Vyresnieji šeimos vaikai. Kur mamytė?

Kai šeimoje gimsta anksčiau laiko kūdikis, visa tėvų energija neišvengiamai krypsta į ligoninę. Tačiau namuose lieka tie, kuriems taip pat staiga pasikeičia pasaulis – vyresnieji vaikai. Jiems tai dažnai būna pirmas ilgesnis išsiskyrimas su mama, kupinas nesuprantamų jausmų, klausimų ir nerimo. Šiame skyriuje kalbama apie tai, kaip vaikai išgyvena mamos nebuvimą, kodėl svarbu su jais kalbėti atvirai ir kaip padėti jiems jaustis mylimiems net tuomet, kai šeima laikinai išskaidyta tarp namų ir ligoninės.

Kaip išsiskyrimą išgyvena vyresni vaikai

Kaip išsiskyrimą su mama išgyvena vyresnieji šeimos vaikai? Tėtis ligoninėje gali lankytis kiekvieną dieną, tuo tarpu mažylio broliai ir seserys pirmosiomis savaitėmis paprastai neleidžiami. Taip stengiamasi apsaugoti nuo infekcinių ligų rizikos. Kita vertus, pirmomis dienomis vyresniems vaikams nepatariama rodyti anksčiau gimusio brolio ar sesės – vaizdas reanimacijoje gali išgąsdinti. Tačiau vyresnėlių ilgesys mamos niekur nedingsta… Ypač jei namie liko ikimokyklinukai. Dažniausiai tai būna pirmas ilgalaikis išsiskyrimas. Todėl mažyliams kils klausimas: kur mama? Ką tokiu atveju atsakyti? Pasak psichologės Ievos Sidaravičiūtės, reikėtų atsižvelgti į vaiko suvokimo amžių ir viską paaiškinti kuo tiksliau. Klysta tėvai, manydami, kad išsisuks su abstrakčiais paaiškinimais: „Ai, nieko tokio, mamytė tik trumpam išvyko“, „Mama greit grįš“ ar panašiai. Negavę tiesaus atsakymo, vaikai ima fantazuoti ir audringai kurti savas istorijas, o tada situacija gali pakrypti nevaldoma linkme. Paaiškinti reikėtų taip, kaip yra: „Mama šiuo metu ligoninėje“, „Tau gimė broliukas ar sesutė, kuris (-i) dabar labai silpnas (-a), todėl mama negali parvykti namo. Kai tik kūdikėlis sustiprės, su tavimi susitiks.“

Kokia iš manęs mama?

Išsiskyrimas su vyresniu vaiku mamą priverčia jaustis tarytum kalta. Pirmiausia būtina susikaupti ir stengtis daryti viską, kad kuo greičiau pati sustiprėtų bei galėtų padėti abiem savo vaikams. Antra – mama būtinai turi palaikyti ryšį su vyresniais vaikais, parodyti, kokie jie yra svarbūs. Kol neleidžiama grįžti namo ar trumpam išeiti į kiemą, galima bendrauti šiuolaikinėmis technologijų priemonėmis – internetu, vaizdo skambučiu, kalbėtis telefonu. Taip ramiau pasijunta ir mama, ir vaikas. Svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus ilgą išsiskyrimą išgyvena skirtingai: vienas tiesiai prisipažįsta, kad jam ilgu, kitas gali tapti nešnekus, prislėgtas arba įkyriai klausinėti, trečias savo ilgesį bandys išlieti agresyviu elgesiu ar priešingai – ramiai piešdamas. Reikia atsižvelgti į vaiko jausmus ir būtinai ieškoti galimybių susitikti. Galbūt vertėtų vyresnėlį atvežti į ligoninę, bent pusvalandį pažaisti su juo vaikų žaidimų aikštelėje ar pasivaikščioti takeliais. Tiesiog pabūti kartu. Tik taip vaikai nurimsta ir lengviau išgyvena liūdesį dėl išsiskyrimo.

