Pieno bankas

Kartais mama laikinai negali duoti savo pieno – dėl sveikatos, streso, medikamentų ar tiesiog dėl to, kad pienas dar „neįsivažiavo“. Tokiose situacijose donorinis pienas tampa saugia alternatyva, ypač pažeidžiamiausiems – labai mažo svorio neišnešiotukams, kuriems svarbu sumažinti žarnyno uždegimų riziką,

Pieno bankas

Kiekvienam vaikeliui geriausia – jo mamos pienas. Bet ką daryti, jei mama negali maitinti pati? Į pagalbą ateina donorinio pieno bankas – vieta, kur rūpestingos mamos dalijasi savo pienu su tais, kuriems jo labiausiai reikia. Donorės, kaip ir mamos, pienas leidžia išvengti įvairių ligų, tarp jų pavojingiausios – nekrozinio enterokolito (žarnyno uždegimo).

Pasaulyje yra daugiau kaip 200 pieno bankų. Pieno bankai Lietuvoje yra įkurti Vilniuje ir Kaune. Pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovės prof. Rasos Tamelienės, kuriant banką buvo domimasi įvairių šalių patirtimi, tačiau galiausiai pasinaudota švedų mokslininkų rekomendacijomis ir griežtai laikomasi jų taisyklių.

Kiekviena mama, sutinkanti būti donore, patikrinama. Iš pradžių moteris turi užpildyti anketą. Joje privaloma nurodyti savo sveikatos būklę, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą, žalingus įpročius ir pan.

Jei moteris atitinka nustatytus kriterijus, tą pačią dieną paimami jos pieno ir kraujo mėginiai. Taip siekiama ištirti, ar moteris neserga kokiomis ligomis.

Kol laboratorija pateiks atsakymą, šios mamos pienas bus kaupiamas ir atskirai šaldomas. Kai iš laboratorijos gaunamas patvirtinimas, kad moters kraujas yra geros būklės, pienas tiriamas toliau (šiems procesams reikia daugiau laiko). Tikrinama, ar jis nėra bakteriologiškai užterštas, laboratorijoje daromi bakteriologiniai pasėliai. Tik gavus atsakymą, kad pienas švarus ir tinkamas, visas sukauptas kiekis atšildomas, supilstomas į buteliukus ir pasterizuojamas, ir vėl užšaldomas. Dvigubas šaldymas sunaikina citomegalijos virusą. Ant kiekvieno buteliuko užrašoma data ir donorės informacinis numeris. Taip nesunkiai atskiriama anksčiau gimusių kūdikių mamų pienas, kuris ir tenka tokiems pat į pasaulį paskubėjusiems mažyliams. Pieno banke yra nustatoma ir pieno maistinė vertė, todėl pienas gali būti parinktas individualiai. Pienas vaikučiams nekainuoja.

Neišnešiotukų mityba: 3 klausimai, į kuriuos atsako prof. Rasa Tamelienė

Dėl kokių priežasčių anksčiau gimusio mažylio mama gali neturėti pieno?

Pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, todėl dažniausiai mamos neturi pieno dėl išgyvento streso. Statistika rodo, kad tik viena moteris iš šimto dėl fiziologinių ypatybių gali neturėti pieno. O tų, kurios nemaitina, yra kur kas daugiau. Dažniausiai tam turi įtakos žinių ir praktikos stoka, galbūt kokie nors įsitikinimai.

Neretai mamos guodžiasi, kai vaikelis neramiai miega, verkia, o prie krūties nurimsta. Joms atrodo, kad mažylis vis alkanas. Ne visada taip yra. Tiesiog naujagimiai trokšta psichologinio artumo, būti šalia mamos.

Ką daryti, kad grįžus namo mama ir toliau sėkmingai žindytų krūtimi?

Pirmiausia stengiamasi, kad mamos ligoninėje kūdikius išmoktų maitinti krūtimi pačios. Neretai joms atrodo, kad jei nusitrauks pieną ir pamaitins iš buteliuko, mažylis daugiau suvalgys ir greičiau augs. Vadinasi, galima bus greičiau grįžti namo. Taip nėra. Reikia vaikelį išmokyti žįsti krūtį ir tik tada vykti namo.

Iki 34 savaitės anksčiau gimusiųjų žindimo refleksas dar nėra gerai išsivystęs, todėl jie maitinami per zondą. Žindymo refleksui stiprėjant, leidžiama žįsti pačiam, o trūkstamas pieno kiekis į skrandį vis dar patenka per zondą. Kai vaikutis daugiau nei pusę pieno išgeria pats, zondas ištraukiamas. Dažnai tada mama ima nerimauti, ar mažylis tikrai pavalgęs. Šį mitybos pokytį reikia priimti atsakingai, bet nestresuojant. Mamai patariama nusiraminti ir atsipūsti. Juk viskas gerai, vaikutis pats mokosi žįsti. Žengtas didelis žingsnis į priekį. Kai moteris rami, atsipalaidavusi ir krūtyse atsiranda užtektinai pieno. Mama turi nepamiršti, kad dabar vaikas suvalgys po mažiau, todėl ir maitinti reikės dažniau. Iš pradžių rekomenduojama ne rečiau kaip 8 kartus per parą. Jei atsiranda bėdų žindant namie, vertėtų paskambinti savanoriaujančiai mamai arba kreiptis šį šeimos gydytoją ar laktacijos konsultantą ir jie apie žindymą suteiks daugiau informacijos.

Kada anksčiau gimusįjį galima primaitinti kitu maistu?

Nereikėtų skubėti. Jei mažylis gerai auga žįsdamas mamos pieną, pirmą pusmetį papildomai nieko duoti nereikia. Anksčiau gimusio virškinimo sistema turi subręsti ir būti pasiruošusi kitokiam maistui. Todėl papildomai duoti maisto dažniausiai patariama tik tada, kai vaikeliui pagal koreguotą amžių bus šeši mėnesiai. Žinoma, pasitaiko ir išimčių. Anksčiau papildomai duoti maisto galima tik tada, jei tai pataria daryti mažylį prižiūrintis šeimos ar vaikų gydytojas.

Nepamirškite, kad pirmuosius metus kūdikiui reikia duoti geležies preparatų. Šių atsargų mažylio organizmas nėra natūraliai prikaupęs, todėl gali išsivystyti mažakraujystė. Taip pat, kaip ir visiems mažiesiems, būtina skirti vitamino D. Kiek jo reikės, nustatys ir pasakys vaikučio gydytojas.

Pieno banko idėja dažnai nuramina tėvus: net jei šiandien pieno lašų nedaug, kūdikis vis tiek gali gauti tai, kas artimiausia mamos pienui ir padeda saugiai augti. Svarbiausia, kad tai daroma pagal aiškias taisykles – su tyrimais, pasėliais, pasterizavimu ir atsekamumu. Tokia sistema saugo ir kūdikius, ir šeimas.

Tuo pačiu pieno bankas nereiškia, kad mamos pienas „nebereikalingas“. Priešingai – jis dažnai tampa laikinąja pagalba, kol mama atgauna jėgas, nusiramina ir pieno gamyba sustiprėja. O kai šeima gauna aiškų planą ir palaikymą, mityba iš chaoso virsta kasdieniu, įveikiamu procesu.