Naujagimių traukuliai

Naujagimių traukuliai gali būti vienas iš rimtesnių signalų apie kūdikio organizme vykstančius sutrikimus. Neišnešiotiems naujagimiams jie pasitaiko dažniau, tačiau ne visada būna lengvai atpažįstami. Šiame puslapyje paaiškinama, kas yra traukuliai, kaip jie gali pasireikšti ir kaip gydomi.

Naujagimių traukuliai

Smegenis sudaro daugybė nervinių ląstelių (neuronų), kurios pasižymi elektriniu aktyvumu. Neuronai sukuria ir perduoda elektrinius impulsus, nuo kurių priklauso mūsų jutimai (regėjimas, klausa, skausmo pojūtis) bei judesiai. Šių ląstelių sudirginimas ir per didelis jų aktyvumas gali sukelti traukulius, t. y. matomus besikartojančius viso kūno ar kurios nors kūno dalies (akių, veido, galūnių) trūkčiojimus (vadinamieji kloniniai traukuliai) arba viso kūno ar jo dalių įsitempimą, sustingimą (vadinamieji toniniai traukuliai). Traukulius gali lydėti aptemusi sąmonė, širdies, kvėpavimo, kraujo spaudimo sutrikimai.

Traukuliai naujagimiams gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniau pasitaiko neišnešiotiems. Patys traukuliai nėra liga, jie yra kurios nors ligos požymis, todėl visada reikia ieškoti priežasties. Dažniausiai tai būna infekcijos sukeltas meningitas ar meningoencefalitas, deguonies trūkumas smegenyse (asfiksija gimdymo metu), kraujo išsiliejimas į smegenis, įgimtos smegenų vystymosi ligos, metabolizmo sutrikimai (gliukozės, kalcio, magnio ir kt. sumažėjimas kraujo plazmoje), įgimtos medžiagų apykaitos ligos (klevų sirupo liga, fenilketonurija, vitamino B6 stoka ir kt.), motinos nėštumo metu vartoti medikamentai, narkotinės medžiagos.

Naujagimių traukulius ne visada paprasta atpažinti, kadangi ir sveikam naujagimiui gali būti rankų ar kojų drebulys, vadinamasis tremoras. Tačiau traukuliams būdingas ritmiškas kojų, rankų, akių vokų ar smakro trūkčiojimas. Tai ritmiški judesiai, primenantys čiulpimą, kramtymą, irklavimą ar važiavimą dviračiu. Neišnešiotų naujagimių apnėja taip pat gali būti traukulių išraiška. Kartais traukuliai būna sunkiai pastebimi, todėl į kiekvienus neįprastus ar anksčiau nebuvusius judesius būtina atkreipti dėmesį. Norint nustatyti traukulių priežastį ir juos gydyti, atliekama visa eilė tyrimų:

• Dėl galimos infekcijos tiriamas smegenų skystis. Atliekama juosmeninė punkcija ir tyrimui paimama likvoro.
• Įtariant metabolinius sutrikimus ar įgimtą medžiagų apykaitos ligą, atliekamas kraujo biocheminis tyrimas.
• Norint pamatyti kraujo išsiliejimą ar smegenų vystymosi sutrikimus, atliekamas smegenų ultragarsinis tyrimas.
• Nustatant traukulių šaltinį ir pobūdį registruojamas naujagimio smegenų elektrinis aktyvumas, kuris užrašomas elektroencefalogramoje.
• Jei reikia, atliekamas smegenų kompiuterinės tomografijos ar branduolių magnetinio rezonanso tyrimas.

Naujagimių traukuliai gydomi nedelsiant. Geriausia, jeigu iš karto galima pašalinti priežastį. Tačiau jai nustatyti paprastai reikia laiko. Traukulių metu smegenų ląstelės sunaudoja daug energijos. Jeigu traukuliai užsitęsia, tai gali dar labiau pažeisti smegenis. Todėl traukuliams gydyti skiriami vaistai, kurie sumažina smegenų ląstelių aktyvumą, dirglumą ir tuo pačiu nutraukia traukulius. Naujagimių traukuliams gydyti plačiausiai vartojamas vaistas fenobarbitalis, tačiau gali būti skiriami ir kiti, pasižymintys panašiu poveikiu. Visi šie vaistai ne tik gydo traukulius, bet gali slopinti naujagimio kvėpavimą ar širdies darbą, todėl pacientai turi būti nuolat stebimi.

Kaip jau minėta, traukuliai nėra liga, o tik ligos ar būklės požymis. Todėl tolesnis kūdikio vystymasis priklausys nuo traukulius sukėlusios priežasties. Išvykęs į namus toks mažylis turi būti stebimas šeimos gydytojo ir / ar vaikų neurologo pagal individualų planą.

Nors traukuliai gali atrodyti labai bauginančiai, jie dažniausiai yra laikinas požymis, susijęs su konkrečia priežastimi. Laiku pradėtas gydymas ir nuoseklus stebėjimas leidžia sumažinti galimų pasekmių riziką ir padeda kūdikiui saugiai vystytis toliau.