Neišnešiotų naujagimių retinopatija

Neišnešiotų naujagimių retinopatija yra viena svarbiausių regos sutrikimų priežasčių prieš laiką gimusiems kūdikiams. Nors išorinių požymių dažniausiai nebūna, laiku atliekamos akių patikros leidžia anksti nustatyti ligą ir užkirsti kelią sunkioms pasekmėms. Šiame puslapyje paaiškinama, kaip vystosi retinopatija ir kaip ji gydoma.

Neišnešiotų naujagimių retinopatija (NNR)

Neišnešiotų naujagimių retinopatija (NNR) serga tik prieš laiką gimę naujagimiai, dažniausiai mažesni nei 32 savaičių ir sveriantys mažiau nei 1500 gramų. Tai įvyksta dėl to, kad akies kraujagyslės, kurių vystymasis neišnešiotam naujagimiui yra nesibaigęs, įauga į tinklainę – skaidrią plėvelę, kurioje yra gausu šviesai jautrių ląstelių, leidžiančių mums matyti pasaulį. Įaugusios į tinklainę kraujagyslės ją pažeidžia ir sukelia jos randėjimą. Susitraukdamas randas gali sukelti atšoką nuo užpakalinės akies sienelės. Dėl šios priežasties naujagimis gali apakti. Nė vienas tik gimęs mažylis retinopatija neserga, nes NNR atsirasti reikia laiko. Kuo naujagimis gimęs labiau neišnešiotas, kuo jis mažesnio gimimo svorio, tuo didesnė tikimybė vystytis retinopatijai.

Išorinių NNR požymių nėra. Juos akių dugne nustato gydytojas oftalmologas, naudodamas prietaisą, vadinamą netiesioginio vaizdo oftalmoskopu. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką akių dugno patikra turi būti atlikta visiems naujagimiams, kurių gestacinis amžius yra 33 savaitės ir mažiau arba mažiau nei 2000 gramų gimimo metu svėrusiems mažyliams. Naujagimiams, kurių gestacinis amžius yra 26 arba mažiau savaičių, pirmoji patikra atliekama 31 koreguoto amžiaus savaitę, o tiems, kurių gestacinis amžius 27 ir daugiau savaičių – sulaukus 4 savaičių amžiaus. Akių dugno apžiūra kartojama, atsižvelgus į rastus pakitimus pirmosios apžiūros metu.

Maždaug 30 min. prieš akių dugno apžiūrą į abi akis sulašinama vyzdžius plečiančių vaistų. Patalpoje, kurioje bus atliekama akių dugno patikra, neturėtų būti ryškaus apšvietimo. Sulašinus vaistus, naujagimis turi būti stebimas, nes jie gali sukelti tam tikrų pašalinių reiškinių. Kadangi akių dugno tyrimas mažyliui yra nemalonus, prieš procedūrą ir jos metu reikėtų duoti čiulptuką arba į burną sulašinti keletą lašų koncentruotos gliukozės tirpalo. Geriausia, kad mama apžiūros metu galėtų laikyti naujagimį ant rankų.

Labai svarbu laiku nustatyti NNR ir nuspręsti, ar naujagimiui bus reikalingas specialus gydymas. Lengvos NNR formos (pradinės stadijos) dažniausiai yra negydomos ir liga sustoja progresavusi savaime. Jeigu liga yra pažengusi, apie jos gydymo būdą sprendžia gydytojas oftalmologas. Dažniausiai siekiant sustabdyti kraujagyslių augimą tinklainėje taikomas gydymas lazeriu arba šalčiu. Kartais sušvirkščiami specialūs vaistai.

Po operacijos neišnešiotą naujagimį stebi gydytojas oftalmologas su gydytoju neonatologu. Praėjus savaitei po operacijos gydytojas oftalmologas apžiūri akių dugną. Kitos apžiūros kartojamos kas 1–2 savaites, kol kūdikis sulaukia 2 mėnesių. Po operacijos skiriami akių lašai, kuriuos reikia lašinti 1–3 mėnesius. Tėvai turėtų žinoti, kad net ir operacija nepadeda visiškai išsaugoti nepažeistos regos. Todėl vėlesniame amžiuje šiems vaikams dažniausiai tenka nešioti akinius ir toliau lankytis pas gydytoją oftalmologą.

Laiku atliekamos akių patikros ir tinkamai parinktas gydymas leidžia daugeliui neišnešiotų naujagimių išsaugoti regėjimą. Net ir tais atvejais, kai reikalingas ilgalaikis stebėjimas, nuosekli oftalmologo priežiūra padeda vaikui augti ir vystytis kuo geresnėmis regos sąlygomis.