Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Pagalbos linija
+370 612 03800Oda prie odos – tai paprastas, bet labai galingas būdas padėti neišnešiotam kūdikiui stabilizuotis. Kai mažylis guli ant mamos ar tėčio krūtinės, jis gauna tai, ko labiausiai trūksta intensyvios terapijos aplinkoje: šilumą, ritmą, kvapą, širdies dūžių „metronomą“ ir artumo saugumą. Dėl to dažnai gerėja kvėpavimo ir širdies rodmenys, kūdikis ramiau miega ir taupo energiją.
Gležnu kūneliu prisiglausti mamai prie krūtinės, pajusti jos kūno šilumą, kvapą, išgirsti širdies dūžius – tai vienas labiausiai jaudinamų mamos ir vaiko prisilietimų. Šių švelnių laimės minučių tėvai nepamiršta visą gyvenimą. Šios akimirkos itin jautrios, mielos, guodžiančios, apgaubtos meile ir nepamirštamos euforijos. Palaima mamai ir vaikui.
„Kai pirmą kartą Antanėlį paguldė man ant krūtinės, sunku aprašyti, kas dėjosi mano širdyje. Mažytis, lengvas, švelnus, šiltas ir toks brangus žmogeliukas ramiai miegojo, klausydamasis mano širdies plakimo. Kai atėjo vyro eilė paimti sūnų, jo veide spindėjo tokia nuoširdi laimė, kad neįmanoma buvo sulaikyti ašarų. Jis švelniai, kaip patį trapiausią ir brangiausią žmogų glaudė sūnelį prie krūtinės ir šypsojosi“, – prisiminimais dalijosi 24 savaitę gimusio Antano mama.
Ne paslaptis, kad mamos organizmas, pajutęs prisiglaudusį vaikelį, ima reaguoti. Jei vaikučiui per šalta, glaudžiantis mamai prie krūtinės jos kūno temperatūra gali pakilti 2 laipsniais, o jei per šilta – krūtinės temperatūra gali sumažėti 1 laipsniu. Mokslininkai neabejoja, kad vadinamasis kengūros metodas vienas palankiausių būdų vaikučiui sparčiau ir sklandžiau vystytis bei augti. Jei mažylio būklė stabili, stengiamasi kuo anksčiau jį padėti mamai ant krūtinės, o po savaitėlės kitos – ir tėčiui.
Guldant mamai prie krūtinės stengiamasi, kad jų oda liestųsi. Naujagimis nurengiamas ir paliekamas tik su sauskelnėmis. Jei mažyliui pasidaro šalta, užmaunama kepurytė, vilnonės kojinės. Naujagimis guldomas mamai ant apnuogintos krūtinės, prie širdies, ir abu apklojami. Vaikutis turi liestis pilvuku, o kojos ir rankos sulenktos, galva pasukta į šoną.
Kengūros metodas pradėtas taikyti 1979 metais Bogotoje (Kolumbija). Tada sergantiems ir neišnešiotiems naujagimiams pritrūko inkubatorių. Gydytojai neturėjo kur guldyti mažylių, todėl, kad nesušaltų, nusprendė guldyti prie mamų.
Mamoms prie krūtinių, po drabužiais, padėdavo vaikelius. Naujagimių galvas pasukdavo taip, kad ausytė būtų mamai prie širdies. Deguonis mažyliams buvo tiekiamas per deguonies kaukes, jų laidai priklijuojami mamoms prie kūno. Tokioje padėtyje moterys turėjo gulėti ištisas paras.
Reikia pripažinti, kad tai nebuvo itin patogu. Tačiau netrukus pastebėta, kad mažylių būklė sparčiai pagerėjo – laikėsi pastovi kūno temperatūra, stabilizuodavosi kvėpavimas ir širdies darbas. Rezultatas pranoko lūkesčius – buvo išgelbėta daug mažylių.
Nuo tada kengūros metodas imtas plačiai tyrinėti ir taikyti kitose šalyse. Šiandien jo efektyvumas patvirtintas mokslininkų darbuose, jis laikomas vienu svarbiausių gydymo ir vaiko sveikatos stiprinimo būdų.
Be to, neseniai Švedijoje imta plačiai taikyti nuolatinį buvimą kartu. Jei vaikutis gimė ne anksčiau kaip 31-ą savaitę ir jo būklė stabili, jis iškart dedamas mamai ant krūtinės ir pririšamas apjuosiant specialia nešioklės juosta. Mama ir kūdikis tampa neišskiriami. Deguonies aparatas vaikučiui pritvirtinamas taip, kad mama galėtų nešiotis kartu.
