Mamos pienas neišnešiotukui

Kai kalbame apie neišnešiotukų mitybą, mamos pienas yra daugiau nei maistas. Tai biologinė apsauga, „instrukcija“ virškinimo sistemai ir švelnus būdas formuotis žarnyno mikroflorai. Ypač ankstyvuoju laikotarpiu, kai kūdikio imunitetas dar trapus, pieno lašas gali tapti svarbiu žingsniu mažinant žarnyno uždegimų ir infekcijų riziką.

Geroji mikroflora – mamos pieno laše

Naujagimio žarnynas yra visiškai švarus ir jame gali susidaryti bet kokia mikroflora. Jo imuninė sistema dar nėra išsivysčiusi, todėl jis neatsparus infekcijoms. Pirmojo maitinimo metu (per pirmąsias 12 gyvenimo valandų) vaikas turėtų gauti mamos pieno. Tai ypač svarbu, nes leidžia išvengti žarnyno uždegimo, nuo kurio dažnai kenčia neišnešiotukai. Būtent dėl natūralaus maitinimo susiformuoja geroji žarnyno mikroflora.

Imunoglobulinai (kitaip tariant, baltymai) patekę į skrandį padengia gleivinę ir taip apsaugo mažylį nuo patogeninių bakterijų ar virusų. Taip pat šie baltymai stimuliuoja skrandžio darbą, priversdami jį dirbti ir greičiau vystytis.

Mamos priešpienyje, išsiskiriančiame pirmosiomis dienomis, yra įvairių imunoglobulinų, vitaminų, kurie skatina augimą. Priešpienis padeda naujagimio organizmui atsikratyti nereikalingų medžiagų, nes turi vidurius laisvinamų savybių. Mažylis dažniau tuštinasi ir taip iš žarnyno greičiau pašalinamas mekonijus – tamsios išskyros.

Mamos pienas – visavertis ir labiausiai tinkamas maistas

Mamos pienas nėra šiaip skystis – tai audinys, kaip ir kraujas. Tai gyvos ląstelės, kurios leidžia mažyliui sėkmingai vystytis ir augti. Mamos pienas lengvai virškinamas, visada šviežias ir tinkamos temperatūros. O visų svarbiausia – tinka konkrečiai jos vaikui. Tuo mamos pienas yra unikalus. Jo sudėtis keičiasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir net būklės. Kaip šitaip gali būti? Kaip mamos organizmas gali tai numatyti?

Mokslininkai aiškina taip: nuo pirmųjų nėštumo savaičių, veikiamas hormonų pokyčių, moters organizmas persitvarko. Nuo pat pastojimo pradžios krūtys ruošiasi savo pirminei misijai – kūdikio maitinimui. Jei vaikutis gimsta anksčiau, mamos pieno sudėtis kinta dėl tuo metu organizme vyraujančių hormonų. Jie ir ,,numano“, kaip išsivystęs buvo vaisius ir kokių maistingųjų medžiagų jam dabar reikia.

Mamos piene yra įvairių medžiagų, kurios skatina vaiko augimą ir stiprina imunitetą. Tokiame piene yra tinkamai subalansuotas kalcio bei fosforo kiekis. Šie elementai būtini ir mamos pieno pasisavinami daug geriau (iki 60 proc.). Be to, labai geras kalcio ir fosforo santykis – 2:1 (karvės piene – 1:1). Svarbus mikroelementas geležis iš mamos pieno pasisavinamas net 49 proc. Gerai subalansuotas vitamino E kiekis saugo virškinimo sistemą ir normalizuoja žarnyno darbą bei mikroflorą.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mamos pienu žindomi ar per zondą jo gaunantys neišnešioti mažyliai rečiau serga vidurinės ausies uždegimu (o tai būdinga šiems mažyliams), taip pat penkis kartus rečiau šlapimo takų infekcijomis. Įrodyta, kad mamos pienu maitinami vaikai ir vėliau būna sveikesni, neturi antsvorio, yra atsparesni ligoms, turi sveikesnius dantukus.

Neišnešioto ir laiku gimusio naujagimio mamos pieno sudėties skirtumai

Mamos pieno sudėtis natūraliai prisitaiko prie kūdikio poreikių. Kai vaikas gimsta neišnešiotas, motinos organizmas gamina pieną, kuris yra labiau koncentruotas ir pritaikytas greitesniam augimui bei brandai.

Lyginant su laiku gimusio naujagimio mamos pienu, neišnešioto kūdikio mamos piene yra daugiau energijos – apie 73 kilokalorijos, palyginti su 67 kilokalorijomis laiku gimusiam kūdikiui.

