Nuskausminimas neišnešiotukui ligoninėje

Neišnešioti naujagimiai patiria daugiau procedūrų nei dauguma kūdikių. Kiekviena jų gali sukelti diskomfortą ar skausmą, todėl skausmo atpažinimas ir valdymas yra neatsiejama priežiūros dalis. Šiandien skiriamas didelis dėmesys tam, kad mažylis patirtų kuo mažiau streso.

Nuskausminimas

Dažnai sergančiam kūdikiui tenka patirti nemalonių ar net skausmingų procedūrų, todėl, jei įmanoma, pirmiausia siekiama skausmą malšinti nemedikamentinėmis priemonėmis. Kartais užtenka švelnaus mamos balso, jaukios padėties ar šilto prisilietimo – glostymo, supimo, rankos priglaudimo prie galvytės ar nugarytės. Raminamai veikia ir čiulptukas. Taip pat gali būti naudojami keli lašai saldaus tirpalo (gliukozės ar sacharozės), kurie, įlašinti prieš procedūrą, gali turėti nuskausminamą poveikį.

Tokie būdai tinkami mažiau skausmingoms procedūroms, pavyzdžiui, statant kateterį į veną, tvarstant žaizdą po operacijos ar imant kraujo iš kulniuko. Tačiau esant stipresniam skausmui, medikamentai neišvengiami. Operacijų metu ir po jų skiriami stiprūs nuskausminamieji, tokie kaip narkotiniai analgetikai, leidžiami į veną. Vidutinio stiprumo skausmui malšinti dažnai naudojamos paracetamolio žvakutės, kurios įkišamos į tiesiąją žarną.

Tinkamai malšinamas skausmas ne tik pagerina kūdikio savijautą, bet ir saugo jo nervų sistemą. Net ir paprastas tėvų prisilietimas gali tapti svarbia gydymo dalimi.