Neišnešiotas naujagimis 28–32 nėštumo savaitę

28–32 nėštumo savaitę gimę kūdikiai jau pradeda aktyviau bendrauti su aplinka, tačiau vis dar susiduria su daugybe iššūkių. Šiame puslapyje aprašomi jų gebėjimai, išvaizda ir tai, ko jie dar negali atlikti savarankiškai.

Kaip atrodo mažylis?

Gimęs 34 savaitę bus kiek panašus į laiku gimusius mažylius, tik, žinoma, mažesnio ūgio ir svorio. O štai 29 savaičių naujagimis – labai gležnas, jam teks stipriai vytis ir, svarbiausia, priaugti svorio. Mažylis bus liesas, o jo galva dar nebus proporcinga kūnui. Oda labai plona ir persišviečia kraujagyslės. Tačiau kiekvieną savaitę bus vis sunkiau jas įžiūrėti, nes ims kauptis poodinis riebalinis sluoksnis. Mažylio kūnelis ir veidas pasidengę pūkeliais, tačiau per artimiausias savaites jie pranyks. Vaiko ausytės vis dar plokščios ir minkštos. Kojų padai irgi lygūs, tačiau jau gali imti formuotis kelios raukšlelės.

Lytiniai organai dar pilnai nesusiformavę. Mergaičių vis dar matyti klitoris ir vidinės lytinės lūpos, nes išorinės dar nepakankamai išsivysčiusios. Berniukų kapšelis atrodo lygesnis ir plokštesnis, nei keliomis savaitėmis vyresnių vaikų. Tiek berniukų, tiek mergaičių krūtinės srityje atsiranda vos įžiūrimi 1–2 mm speneliai. Jie bus šviesesni nei laiku gimusiųjų.

Ką jis gali?

Gali judinti rankas, kojas, kūną. Kartais gana aktyviai sukioja galvą. Gali tvirtai sugriebti pirštą ar čiulpti čiulptuką, o pridėtas prie mamos krūties ima mokytis žįsti. Tiesa, kol kas seksis sunkiai, mažylis nepasisotins, tačiau prisilietimas prie mamos krūties teiks malonumą, jis nurims. Jei mama išspaus kelis lašus pieno ir paliks jo ant spenelių, vaikutis galės mokydamasis žįsti krūtį, lyg kačiukas nulaižyti. Mažylis viską girdi, todėl gali pasukti galvą į tą pusę, iš kur sklinda mamos balsas. Taip pat sureaguoja į kitus garsus, suklūsta. Gali atskirti balsus, ypač mamos, tėčio, net brolių ir seserų. Kūdikis jau reaguoja į aplinką ir netgi geba sutelkti dėmesį į objektą, esantį už 25 cm (tai atstumas tarp mamos ir vaiko akių maitinant). Jis gali reaguoti į jį kalbinantį žmogų, taip pat į supančią aplinką. Mažylis jausdamas skausmą jau geba verkti, tiesa, tyliai ir neilgai. Gali būdrauti ir plačiai atsimerkęs dairytis. Gali komunikuoti keisdamas veido išraišką, pasitelkdamas kūno kalbą. Iškart matyti, kaip jis reaguoja ir parodo, kad supranta. Arba kad jaučia, kai mama paima ant rankų. Vaikutis suklūsta, nurimsta, nejuda – štai tokia savotiška komunikacija. Veido išraiška yra gana iškalbinga, todėl galima suprasti, kas jam nepatinka.

Kam dar nepasiruošęs?

Vaikutis dar negali kojų ir rankų laikyti taip, kaip jam patogu. Jam trūksta jėgų, raumenys dar galutinai neišsivystę. Tiesa, rankas ir kojas gali jau šiek tiek sulenkti. Tačiau paguldžius į lovą kojos ir rankos vis vien suglemba. Todėl ir toliau reikėtų guldyti taip, kad jo padėtis atitiktų mamos įsčių sąlygas. Vaikas jau gali stipriai čiulpti, tačiau dar nemoka gerti pats iš buteliuko ar žįsti krūtį. Iki 34 savaitės negali kontroliuoti čiulpimo, rijimo bei kvėpavimo. Kadangi maitinamas per burną gali užspringti, pasirūpinama, kad maisto medžiagos per zondą patektų tiesiai į skrandį. Jis dar negali reguliuoti savo kūno temperatūros, taip pat reikalinga tam tikra pagalba kvėpuojant. Tiesa, vieniems šio amžiaus naujagimiams reikalinga pagalba, o kiti gali kvėpuoti patys. Yra ir tokių mažylių, kuriems kvėpavimo aparatas prijungiamas ilgesnį laiką.

Naujagimio nuotrauka giminaičiams

Kartais mamos ar tėčiai bando nufotografuoti savo naujagimį, kad galėtų parodyti seneliams ar vyresniems vaikams. Tokiu atveju patartina fotografuoti iš toliau ir nenaudoti blyksčių. Kad neišgąsdintumėte artimųjų, verta pasirinkti ramesnį kadrą – vengti medicininės aparatūros, laidų, nuogo kūno ir pan. Taip pat pravartu pagalvoti, ar pirmasis mažylio atvaizdas nesukels artimiesiems nerimo, nes pirmasis įspūdis gali ilgai išlikti atmintyje. Reikėtų apsvarstyti, ar tokia nuotrauka tikrai būtina ir ar verta ją rodyti šeimos nariams bei giminaičiams. Be to, šeimos dažnai stengiasi nuslėpti, kad kūdikis gimė per anksti, ir apie tai draugams paprastai praneša tik tada, kai situacija stabilizuojasi.

Šio amžiaus neišnešioti kūdikiai jau rodo vis daugiau sąmoningų reakcijų, tačiau jiems vis dar reikia pagalbos. Nuosekli priežiūra ir artumas su tėvais padeda jiems stiprėti.