Pirmoji pagalba kūdikiui: kada kreiptis į gydytoją

Mažylio būklė gali pasikeisti staiga, todėl tėvams svarbu žinoti aiškias ribas – kada pakanka pasitarti su šeimos gydytoju, o kada delsti negalima nė minutės. Ramybė ir žinios kritiniu momentu gali tapti lemiamu veiksniu.

Pirmiausia – skambutis šeimos gydytojui

Mažylio būklė bet kada gali imti ir pasikeisti. Staiga. Kada skambinti greitajai medicinos pagalbai, o kada šeimos gydytojui, pataria Kauno klinikų gydytoja neonatologė prof. dr. Rasa Tamelienė.

Kas benutiktų, pirmiausia skambinkite šeimos gydytojui – geriau pasitarti. Gydytojas telefonu užduos klausimus ir galės iš karto įvertinti, ar būtina skubioji medikų pagalba, ar pakaks, kad pats gydytojas apsilankys ir apžiūrės kūdikį dar tą pačią dieną, o gal patars, kaip vaikučiui nesunkiai galite padėti patys.

Kada būtina skambinti šeimos gydytojui?

Nors dauguma kūdikių negalavimų yra laikini ir nepavojingi, tam tikri požymiai rodo, kad reikalinga gydytojo konsultacija. Į šiuos simptomus svarbu reaguoti nedelsiant ir nelaukti, kol būklė pablogės.

• Jei kūdikis vemia vos ne po kiekvieno maitinimo arba atsiranda dehidratacijos požymių, pvz. mažėja svoris, išsausėja burna arba mažiau sušlampa sauskelnės. Atsitiktinis vėmimas arba atpylimas yra normalu.
• Jei kūdikis tampa dirglus, mieguistas arba nenuraminamai verkia. Jei vaikas klykia, galima įtarti ausyčių skausmus, jei kartu riečia kojytes, galimi pilvelio skausmai.
• Jei ilgesnį laiką (parą) mažylis atsisako maisto ar vandens, iškyla dehidratacijos grėsmė. Būtina surasti to priežastis.
• Esant tuštinimosi pokyčiams. Kūdikiui kartojasi viduriavimas ar užkietėja viduriai (maitinami mamos pienu naujagimiai gali nesituštinti iki šešių parų. Dėl to jaudintis nereikia, tiesiog mamos pienas beveik visas įsisavinamas).
• Jei išbėrė didesnį odos plotą, kuris šlapiuoja, pakyla temperatūra.

Grėsmingi simptomai – kada kviesti greitąją pagalbą

Kai kurie simptomai gali signalizuoti apie pavojingą būklę, reikalaujančią skubios medicininės pagalbos. Tokiais atvejais delsti negalima – būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos tarnybas.

Karščiavimas. Ypač pavojinga, jei karščiuoja dar mėnesio neturintis mažylis. Jis skubiai turi būti apžiūrėtas medikų.

Traukuliai, kvėpavimo sustojimas, spalvos pasikeitimas (kūdikis blykšta arba mėlynuoja) yra grėsmingi simptomai, kai skubiai reikia kviesti greitąją pagalbą. Kiekvienas kūdikis kvėpuoja jam vienam būdingu tempu. Jei pastebite, kad vaikui pasidarė sunku kvėpuoti arba kvėpavimas pasikeitė – tapo greitas ar sunkus, reikalaujantis pastangų, prasidėjo dažnos apnėjos ar atrodo, vaikui trūksta oro, delsti negalima.

Ką daryti sustojus kvėpavimui?

Jeigu sustojo kvėpavimas, naujagimis turi būti guldomas ant nugaros, pastimuliuoti paglostant, patapšnojant kojas, rankas, nugarą, krūtinę. Jei nepradeda kvėpuoti, po petukais reikia pakišti iš audeklo suvyniotą volelį (apie 2 cm), kitu audeklu ar nosine išvalyti burną ir atlošti galvą atveriant kvėpavimo takus. Tada pradėti dirbtinį kvėpavimą iš burnos į burną, nepamiršus užspausti nosį. Oro užtenka įpūsti tiek, kiek yra suaugusiojo burnoje. Pučiama valso ritmu pūsk-du trys-pūsk du trys ir t. t. Jei per 30 sekundžių įpūtimų naujagimiui neatsistato kvėpavimas, reikia pradėti krūtinės ląstos paspaudimus ir tęsti įpūtimus. Spaudžiama ir pučiama rokenrolo ritmu: ir viens, ir du, ir trys (trys paspaudimai) – pūsk (vienas įpūtimas) ir taip ciklas kartojamas. Vienas ciklas – 2 sekundės. Paspaudimai atliekami dviem statmenai į krūtinės ląstą nukreiptais pirštais arba plaštakomis apglėbus krūtinės ląstą dviem nykščiais. Paspaudimų vieta – žemiau linijos, jungiančios spenelius, paspaudimo gylis – vienas trečdalis krūtinės ląstos diametro.

Svarbiausia – nepanikuoti ir veikti nuosekliai. Geriau paskambinti be reikalo, nei praleisti rimtą signalą. O žinojimas, kaip elgtis kritinėje situacijoje, suteikia ne baimės, bet stiprybės.