Kaip vyresnius vaikus supažindinti su nauju šeimos nariu

23 savaičių dukrytę pagimdžiusi ir 121 dieną praleidusi intensyviosios terapijos skyriuje Jennifer Degl savo memuaruose „From Hope to Joy” pasakoja, kaip stengėsi supažindinti vyresnius vaikus (kurių vienam tuo metu buvo septyneri, kitam – treji su puse) su visa situacija, įtraukti juos į laikinai esančią kasdienybę ir išgyventi šį laiką kartu. Štai jos 5 patarimai:

1. Pasistenkite nors dvi dienas per savaitę skirti savo vaikams, likusiems namuose. Tai jų, žinoma, nesuartins su naujagimiu, bet padės jaustis svarbiais, reikalingais ir nepamirštais. Iš pradžių būdama namuose jausitės kalta, tačiau tai darote dėl savo vyresnių vaikų. Su jais galite nueiti į kiną ar paiškylauti, o gal tiesiog veikti kažką, ką veikėte kiekvieną dieną, prieš atsirandant naujam šeimos nariui. To reikia ne tik jiems, bet ir jums. Mano 23-jų savaičių mažylė visą vasarą praleido ligoninėje. Savo vyresnius vaikus leidau į dienos centrą tris kartus per savaitę tam, kad galėčiau dienos metu būti su ja, o kitomis dienomis lankydavausi tik vakarais. Tai buvo labai sunku, bet verta.
2. Pabandykite kiekvieną rytą arba vakarą papasakoti savo vaikams, kaip sekasi jų broliui arba sesei. Kiek priaugo svorio arba kokia aparatūra buvo atjungta tą dieną. Jie, ko gero, nesupras medicininių terminų, bet tai jiems padės jaustis taip, lyg būtų kartu.
3. Nupirkite baltų šliaužtinukų ar marškinėlių ir juos dekoruokite. Tai buvo viena mėgstamiausių mano sūnų veiklų. Aš nuėjau į parduotuvę ir nupirkau specialių dažų ir flomasterių, skirtų piešti ant medžiagos. Vaikai prikūrė smagių užrašų: „Mano broliai patys geriausi“ arba „Aš turiu be galo mielus brolius“. Tiesa, mažylis piešė tik linijas ir skrituliukus, bet tai juk nesvarbu. Tai jų dovana sesei. Piešdami jautėsi tokie reikšmingi jos gyvenime. Tik nepamirškite paprašyti slaugytojų, kad tą dieną, kai broliai ar sesutės ateis aplankyti, aprengti naujagimį jų dekoruotais šliaužtinukais.
4. Atsiveskite savo vaikus į intensyviosios terapijos skyrių, tačiau pasistenkite, kad apsilankymai būtų kuo trumpesni. Jie turi pamatyti, kad naujagimis yra tikras. Žinoma, jūs nerimausite, kad gali atnešti infekcijų, sukelti triukšmą, trukdyti. Tai ir yra priežastis, kodėl apsilankymai turėtų būti kiek įmanoma trumpesni. Be to, turite išaiškinti jiems, kaip elgtis tokiose vietose. Trumpi vizitai vaikams nenusibos ir jie pabendraus su nauju šeimos nariu. Taip pat bus puiki proga naujai šeimos nuotraukai.
5. Dekoruokite inkubatoriaus šonus ir sienas vaikų piešiniais, šeimos nuotraukomis. Jūsų atžalos labai džiaugsis matydami savo piešinius, o jus jie privers šypsotis net ir sunkiose situacijose, kurių, deja, tikrai pasitaikys būnant ilgesnį laiką ligoninėje.

Šeimos gyvenime kartais tenka išgyventi laikotarpius, kai neįmanoma būti visur vienu metu. Tai nereiškia, kad kažkas paliekamas nuošalyje. Vyresniems vaikams svarbiausia jausti, kad mama apie juos galvoja, juos prisimena ir kad jų jausmai yra matomi bei priimami. Net trumpi susitikimai, nuoširdūs pokalbiai ar bendros akimirkos gali tapti saugiu tiltu per šį sudėtingą laiką. Ryšys nenutrūksta dėl atstumo – jis stiprėja per pastangas išlikti kartu, net kai aplinkybės tam nepalankios.