Pilvuko laikas ir taisyklinga atrama

Kartais patogiausi sprendimai (gultukai, nešynės) kūdikio kūneliui nėra patys draugiškiausi. Tuo tarpu pilvuko laikas – mažomis dozėmis, bet kasdien – yra vienas svarbiausių kelių į galvos kontrolę, atramą rankomis ir tolesnę raidą.

Pagalbinėms priemonėms sakome – ne

Pagalbinės priemonės, tokios kaip gultukai ir nešynės, kol vaikas savarankiškai nelaiko galvytės, pasak kineziterapeutės, yra blogis. Atrodytų, mažylis paguldytas tiesiai, o iš tiesų jis visą laiką bus pasviręs ir sulinkęs. O jei užmigs, tai laiko būnant netaisyklingoje pozoje prikapsės dar daugiau. Kol vaikelis pats nelaiko galvytės, visais gultukais ir nešioklėmis specialistė rekomenduoja nesinaudoti. Tai padės išvengti kreivakaklystės, sukrypusio per juosmenį kūnelio ar nugulėtos, plokščios galvytės ir iš to laukiančių bėdų. Kuo daugiau laiko per dieną, bet išdalijus po truputėlį, reikėtų mažylį guldyti ant pilvelio. Šis veiksmas ypač svarbus tolesnei vaiko raidai, mat būtent gulėdamas ant pilvelio jis mokosi iškelti ir po truputį vis ilgiau išlaikyti galvytę pakeltą ir vidurio linijoje. Taip pat tokioje padėtyje stiprinamas ne tik pats pakėlimas, bet kartu aktyviname pečių ir kaklo juostą, stipriname rankyčių atramą. Be galvos kontrolės ir rankų atramos nebus galima siekti kitų motorinės raidos žingsnių, tokių kaip vartymasis, mokymasis sėstis bei sėdėti. Taip, pradžioje tai, kas sunku, kelia diskomfortą, tad natūralu, kad vaikams tai nepatinka ir tokie paguldymai sutinkami verksmu. Tačiau palengva, su meile ir šiluma, po keliolika sekundžių stenkitės šį laiką ilginti iki pusės minutės ir ilgiau.

Kaip gulėti ant pilvelio maloniai

Gulėjimas ant pilvelio – svarbi kūdikio raidos dalis, stiprinanti kaklo, pečių ir nugaros raumenis. Reguliarus, bet trumpas ir malonus „pilvelio laikas“ padeda lavinti motoriką, gerina galvytės kontrolę ir skatina smalsumą. Svarbiausia – sudaryti saugią, jaukią aplinką ir būti šalia.

• Guldomės sau ar tėčiams ant krūtinės ir siekiame kontakto, kalbiname, guguojame ir mėgaujamės artumu.
• Nešiojame ant rankų taip, kad kūdikio dilbiai / alkūnė būtų atremti į mūsų vieną plaštaką, o kita po pilveliu ar klubais – atrodo kaip skraidinimas.
• Gulint ant pilvelio galime skatinti domėtis aplinka. Tam tinkamos spalvotos ar juoda / balta / raudona kortelės priešais, šviečiantys, grojantys žaislai, vedžiojami prieš akis, ar veidrodėlis. Kartu taip siekiama aktyvaus galvytės sukiojimo. Tiesa, nepamirškite, kad gulima irgi ne bet kaip, o remiantis į pagrindą alkūnėmis – tik taip vaiko kūnas dirbs.
• Mažai kam patinka gulėti vienam, tad būkite šalia, girkite, kalbinkite, vis pataisykite išslydusias į šonus rankas, kad sukurtumėte taisyklingą pečių ir rankų atramą.

Pilvuko laikas retai patinka iškart, bet jis „atsiperka“ beveik visose raidos grandyse. Maži žingsniai, šiluma ir nuoseklumas yra greičiausias kelias į stabilumą ir stiprėjimą.