Kaip aktyvinti neišnešiotuką namuose

Judėjimas neišnešiotukui svarbus ne tik kūnui, bet ir smegenims: formuojasi naujos jungtys, stiprėja motorika bei pažintiniai gebėjimai. Svarbiausia – drąsa, švelnumas ir paprasta rutina, kuri natūraliai įsipina į kasdienybę.

Kodėl judesys toks svarbus neišnešiotukui?

Kineziterapija ir judesys padeda ne tik kūneliui, bet ir smegenims. Judant vyksta nuostabūs dalykai – smegenyse kuriasi naujos jungtys, stiprėja kalba, smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai. Kiekvieno neišnešioto kūdikio poreikiai skirtingi. Tėvų svarbiausia užduotis – su meile ir kantrybe kurti aplinką, kurioje mažylis galėtų augti, stiprėti ir tobulėti. Vaikų kineziterapeutė Roma Pilkienė pataria, kaip taisyklingai aktyvinti vaiko motoriką nuo tada, kai turite galimybę savo mažyliu rūpintis patys.

Nebijokite mažylį aktyvinti

Beveik visi neišnešiotukai turi žemą raumenų tonusą, silpną raumenyną. Dėl šių priežasčių jiems sunku nulaikyti galvytę ar ją pakelti, kai yra paguldyti ant pilvelio, kitaip tariant, nelengva įveikti žemės trauką. Specialistė ragina aktyvinti vaikelį judesiu: „Taip, nedrąsu, nes mažylis toks gležnas, baisu ką nors ne taip padaryti, tačiau jūs tikrai intuityviai savo kūdikį labai saugosite. Man dažniausia norisi tėvus įkvėpti drąsiau viską daryti.“

Mankšta mažiausiesiems

Įprastai naujagimiai pasižymi fiziologine lenkiamąja padėtimi kulkšnių, kelių, klubų ir riešų srityse ir didesne kūno įtampa – hipertonusu. Vadinasi, jiems didesnė viso kūno raumenukų įtampa iki 3–4 mėn. yra normalu. Tai praeina savaime arba – gelbėja mankštos. Anksčiau termino gimę mažyliai dar turi paaugti ir sustiprėti, kad pajaustų ir aktyvuotų savo raumenyną. Ir vieniems, ir kitiems tėvų glostymai, sąnarių prasukimai skatins greičiau atsipalaiduoti arba, priešingai, įsitempti. Viskas atliekama švelniai, be jėgos, tačiau visa amplitude (visiškai išbaigtu judesiu per sąnarį). Mankštindami mažylį taip pat kursite tarpusavio ryšį, sieksite akių kontakto, o tai gerina vaiko emocinę būseną, skatina pasitikėti supančia aplinka ir atsipalaiduoti, jaustis saugiai. Mankšta pradedama nuo apatinių galūnių, bet didelės reikšmės eiliškumui nėra. Keičiate sauskelnes, prasukite klubus vienodu intensyvumu abu, paminkite dviratuką, nepamirškite čiurnų ir pėdučių. Ir pasyvus judesys (kai jį daro tėvai) yra aukso vertės, kadangi judinant kūną į sąnarį plūsta kraujas, o su juo kartu po visas struktūras išnešiojamas tas kraujas, deguonis ir maistinės medžiagos. Paimkite vaiko pėdą sau į delną, kita ranka švelniai, bet tvirtai laikydami už viršutinės pėdos dalies prasukite mėnuliuku per viršų kelis kartus ir tada per apačią. Judesys aukštyn žemyn taip pat naudingas, kaip ir pėdutės pasukimai į šonus (čiurna, kulniukas visada fiksuoti tėvų delne). Nepamirškite antros kojytės. Pėdos paspaudimai, sukamieji judesiai savo nykščio pagalvėle per pačią pėdutę taip pat maloniai dirgins ir stimuliuos, o kur dar pirštelių pasukiojimas.

Žaiskite ir džiazuokite: kartojimai, simetrija, „apkabinimo“ pratimas

Kylame aukštyn pilvelio link, kuris visada glostomas tik palei laikrodžio rodyklę. Rankas galime, kaip ir kojas, mankštinti po vieną, galima pakaitomis arba abi kartu. Mėgaukitės buvimu drauge ir vis ištaikykite progą jei ne viską iškart, tai per dieną bent vieną kartą po 5 kartus ir daugiau, pvz., prasukti rankas ratais į abi puses. Roma Pilkienė visada siūlo abi kūno puses mylėti, tad ir mankštos pratimus atlikti po vienodą pakartojimų skaičių: „Išplėskite rankas iki pagrindo, ant kurio mažylis guli, ir abiem rankytėmis save apkabinkite – prasitemps petukai, nugarytės ir krūtinės raumenukai. Žaiskite ir džiazuokite – visi judesiai yra naudingi, žalingų nėra, nebent dėl kokios nors operacijos dar negalima arba taip aktyviai kurį laiką nereikėtų. Prižiūrintis gydytojas tikrai visų galimų ir reikalingų judesių jus gali pamokyti ar parodyti.“

Mankšta neturi būti „rimta procedūra“ – ji gali būti žaidimas, ryšys ir kasdienė mažylio stiprėjimo dalis. Kai judesį darote švelniai ir reguliariai, rezultatai ateina natūraliai.