„Sunku nupasakoti medikų palaikymą tomis sudėtingomis dienomis. Jie įkvėpė vilties ir tikėjimo. Mokė ir patarė, glostė ir barė už išdavikes ašaras. „Svarbiausia – teigiamos emocijos, optimizmas ir šypsena,“ – šie medikų žodžiai tapo mano gyvenimo skyriuje konstanta. Aš turėjau slaptą planą: per tris savaites Rūta Emilija turėjo pasiekti tinkamą svorį, paūgėti iki reikiamo dydžio, o aš privalėjau įgyti neišnešiotuko priežiūrai reikiamų įgūdžių. O tada į sutiktuvėms paruoštus, spalvotais balionais ir girliandomis nukabinėtus namus – pas tėtį, brolius ir šuniuką!“ – pasidalijo prisiminimais 33 savaičių gimusios Rūtos Emilijos mama.