Baltymų kiekis neišnešioto naujagimio mamos piene taip pat didesnis – apie 2,3 g, kai laiku gimusiam kūdikiui skirtame piene jų yra apie 1,5 g. Tai svarbu raumenų, organų ir smegenų vystymuisi.

Kalcis ir fosforas, reikalingi kaulų stiprėjimui, abiejų tipų piene yra panašiais kiekiais. Kalcio kiekis neišnešioto kūdikio mamos piene siekia apie 40 mg/100 kcal, o laiku gimusio – apie 41 mg/100 kcal. Fosforo kiekis atitinkamai yra apie 18 mg neišnešioto ir 21 mg laiku gimusio kūdikio mamos piene.

Baltymų sudėtis (kazeino ir išrūgų santykis) abiem atvejais išlieka tokia pati – apie 60 % kazeino ir 40 % išrūgų, todėl pienas išlieka lengvai virškinamas.

Natrio kiekis neišnešioto kūdikio mamos piene yra didesnis – apie 1,5 mg, palyginti su 0,8 mg laiku gimusio kūdikio mamos piene. Tai padeda palaikyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.

Vitamino D kiekis abiejų tipų piene yra vienodas – apie 4 vienetus, tačiau dažnai papildomas papildais, nepriklausomai nuo kūdikio gimimo laiko.

Folio rūgšties kiekis laiku gimusio kūdikio mamos piene yra šiek tiek didesnis – apie 7,0 mg, o neišnešioto kūdikio mamos piene – apie 5,0 mg.

Anksčiau gimęs pasisotina lėčiau

34–35 savaičių naujagimiai gali sėkmingai žįsti patys, nes geba derinti maitinimąsi su kvėpavimu. 35–36 savaitę gimęs vaikelis mamos pienu gali būti maitinamas praėjus dviem valandoms po gimimo. Paprastai mažylis pasisotina maždaug per 20 minučių, nes jis žinda lėčiau, greičiau pavargsta. Natūralu, jei vaikelis pasisotins ir per 30–40 minučių. Per parą jį reikėtų maitinti 10–12 kartų. Tačiau vėliau, augant, galima tai daryti rečiau. Norint suprasti, kiek pieno mažylis išžinda, ar jam pakanka, reikia jį prieš valgį ir po valgio pasverti. Būtinai su tais pačiais drabužėliais ir sauskelnėmis – tik taip galėsite tiksliai žinoti.

Kaip auga neišnešiotas mažylis?

O kaip didėja anksčiau gimusio žmogučio svoris? Pirmąsias dienas visi naujagimiai netenka šiek tiek svorio, nes pasišalina skysčiai ir apdžiūva odelė. Pirmąsias gyvenimo dienas naujagimis gali netekti iki 15–20 proc. buvusio svorio. O antrąją gyvenimo savaitę, kai stabilizuojamos gyvybinės funkcijos, svoris pamažu auga ir per 2–3 savaites mažylis jau būna tokio paties svorio, kaip ką tik gimęs. Vidutiniškai priaugama po 15 g per dieną. Taip pat yra ir su ūgiu – 0,5–0,8 cm per savaitę. Galvos apimtis padidėja iki 1 cm per 7 dienas. Tiesa, svoris neauga tolygiai, didėjimo kreivė labiau primins laiptus. Todėl vertinama atsižvelgus į ilgesnį laikotarpį.

Nepamirškite, kad anksčiau gimusiojo svoris gali sumažėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jam trūksta kalorijų, užsikrėtė infekcija, sutriko kvėpavimas. Pastaruoju atveju sunaudojamos augimui skirtos kalorijos. Kritęs ir staiga padidėjęs svoris gydytojams rodo, kad kuo skubiau reikia imtis reikiamų priemonių.

Mamos pienas neišnešiotukui dažnai veikia „dviem kryptimis“: maitina ir saugo. Net jei iš pradžių jo būna labai mažai, svarbi ne tik apimtis, bet ir poveikis. Tėvams tai padeda išgyventi laikotarpį, kai atrodo, kad daug kas priklauso nuo aparatūros ir procedūrų – o čia atsiranda labai konkretus būdas prisidėti prie vaikelio stiprėjimo.

Augimas taip pat turi savo logiką: pradžioje svoris gali kristi, vėliau – augti „laiptais“. Svarbiausia – ne viena diena, o kryptis ir bendras vaizdas. Jei kyla nerimas dėl svorio ar toleravimo, verta klausti komandos ne tik „kiek priaugo“, bet ir „ką rodo visa kreivė“ – taip sprendimai tampa aiškesni, o laukimas mažiau varginantis.