Palankiausia aplinka neišnešiotukui

Neišnešiotas naujagimis į pasaulį ateina anksčiau, nei jo pojūčiai spėja subręsti. Tai, kas suaugusiajam ar net išnešiotam kūdikiui atrodo įprasta, jam gali būti per stipru, per garsiai skambėti ar kelti nerimą. Todėl ligoninėje siekiama sukurti aplinką, kuri kuo labiau primintų mamos įsčias – ramią, švelnią ir saugią. Ši aplinka tampa tylia, bet labai svarbia gydymo dalimi.

Šviesa

Šviesa, kurią gimdoje jaučia vaisius, yra vos matoma, blausi. Todėl neišnešiotas naujagimis paguldomas į inkubatorių, kuris uždengiamas medžiaginiu gaubtu. Taip norima pritemdyti šviesą. Atliekant slaugos procedūras mažylio akis stengiamasi pridengti medžiagos skiaute arba delnu. Nuo 33 savaitės kūdikis gali pats prisimerkti, todėl akių dengti nebūtina. Taip pat šio amžiaus naujagimis, jei nemiega, gali būti dienos ar neryškioje dirbtinėje šviesoje.

Garsas

Garsas, girdimas gimdoje, yra daug tylesnis, nei mes įpratę. Dėl stipresnio triukšmo kūdikis išsigąsta, pasijunta neramiai, sutrinka miegas. Tuo galima įsitikinti stebint monitoriaus rodmenis, nes jie paprastai parodo naujagimio širdies susitraukimus ir ar kraujas normaliai įsotinamas deguonimi. Todėl mažylį būtina saugoti nuo triukšmo. Inkubatoriaus dureles reikia atidaryti ir uždaryti tyliai. Negalima ant inkubatoriaus statyti jokių daiktų, taip pat stuksenti, nes jo viduje garsas sustiprėja. Būnant šalia reikėtų tyliai kalbėti. Jokiu būdu negalima arti laikyti įjungto telefono, o ir su lankytojais derėtų bendrauti atokiau. Naujagimių intensyvios terapijos skyriuose yra įrengti triukšmo matuokliai, įspėjantys, jei per garsiai kalbama.

Skonis ir Kvapas

Skonį ir kvapą jaučia ir neišnešioti vaikai. Gimdoje skonį ir kvapą būsimas žmogutis jaučia ragaudamas vaisiaus vandenis ir tai palieka malonių prisiminimų. Gimęs susiduria su dar daugiau kvapų. Tiesa, ne visi yra malonūs. Todėl nuo jų reikėtų saugoti. Tėvams, lankytojams ir visiems esantiems šalia rekomenduojama nenaudoti kvepalų, dezodorantų, stipraus kvapo prausimosi priemonių, nes visa tai naujagimį gali erzinti. Nusiplovus rankas dezinfekciniu skysčiu, būtinai reikia palaukti, kol jos nudžius, tik tada atidaryti inkubatoriaus dureles. Vieną maloniausių potyrių skonio ir uoslės receptoriams suteikia mamos pienas. Kol naujagimis negali žįsti pats, galima į burnytę įdėti mamos pienu suvilgytą čiulptuką.

Lytėjimas

Lytėjimas – vienas jautriausių potyrių. Besivystantis vaisius nuolat liečiasi prie šiltos ir minkštos mamos gimdos sienelių ir patiria malonumą. Taip pat jaučia šiltus jį supančius vandenis, gali liesti save – pakelti ranką prie veiduko, čiulpti nykštį. Visa tai – įprasta saugi ir švelni aplinka, kuri skatina vystytis.

Prisilietimai labai svarbūs ir gimus. Tačiau gulėdamas inkubatoriuje nuo staigaus prisilietimo naujagimis gali krūptelėti. Todėl kiekvieną kartą liesti reikia labai švelniai ir atsargiai. Mamos ir tėčio delnų šiluma būtina patiems mažiausiems, tačiau iki 30 savaitės nepatariama kūdikio glostyti. Vaiko oda labai plona ir jautri, glostant galima ne tik ją pažeisti, bet ir sukelti skausmą. Šiuo laiku geriausia prisiliesti prie naujagimio odos ir rankų nejudinti. Nėra taip svarbu, kur tėvai prideda delną – ant galvos ar nugarytės, lengvas ir šiltas prisilietimas kūdikiui vis vien bus malonus. Vėliau, kai vaikutis ūgtelės ir sustiprės, bus galima paglostyti.

Rami, pritaikyta aplinka padeda neišnešiotam naujagimiui nusiraminti, geriau miegoti ir tausoti jėgas augimui. Net tokie, atrodytų, maži dalykai kaip šviesos pritemdymas ar tylus balsas tampa svarbiais žingsniais vaiko stiprėjimo kelyje.