Norėjau pasidalinti su jumis savo istorija. Esu mama netgi dviejų neišnešiotukų.
2014 liepą nesulaukiau mėnesinių, iš karto pasidariau testą ir jisai parode teigiamą atsakymą. Galvojau, kad dar tik kokių 4 savaičių nėštumas, o buvo jau visos 6. Nėštumas irgi ėjo ramiai, šį kartą jau buvau Anglijoje ir labai čia tikrino, darė daug tyrimų, nes pirmas mažius gimė neišnešiotas. Tyrimai visi buvo geri, ir daktarai nusprendė, kad šį kartą viskas bus gerai.
Bet vasario pradžioje pradėjau stipriai kraujuoti, dėl streso. Mane išsivežė į ligoninę. Tada buvo tik 32 savaitė. Mane apžiūrėjo, kraujavimas sustojo. Ligoninėj prabuvau keletą dienų. Kraujavimas nepasikartojo ir mane išleido namo. Dar du kartus aš dėl kraujavimo buvau atsidūrusi ligonėje, bet nieko nerado, nes kraujavimas buvo ne iš placentos ir mažiui nieks negrėsė. Tuo metu žinojau, kad bus dar vienas sūnelis. 35 savaitę man vėl prasidėjo kraujavimas. Nuvažiavome į ligoninę, gydytojai pasakė, kad jau guldys į ligoninę, nes kraujavimas pasikartojantis. Padarė echoskopą, viskas buvo gerai, kaklelis buvo uždaras. Daktaras pasakė, kad šiandieną tai tikrai negimdysiu. Nusprendė mane laikyt ligoninėje ir 38 savaitę dirbtinai išprovokuos gimdymą. Sūneliui subrandino plaučius, kai pirmą kartą papuoliau į ligoninę. Jau visi akušeriai mane pažinojo ir kaskart sakė, „grįžk ne dėl sukraujavimo, o kai gimdysi“. Personalas labai geras buvo.
Po gydytojos apžiūros, atsistoju ir jaučiu, kad man nubėgo vandenys. Buvo 6 valanda vakaro. Mane perkėlė į palatą tik apie 9 valandą vakaro, nes iki to laiko darė daug tyrimų. Tikrino, kad nebūtų infekcijos. 9 valandą vakare prasidėjo stiprūs sąrėmiai, aš pasakiau, kad pirmą pagimdžiau greitai. Kai tai sužinojo, mane perkėlė į gimdyklą. Man sąrėmiai kartojosi labai dažnai ir buvo labai stiprūs. 00:17 gimė mano antras sūnelis, gydytojas jį iš karto apžiūrėjo ir paklausė, ar turiu jėgų jį paimti ant rankų. Pasakiau, kad to labai noriu. Ir nuo tos minutės mažius buvo su manimi. Gimė 2680 gramų. Koks ūgis buvo nežinau, bet nemažas, nes naujagimio rūbeliai jam buvo kaip tik, o neišnešiotuko kepurytės per mažos. Iš karto aš jam daviau krūtį ir man po 2 valandų atsirado pienelis. Po 24 valandų mus išleido namo, nes sūnus buvo labai stiprus, gerai valgė ir miegojo, neturėjo sveikatos sutrikimų. Sūnui jau 3 mėnesiukai, auga sparčiai, priaugo nemažai svorio.
Tokia mano istorija, du neišnešiotukai ir abu tokie skirtingi. Neišnešiotukų tėvai nenusiminkite, tikrai viskas bus gerai. Jūsų vaikeliai gimsta tokie mažiukai, bet jau kovoja su visais likimo sunkumais. O kai paauga, tikrai pasiveja, o kai kurie ir lenkia savo bendraamžius. Stiprybės tėveliai!
