Jau seniai įrodyta, kad žindyti krūtimi yra naudinga ir mamai – greičiau susitraukia gimda, o žiūrint į tolį, mažesnė rizika susirgti kiaušidžių, krūties vėžiu. Net osteoporozės rizika vėlyvesniame amžiuje sumažėja.
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Pagalbos linija
+370 612 03800Mamos piene visada bus reikiamas kiekis riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Gamta pasirūpino, kad nesvarbu, ar moteris nutukusi ar liesa, turi dideles ar mažas krūtis, žindydama tenkina visus kūdikio poreikius. Netgi teigiama, kad mamos mityba neturi didelės reikšmės pieno sudėčiai. Tačiau ji reikšminga pačios motinos sveikatai.
Apie žindančios mamos mitybą kalbamės su gydytoja dietologe doc. Rūta Petereit.
Jau seniai įrodyta, kad žindyti krūtimi yra naudinga ir mamai – greičiau susitraukia gimda, o žiūrint į tolį, mažesnė rizika susirgti kiaušidžių, krūties vėžiu. Net osteoporozės rizika vėlyvesniame amžiuje sumažėja.
Žindanti mama per parą turi gauti didesnį kalorijų kiekį nei iki nėštumo. Per pirmuosius 6 žindymo mėnesius – 550 kcal, jeigu kūdikį žindo visiškai. Nereikia šių kalorijų baimintis. Pirmą pusmetį po gimdymo žindančių motinų kūno svoris sumažėja apie 0,5–1 kg per mėnesį. Vėliau svoris krinta lėčiau. Pirminis, iki nėštumo buvęs, svoris grįžta savaime. Tačiau laktacija gali ir nesukelti kūno svorio mažėjimo, jeigu motinos suvalgomas maistas užtikrina ir kartais viršija visos reikalingos energijos ir visų reikalingų maistinių medžiagų kiekį. Pasitaiko atvejų, kai žindymo metu svoris net padidėja. Taip nutinka, jeigu maitinanti mama dažnai ir daug užkandžiauja. Žindymas yra puiki proga sumažinti antsvorį, tačiau skubėti nereikia, nes moters organizmui po gimdymo reikia kelių mėnesių atsigauti ir gerai pieno gamybai užtikrinti. Jei netenkama greitai 2–2,5 kilogramo, gali pablogėti pieno gamyba. Ypač svarbu, kad mama nesistengtų lieknėti pirmąsias 6 savaites, nes šiuo metu ji ypač jautri ir pažeidžiama.
Daržovės gali būti žalios, virtos, troškintos – kiekis neribojamas, – kiek mama nori, tiek gali valgyti. Svarbu, kad per savaitę būtų įvairių daržovių arba, kitaip sakant, įvairių jų spalvų. Galima užkandžiams rinktis vaisių – visų pagal sezoną; obuolių, slyvų, kriaušių, vyšnių, kuriuos suvalgiusi mama gerai jaučiasi. Pavyzdžiui, obuoliai ir slyvos gali būti troškinti ar apvirti. Šviežiai spaustos vaisių sultys yra mažiau vertingos nei patys vaisiai. Be to, sultis lengva perdozuoti – juk tiek vaisių, kartu ir juose esančių mikroelementų, vitaminų, natūraliai nesuvalgoma.
Mamos baiminasi, kad nuo vaisių ir daržovių vaikučiui gali pūsti pilvuką. Ši baimė nepagrįsta. Valgyti reikėtų tai, ko norisi. Iš tiesų žmogaus žarnyne įprastai veikiančioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto skaidulas, atsiranda dujų, tačiau jos nėra absorbuojamos iš žarnyno į kraują ir jokiu būdu negali patekti į mamos pieną.
Kai organizmui trūksta baltymų, nyksta raumenys, eikvojamos vidaus organų struktūros, audiniai, kraujo baltymai. Tai pavojinga sveikatai, nes gresia infekcijos, peršalimas, greičiau pavargstama. Mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, sėklos priskiriami produktų grupei, kuriuos būtina valgyti kasdien. Jei būna dienų, kai mėsos nesinori, galima ją pakeisti žuvimi, riešutais.
Per parą rekomenduojama 2–3 porcijos šios grupės produktų. Viena porcija – 90 gramų paruoštos mėsos arba žuvies, arba 30 g riešutų sėklų, puodelis ankštinių kultūrų (avinžirnių, lęšių, žirnių).
