Pirmasis pieno lašas

Anksčiau gimęs naujagimis į pasaulį ateina su mažesnėmis atsargomis – ir tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl mityba ligoninėje tampa tokia preciziška. Pirmosiomis valandomis ir paromis svarbiausia ne „pamaitinti daug“, o pamaitinti saugiai: taip, kad vaikelio organizmas gautų energijos, o virškinimo sistema galėtų bręsti be perteklinės apkrovos.

Be maisto naujagimis galėtų išgyventi net keletą dienų, nes būdamas mamos įsčiose vaiko organizmas turi sukaupęs gyvybiškai būtinų atsargų. Tai sudaro apie 500 g kūno riebalų, kuriuos ir ,,susirenka“ dar negimęs, apie 28–40 nėštumo savaitę. Todėl anksčiau gimusio atsargos dažniausiai būna itin kuklios. Jis ne tik neturi sukaupęs riebalinio sluoksnio, bet ir kitų gyvybines funkcijas užtikrinančių medžiagų.

Mokslininkai apskaičiavo, kad 24 nėštumo savaitę gimusiam mažyliui, kurio svoris – 700 g, energijos atsargų pakaktų tik pirmai gyvenimo dienai.

Specifinės mitybos poreikis

Nuo pirmųjų gyvenimo valandų neišnešiotam naujagimiui būtinos gyvybinę energiją palaikančios medžiagos. Kaip jos galėtų patekti į vaiko organizmą? Juk jis dar nemoka maitintis įprastai, t. y. ne per placentą. Maža to, turi ir kitų maisto medžiagų įsisavinimo problemų.

• Skrandžio tūris itin mažas, be to, silpna žarnyno peristaltika.
• Skrandis per mažai išsiskiria sulčių ir tulžies maistui virškinti, todėl ne taip gerai įsisavinami riebalai bei maistingosios medžiagos.
• Neretai dėl nesuvirškinto maisto mažyliui pučia pilvuką, nes jį tempia susidariusios dujos.
• Iki 24 savaitės gimusių kūdikių dar nėra susiformavęs čiulpimo refleksas.
• Tik nuo 34 savaitės mažylis dažniausiai geba suderinti maitinimąsi su rijimu ir kvėpavimu.
• Daugelis naujagimių nuo 34–35 gestacijos savaitės išmoksta žįsti.

Tad gydytojas neonatologas su gydytoju dietologu gali kiekvienam vaikeliui individualiai, atsižvelgdami į jo svorį ir būklę, sudaryti mitybos planą. Neišnešiotas naujagimis gali pieną žįsti pats, per zondą (tiesiai į skrandį), arba parenteriniu (į veną) būdu.

Skystis į veną

Naujagimiams, sveriantiems iki 1500 g ir gimusiems iki 32 savaitės, be motinos pieno, gali būti skiriamas parenterinis maitinimas: mažyliui į veną per kateterį sulašinama maisto medžiagų. Toks skystis kiekvienam kūdikiui paruošiamas individualiai. Atsižvelgiama net į tai, kiek lašų per minutę sulašės į organizmą. Tai itin kruopštus ir atsakingas darbas. Pasak gydytojos, nepatartina šio skysčio padauginti, bet negerai ir kai jo per mažai. Jei mažylis kartu maitinamas per zondą, į veną skysčio lašinama mažiau. Jei vaikelis užsikrėtęs infekcija, jam skiriama antibiotikų, todėl skysčių reikia daugiau.

Tiesiai į skrandį

Visi neišnešioti naujagimiai, sveriantys apie 1800 g ir didesni, kurie dar nesugeba gerai čiulpti ar ryti, mažytėmis porcijomis maitinami per zondą, tiesiai į skrandį. Zondas įkišamas į burną arba nosį, gali būti laikomas ir 3–4 paras. Maitinant per zondą pasirūpinama, kad tokiame maiste būtų ir mamos pieno. Nors vienas lašas. Viskas priklauso nuo vaiko būklės ir kaip jis toleruoja maistą. Mažylis gali būti maitinamas mamos ar donorės pienu, taip pat pieno mišiniais, skirtais neišnešiotiems naujagimiams. Jei maitinama mišiniu, gydytojas apskaičiuoja dirbtinio pieno sudėtį, atsižvelgdamas į visas būtinas vaikučio augimui reikalingas medžiagas (baltymus, riebalus ir angliavandenius, taip pat vitaminus). Dėl itin mažo skrandžio tūrio pirmieji maitinimai apsiriboja vos keliais lašais. ,,Man teko apskaičiuoti itin gležnam naujagimiui tik 2 ml motinos pieno per parą“, – patirtimi dalijasi gydytoja dietologė doc. Rūta Petereit. Pirmąją parą ankstukui užtenka 1–2 ml pieno kilogramui kūno svorio.

