Ankstyva raidos diagnostika

Ankstyva raidos diagnostika leidžia laiku pastebėti signalus, kurie gali rodyti vėlavimą ar sutrikimą. Dalis požymių yra subtilūs, tačiau būtent pirmieji mėnesiai lemia tolimesnę kryptį. Šiame straipsnyje – ką gydytojai vertina apžiūrų metu ir kada būtina pasitarti su specialistais.

Ankstyvosios diagnostikos svarba

Per apžiūrą pirmiausia atkreipiamas dėmesys į vaiko kūno ir judesių simetriją. Iki dvejų metų mažyliai neturi kairės ar dešinės rankos ar kojos, jų abiejų judesiai turi būti vienodi. Dešiniarankis ar kairiarankis formuojasi trečiaisiais gyvenimo metais. Todėl 3–4 mėnesių vaikelis, matydamas tiesiai prieš save laikomą daiktą, sakykime, guminį žaisliuką, turėtų griebti abiem rankytėmis arba pirmiau viena, paskui kita.

Toliau vertinamas akių kontaktas, kaip mažylis stebi žmogų, kaip reaguoja į judantį daiktą, ar seka jį akimis. Tikrinama klausa – ar girdi? Atliekant apžiūrą apklausiami tėvai apie vaikučio elgesį namuose, be to, patys neretai turi nerimą keliančių klausimų. Pasak vaikų neurologės, pasitaiko, kai neišnešiotukų mamos skubina laiką. Pavyzdžiui, jaudinasi, kad prieš aštuonis mėnesius gimęs vaikutis dar nesėdi pats: „Kai paklausi, koks koreguotas vaiko amžius, paaiškėja, kad penki mėnesiai. Kur jūs matėte, kad tokio amžiaus kūdikis sėdėtų?“ – retoriškai klausia A. Prasauskienė.

Gydytoja įspėja: jei įtariama, kad vaikučio raida vėluoja, pirmiausia būtina patikrinti klausą ir regą. Neretai pasitaiko, kad priežastis – būtent šie sutrikimai. Juk pirmųjų žodžių neįmanoma išmokti negirdint. Mažylio kalba pradeda vystytis pirmaisiais metais. Klausa formuojasi iki trejų su puse metų. Jeigu iki šio amžiaus vaikas negirdės kalbos, niekada jos neišmoks. Procesas negrįžtamas. Tiesiog smegenyse nesusiformuoja nerviniai tinklai, atsakingi už kalbos suvokimą. Vėliausia, kada tikslinga vaikui į ausytes įdėti klausos aparatą, yra dveji su puse metų. Tas pats pasakytina ir apie regą. Jei mažylis tik gimęs dėl kažkokių priežasčių nemato (katarakta ar kt.), smegenyse nesusiformuoja regimojo impulso suvokimo tinklai. Tik regos sutrikimai turi būti pastebėti žymiai anksčiau – pirmąjį gyvenimo mėnesį. Taip yra dėl to, kad už regėjimą atsakingos tam tikros smegenų sistemos, negavusios stimulų, nustoja formuotis ypač anksti. Ir visai nesvarbu, kad vėliau, pvz., po kelių mėnesių pašalinus kataraktą, akis bus sveika. Vaikas vis tiek jau nematys. Sunerimti reikėtų, jei mažylis bet kokiame amžiuje praranda turėtus įgūdžius.

Kalbos raidos signalai, kurių nebuvimas turėtų kelti rūpestį

Kalbos raida kiekvienam vaikui vyksta individualiai, tačiau yra tam tikri orientaciniai etapai, padedantys įvertinti, ar vystymasis vyksta sklandžiai. Jei tam tikro amžiaus tarpsniu nepastebimi svarbūs komunikacijos požymiai, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar logopedu. Ankstyvas dėmesys padeda laiku suteikti reikalingą pagalbą. Kalbos ir komunikacijos raidos požymiai, kurių nebuvimas turėtų kelti rūpestį:

• 12 mėn. kūdikis neguguoja, nerodo pirštu, nėra kitų gestų (atia, bučinio siuntimo ir kt.).
• 16 mėn. netaria pavienių žodžių.
• 2 metų vaikutis nesudaro 2-jų žodžių junginių.

Cerebrinis paralyžius: kada įtarti ir ką daryti

Apžiūros metu medikai siekia kuo anksčiau nustatyti įvairius galimus negalavimus. Vienas jų (tiesa, nustatomas ne taip dažnai) – cerebrinis paralyžius. Patikimai diagnozuojamas jau pirmąjį gyvenimo pusmetį. Pakanka dviejų tyrimų: stebint įvertinami bendrieji spontaniniai mažylio judesiai ir atliekamas bendrasis magnetinis rezonansas. Stebėjimus vykdantis specialistas, turi jautrią akį, kitaip sakant, žino, ką reikia įžvelgti ir geba tai įvertinti.

Vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, reikalingas kompleksinis gydymas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Tiesa, cerebrinis paralyžius nepagydomas, tačiau ligos sunkumo laipsnis keičiasi, jei vaikas yra gydomas ir su juo užsiima reabilitacijos specialistai. Cerebrinį paralyžių taip pat galima įtarti, jei:

• Verčiasi nuo pilvo ant nugaros anksčiau 3 mėnesių – itin padidėjusio raumenų tonuso požymis.
• Nekontroliuoja galvos ir pakeliant vertikaliai kryžiuoja kojas būdamas 4 mėn.
• Ilgiau nei 6 mėn. išlikę įgimti (primityvūs) refleksai.
• Tvirtai nesėdi 9 mėn. ir neatsistoja 12 mėn.
• Neperima objektų iš rankos į ranką būdamas 1 m.
• Netinkamas pincetinis griebimas 15 mėn.
• Nevaikšto savarankiškai 18 mėn.

Ką daryti, pastebėjus šiuos ar kitus požymius? Pirmiausia savo nerimu pasidalyti su šeimos gydytoju, kuris nukreips pas raidos specialistus. Medikai teigia, kad geriausiai savo vaikų raidos pasiekimus bei trūkumus pastebi tėvai ir seneliai. Taip pat auklės ar darželių auklėtojos.

Ankstyvieji signalai dar nereiškia diagnozės, tačiau jie visada yra priežastis pasitikrinti. Kuo anksčiau pastebimi galimi sutrikimai, tuo daugiau galimybių koreguoti raidą. Tėvų budrumas šiuo laikotarpiu – didžiausia dovana vaikui.