Nepaisant įvairių nuomonių, svarbūs yra pieno produktai. Jie turi nemažai baltymų ir kalcio, tai maitinančiai mamai itin svarbu. Žinoma, piene, kuriuo maitinamas vaikutis, kalcio netrūks, nes jis imamas iš mamos organizmo atsargų. Jų nepapildant natūraliai su maistu, kyla pavojus mamos sveikatai: gresia jonizuoto kalcio atsargų sumažėjimas, gali prasidėti osteoporozė (kaulų retėjimo liga), iš pradžių pasireiškianti nepageidaujamais reiškiniais, kaip kaulų lūžiai, dantų bėdos. Jei dėl kokių nors priežasčių moteris negali gerti pieno ir valgyti jo produktų, turėtų vartoti maisto papildus (ne mažiau 1000 mg kalcio per dieną).
Per parą rekomenduojama 2–3 pieno produktų porcijos. Viena porcija – 250 ml pieno arba kefyro, jogurto ar pasukų, gali būti ir 40–50 g fermentinio sūrio arba 120 g varškės ar minkšto sūrio.
Riebalai yra sotieji (gyvulinės kilmės), mononesotieji ir polinesotieji (augalinės kilmės). Pastarieji žindančiai mamai reikalingiausi. Tai galėtų būti alyvuogių, linų sėmenų ar kiti aliejai. Jų rekomenduojama po 2–4 arbatinius šaukštelius kasdien. Vartoti galima įvairiai, dažniausiai skaninant patiekalus. Pasitaiko, kad maitinančios mamos papildomų riebalų stengiasi nevartoti, nes mano, jog ir taip jų turi organizme užsilikusių. Gydytoja sako, taip daryti negalima, papildomi riebalai yra būtini. Išimtis – riebalai, esantys saldumynuose, nes parduotuvėse pirktuose pyraguose, bandelėse, kituose konditeriniuose gaminiuose yra nereikalingų organizmui hidrintų riebalų, kurie susidaro naudojant margarinus ir kaitinant aukštoje temperatūroje. Tokie riebalai yra ne tik nereikalingi, tačiau mūsų organizmui vartojant daug bei ilgai, gali būti net ir žalingi. Todėl šiuos produktus reikia riboti arba išvis atsisakyti. Labiausiai tinkamas būtų namuose keptas pyragas, jei kepimui naudotas ne margarinas, o grynas sviestas.
Kofeinas, esantis kavoje, lengvai patenka į mamos pieną. Tai gali dirginti kūdikio nervų sistemą. 1–2 puodeliai per dieną nestiprios kavos nepakenks, tačiau didesnis kiekis (net be kofeino) gali piene sumažinti geležies. Tai ypač svarbu, jei nėštumo metu buvo nustatyta mažakraujystė (vaikučiui irgi gali būti). Kofeinas mažina geležies pasisavinimą. Beje, jei mama geria kavą su pienu, situacija nesikeičia, nes kofeino kiekis puodelyje yra toks pats. Pienas tik pakeičia kavos skonį. Taip pat nerekomenduojama piktnaudžiauti stipria arbata, gazuotais ir tonizuotais gėrimais, ypač saldžiais vaisvandeniais ar vadinamosiomis sultimis.
Pieno skonį gali keisti prieskoniniai augalai, kurie savo sudėtyje turi eterinių aliejų. Daugiausia vartojami – česnakas ir svogūnas. Kūdikiai į ,,paskanintą“ pieną dažniausiai reaguoja atsisakydami žįsti. Tiesa, česnako ar svogūno skonis nėra pavojingas ar kažkaip kenkiantis vaikui. Tai tik skonio reikalas. Taip pat reikia žinoti, jei mama suvalgo česnako, tai pirmą valandą jo kvapo piene dar nėra. Skonis atsiranda ir stipriausias būna po dviejų valandų, dar po valandos išnyksta. Todėl maitinti suvalgius šių prieskonių siūloma iš karto arba po kelių valandų. O kaip su aštriais prieskoniais, pavyzdžiui, aitriąja paprika? Jie, kaip ir kiti panašūs produktai, – pupelės, rabarbarai – vaikučiui gali sukelti pilvo dieglius. Mama turėtų nuolat stebėti, ką pati valgo ir kaip reaguoja pamaitintas vaikelis. Tam tikrų produktų poveikis, skaičiuojant nuo mamos suvalgyto maisto, gali pasireikšti per 4–12 valandų. Tad pastebėjus nepageidaujamą mažylio reakciją, galima įtarti ,,kaltuosius“. Jei pirmą parą vaikui nėra jokių pašalinių reakcijų, vadinasi, mityba tinkama. Kitu atveju, verčiau tam tikro maisto atsisakyti. Tiesa, iš vieno karto vertinti ir rašyti nuosprendžio nereikėtų. Siūloma iš naujo to paties produkto pabandyti suvalgyti po poros savaičių ir nedideliais kiekiais, o tada daryti galutines išvadas.