Kiek pieno gali priimti naujagimio virškinimo sistema?

Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio virškinimo sistema dar tik prisitaiko prie maitinimo, todėl pieno kiekiai didinami palaipsniui. Reikalingas pieno kiekis priklauso nuo kūdikio svorio ir gyvenimo dienos.

Kūdikiai, sveriantys 800–900 g. Pirmąją dieną jiems paprastai pakanka apie 2 ml pieno vieno maitinimo metu. Antrąją dieną kiekis didėja iki 3 ml, trečiąją – iki 4–5 ml, ketvirtąją – iki 5–7 ml. Penktąją dieną kūdikis gali priimti apie 7–10 ml, šeštąją – 10–15 ml. Nuo septintos iki aštuntos dienos dažniausiai skiriama apie 15 ml, devintą–dešimtą dieną – 15–20 ml pieno.

Kūdikiai, sveriantys 901–1000 g. Pirmąją dieną skiriama apie 3 ml pieno, antrąją – 5 ml, trečiąją – 7 ml. Ketvirtąją dieną kiekis padidėja iki 10 ml, penktąją – 10–15 ml. Šeštąją dieną kūdikis gali gauti apie 15 ml, septintąją – 15–20 ml, aštuntąją – 20 ml, devintąją – 20–25 ml, o dešimtąją – apie 25 ml pieno.

Kūdikiai, sveriantys 1001–1250 g. Pirmąją dieną jiems dažniausiai pakanka apie 3 ml, antrąją – 5–7 ml, trečiąją – 10 ml. Ketvirtąją ir penktąją dienomis skiriama apie 15 ml, šeštąją – 20 ml. Septintąją dieną – 20 ml, aštuntąją – 25 ml, devintąją – 25 ml, o dešimtąją – apie 30–40 ml pieno.

Kūdikiai, sveriantys 1251–1500 g. Pirmąją dieną paprastai skiriama apie 4 ml, antrąją – 10 ml, trečiąją – 15 ml. Ketvirtąją dieną – 20 ml, penktąją ir šeštąją – po 25 ml. Septintąją ir aštuntąją dienomis – apie 30 ml, devintąją – 35 ml, o dešimtąją – 40–50 ml pieno.

Kūdikiai, sveriantys 1501–2000 g. Pirmąją dieną jiems gali būti skiriama apie 5 ml, antrąją – 15 ml, trečiąją – 20 ml. Ketvirtąją ir penktąją dienomis – apie 20–25 ml, šeštąją – 30 ml, septintąją ir aštuntąją – 35 ml, devintąją – 40 ml, o dešimtąją – apie 50 ml pieno.

Kūdikiai, sveriantys daugiau nei 2000 g. Pirmąją dieną kūdikis gali priimti apie 10 ml pieno, antrąją – 20 ml, trečiąją – 30 ml. Ketvirtąją – 40 ml, penktąją – 50 ml, šeštąją ir septintąją – apie 60 ml, o nuo aštuntos iki dešimtos dienos – apie 70 ml pieno.

Nurodyti pieno kiekiai yra orientaciniai – kiekvieno naujagimio maitinimo planas koreguojamas individualiai, atsižvelgiant į jo būklę, toleravimą ir gydytojų rekomendacijas.

Neišnešiotuko mityba – tai nuoseklus kelias: nuo lašų iki porcijų, nuo zondo iki savarankiško žindymo ar valgymo iš buteliuko. Kartais tėvams sunkiausia priimti lėtą tempą, tačiau būtent toks tempas dažniausiai yra saugiausias. Kai mityba didinama palaipsniui, mažėja komplikacijų rizika, o vaikelis turi daugiau galimybių augti stabiliai.

Svarbiausia, ką tėvai gali padaryti pradžioje, – padėti atsirasti mamos pienui ir palaikyti ryšį: būti šalia, kalbėti, liesti taip, kaip leidžia būklė, ir pasitikėti komandos planu. Pirmasis pieno lašas dažnai tampa ne tik maistu, bet ir ženklu, kad „mes jau pradedame“.