Kengūros metodas – tai paprastas, bet itin veiksmingas būdas padėti naujagimiui jaustis saugiau ir stabiliau pirmaisiais gyvenimo etapais. Kūdikio glaudimas prie mamos ar tėčio nuogo kūno ne tik suteikia šilumos ir ramybės, bet ir daro tiesioginį teigiamą poveikį jo sveikatai bei vystymuisi.
Tuo pačiu tai svarbi patirtis ir tėvams – stiprėja emocinis ryšys su mažyliu, mažėja nerimas, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi rūpinantis naujagimiu. Dėl šių priežasčių kengūros metodas plačiai taikomas tiek neišnešiotų, tiek laiku gimusių kūdikių priežiūroje.
Kengūros metodo teigiamas poveikis naujagimiui:
Kengūros metodo nauda mamai ir tėčiui:
Kengūros metodas yra pirmasis žingsnis žindymo krūtimi link. Gulėdamas mamai prie krūtinės mažylis užuodžia pieno kvapą, jaučia jos odos šilumą, o tai skatina žindymui reikalingus refleksus. Neretai naujagimis pats susiranda krūtį ir bando ją žįsti. Tiesioginis prisilietimas prie odos labai svarbus ir tam, kad mamos organizmas nuolat gamintų pieną, nes laikant naujagimį prie kūno išsiskiria hormonai prolaktinas ir oksitocinas, kurie skatina pieno gamybą.
Jei mamai nusitraukti pieną yra sudėtinga, patariama prieš tai palaikyti vaikelį prie krūtinės. Prisilietimas prie odos sušildo ir atpalaiduoja spenelius, suaktyvėja pieno latakų darbas.
Kengūros metodas imamas taikyti, kai stabilizuojasi naujagimio būklė ir atliekant procedūras jis gerai toleruoja prisilietimus. Prie vaikelio prijungta aparatūra nesutrukdys taikyti šį būdą, tik iškeliant iš inkubatoriaus reikės į pagalbą pasikviesti ligoninės personalą. Jei mažylis silpnesnis, reikėtų iš anksto paprašyti slaugytojos atlikti reikalingas procedūras ir jį paruošti. Taip mama su vaikučiu galės netrikdomi mėgautis artimu ryšiu.
Kuo dažniau ir ilgiau – tuo geriau! Minimali šio būdo taikymo trukmė – 60 minučių, nes mokslininkų tyrimai parodė, kad kuo ilgesnis laikas, tuo geriau jaučiasi mažylis. Taip pat šio būdo taikymo trukmė priklauso nuo to, kiek laiko tėtis ar mama su kūdikiu jaučiasi patogiai.
Liestis prie odos patariama ir maitinant per zondą. Stabilios sveikatos būklės mažylis mamai prie krūtinės gali gulėti 2–3 valandas.
Tvirčiausias ryšys, jungiantis žmones, yra emocinis artumas, pagrįstas pasitikėjimu, besąlygiška meile. ,,Todėl labai svarbu nuo pat pradžių kurti emocinį ryšį, nors tuo metu tiek tėvai, tiek ir kūdikis būna pažeidžiamiausi“, – teigia gydytoja neonatologė dr. Renata Dzikienė, 2023 metais kartu su kitais Lietuvos medikais dalyvavusi Suomijos Turku universiteto glaudaus bendradarbiavimo su tėvais programoje, orientuotoje į tėvų ir medicinos specialistų partnerystės stiprinimą. Jos esmė – nuolatinis švietimas ir informacijos mainai, tėvų įtraukimas į kasdienines naujagimio priežiūros užduotis, emocinis palaikymas bei individualizuotas požiūris į kiekvieną šeimą. Programa padeda tėvams labiau pasitikėti savimi, mažina jų patiriamą stresą, o kartu užtikrina geresnę naujagimių sveikatą, vystymąsi ir stipresnį šeimos ryšį. Ši programa vis daugiau dėmesio sulaukia ir Lietuvos ligoninėse.
Kengūros metodas dažnai tampa vienu gražiausių skyrių ligoninės kasdienybėje, nes jis leidžia tėvams ne tik „stebėti“, bet realiai dalyvauti vaikelio stiprėjime. Kai kūdikis stabiliai guli ant krūtinės, tėvai mato, kad jų artumas veikia – ir tai labai sumažina bejėgiškumo jausmą.
Svarbiausia – ne skubėti ir ne trumpinti. Net jei atrodo, kad 60 minučių yra daug, būtent ilgesnis, ramus laikas dažniausiai duoda didžiausią efektą. O kai kengūra tampa įpročiu, dažnai lengviau sekasi ir kiti dalykai: pieno gamyba, maitinimo toleravimas, miegas, tėvų pasitikėjimas savimi.
Dalintis:
