Nekrozuojantis enterokolitas (NEK)

Nekrozuojantis enterokolitas yra viena sunkiausių virškinamojo trakto ligų, galinčių ištikti neišnešiotą naujagimį. Nors ši diagnozė skamba bauginančiai, ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas gali išgelbėti gyvybę. Šiame puslapyje paaiškinama, kas yra NEK, kaip jis vystosi ir kaip gydomas.

Nekrozuojantis enterokolitas (NEK)

Nekrozuojantis enterokolitas (NEK) yra naujagimių ūmus žarnyno susirgimas. „Nekrozuojantis“ reiškia pažeistas, mirštančias ląsteles, „entero“ – kad tai vyksta žarnyne. O „kolitas“ reiškia riestinės žarnos uždegimą. NEK gali išsivystyti 2–4 gyvenimo savaitę bet kuriam naujagimiui, bet dažniausiai tai atsitinka labai neišnešiotiems mažyliams (kurių gestacijos amžius yra iki 32 savaičių ir svoris mažesnis nei 1500 gramų). Iš visų naujagimių, gydomų Intensyviosios terapijos skyriuje, NEK suserga apie 5 proc. Priklausomai nuo ligos formos mirštamumas gali siekti net 30–50 proc.

Tikroji nekrozuojančio enterokolito priežastis nėra aiški. Manoma, kad tarp pačių svarbiausių priežasčių yra nebrandi ir ne visiškai anatomiškai bei funkciškai susiformavusi neišnešioto naujagimio žarnų sienelė. Tiek maistas, tiek bakterijos, gyvenančios žarnyne, gali pažeisti minimą sienelę. Ypač jeigu dar yra žarnyno kraujotakos sutrikimų bei diagnozuojamas deguonies trūkumas. Žarna gali būti pažeista įvairiose vietose. Kai kur jos sienelė pažeidžiama per visus sluoksnius ir toje vietoje žarna prakiūra – tai vadinamoji žarnos perforacija. Pro žarnos sienelėje susidariusią skylę į pilvą patenka išmatos ir bakterijos, sukeldamos sunkų pilvo ertmės uždegimą (peritonitą).

Gerai žinoma, kad kuo naujagimis mažesnis, tuo dažniau jam būna NEK. Tai nutinka beveik visuomet tiems, kurie maitinami karvės pieno mišiniais pro burną ar tiesiai į skrandį per zondą. Naujagimiams, maitinamiems motinos pienu, NEK būna žymiai rečiau. Didesnė rizika ir patiriantiems asfiksiją (pridusimą), kuriems būna žarnyno infekcija, ar tiems, kuriems tenka perpilti eritrocitų masę dėl anemijos.

Kaip jau minėta, žarnos sienelės pažeidimas gali sukelti žarnos prakiurimą. Gali būti pažeisti tik nedideli žarnos plotai su viena kiauryme, tačiau apmirę jos plotai gali būti išplitę beveik po visą žarnyną. Apmirusias žarnų dalis reikia pašalinti chirurginiu būdu. Dažnai NEK komplikuoja naujagimių sepsis (kraujo užkrėtimas). Net jeigu naujagimis pasveiksta nuo nekrotizuojančio enterokolito, jam dažnai būna komplikacijų: sutrinka maisto virškinimas ir pasisavinimas. Buvusio pažeidimo vietose dėl vadinamojo trumpos žarnos sindromo susidaro žarnos spindžio susiaurėjimai (striktūros). Dėl uždegimo pilve sulimpa žarnos, neleisdamos maistui normaliai slinkti žarnynu (išsivysto vadinamasis mechaninis žarnų nepraeinamumas). Naujagimius tenka pakartotinai operuoti.

Tais atvejais, kai išsipučia naujagimio pilvas, padidėja maisto sąstovis skrandyje, skrandžio turinys būna su tulžimi, atsiranda vėmimas, gali būti kraujingos išmatos, įtariamas nekrozuojantis enterokolitas. Labai pablogėja bendra naujagimio būklė: jis tampa mieguistas, pilkas, jo oda pasidaro marmurinė, atsiranda skausminga veido išraiška, dejavimas, gali būti apnėja, širdies ritmo sulėtėjimas (bradikardija) ir kt. Diagnozę patikslinti padeda krūtinės ir pilvo rentgenograma, pilvo ultragarso tyrimas, bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai.

Kol neprakiūra žarna, naujagimis gydomas konservatyviai: nedelsiant nutraukiamas enterinis (į žarnyną) maitinimas, mažyliui skiriami antibiotikai, vaistai, palaikantys širdies darbą ir kraujotaką, pradedamas maitinimas į veną. Dažniausiai tokį naujagimį tenka prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Nuolat stebima naujagimio būklė, atliekami tyrimai. Jei liga progresuoja, naujagimis operuojamas.

Geriausia šios sudėtingos ligos profilaktika – tai neišnešioto naujagimio maitinimas šviežiu motinos pienu.

Nekrozuojantis enterokolitas yra labai rimta būklė, tačiau šiuolaikinė medicina suteikia galimybių ją laiku atpažinti ir gydyti. Tėvams svarbu žinoti, kad kiekvienas sprendimas priimamas siekiant maksimaliai apsaugoti kūdikį, o motinos pienas išlieka svarbiausia profilaktikos priemone.