas, jis gydymui pasibaigus išnyks. Taip pat vaikas gali būti mieguistesnis nei įprastai, dažniau tuštintis arba nesituštinti visai. Svarbu, kad būtų paskirta papildomų skysčių, nes, kaip ir deginantis saulėje, fototerapija gali sukelti dehidrataciją.

Kartais, kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis, gali būti perpilamas pakeičiamasis kraujas, kai dalis naujagimio kraujo (su jame esančiu bilirubinu) pakeičiama donoro krauju. Tačiau anksti pradėjus taikyti fototerapijos gydymą pakeičiamasis kraujo perpylimas atliekamas ypač retai.

Dažniausiai gelta yra praeinanti ir sėkmingai valdoma. Svarbiausia — stebėjimas, bilirubino kontrolė ir laiku pradėta fototerapija, kai jos reikia.