Kūdikio viduriavimas vandeningomis išmatomis, pilvo skausmai, meteorizmas, lėtas svorio augimas, išberta oda, patinusios raudonos akys, kosulys, čiaudėjimas, sloga ir panašūs negalavimai gali būti alergijos maistui išraiška. Alergiją gali sukelti citrusiniai vaisiai, šokoladas, pieno produktai, kiaušiniai, kiauliena, žuvis, vėžiagyviai, moliuskai, žemės riešutai ir kt. Net mamos geriama žolelių arbata taip pat gali būti kūdikių neramumo, pilvo spazmų priežastis. Alergiškos mamos, ypač jei giminėje yra alergiškų žmonių, turi atsakingai rinktis maistą, kad kūdikis ,,nesusitiktų“ su maisto alergenais. Rekomenduojama vengti konservantų, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, emulsiklių, stabilizatorių, kepimo priedų, saldiklių ir t. t.
Bet kokie vaistai, patenkantys į motinos pieną, yra žalingi. Kūdikių kepenys ir inkstai nesugeba jų detoksikuoti bei pašalinti iš organizmo. Pavojingi yra antibiotikai, migdomieji. Aspirinas gali sukelti kūdikio vidaus organų kraujosruvas. Nuo analgino, paracetamolio kūdikį gali išberti, vaistai taip pat gali pakenkti kepenims. Jei be stiprių vaistų mama negali išsiversti, reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Vartojant stiprius vaistus, žindymas nutraukiamas. Jei vaistų anotacijose nėra nurodyta, kad jie netinka žindančioms motinoms, vadinasi, medikamentai beveik ar visai nepatenka į motinos pieną, juos galima vartoti. Vaistus gerkite po maitinimo, tada kito maitinimo metu jų koncentracija piene bus mažesnė.
Ar anksčiau gimusiojo mama riebiai valgydama galėtų paskatinti vaiko svorio prieaugį?
Tikrai ne. Mamos mityba turi būti visavertė. Jei ji valgys daugiau kaloringų produktų, jos pienas išliks toks pats kaip ligi šiol. Net ir tų moterų, kurios valgo ypač kukliai ir prastai, pieno kokybė būna gera. Tačiau reikia žinoti, kad tai nutinka mamos organizmo ir sveikatos sąskaita. Naujagimiui svarbu, kad pakaktų pieno ir jis būtų reguliariai maitinamas – tai sąlygos vaikui augti ir vystytis.
„Ačiū, Dievui, pienelio turėjau daug. Man padėdavo tai, kad prieš nusitraukdama pieną atlikdavau kelis ritualus: pieną nutraukdavau Izabelės kambaryje. Prieš tai darydama, peržiūrėdavau jos kraitelį, drabužėlius, žaisliukus, nuotraukas ir vaizdo įrašus, darytus ligoninėje. Stengdavausi nusitraukti reguliariai kas 3 valandas, aišku, ne visada pavykdavo. Ypač būdavo sunku keltis naktį. Tačiau pieno nusitraukimas man padėjo jaustis nors kažkiek naudinga dukrelei“, – nuoširdžiai kalbėjo 26 savaičių gimusios Izabelės mama.
Žindymo laikotarpis dažnai kupinas abejonių – ar valgau teisingai, ar mano pienas pakankamas, ar nekenkiu savo vaikui. Tačiau svarbiausia prisiminti: jūsų kūnas žino, ką daro. Gamta pasirūpino, kad pienas būtų toks, kokio reikia kūdikiui, o jūsų užduotis – pasirūpinti savimi be kraštutinumų ir baimės. Valgykite įvairiai, klausykitės savo kūno ir stebėkite vaiką, bet nebaudykite savęs dėl kiekvieno kąsnio. Ramybė, pastovumas ir pasitikėjimas savimi – tai tylūs, bet labai svarbūs ingredientai, kurie maitina ne tik kūdikį, bet ir pačią mamą.