#2/3 Psichologai pataria tėvams: kaip bendrauti ir padėti neišnešiotam kūdikiui

Neišnešioto kūdikio gimimas kelia daug klausimų tėvams: kaip su juo bendrauti, ko tikėtis ir kaip padėti jam augti. Šiame straipsnyje pateikiami psichologų patarimai, padedantys stiprinti ryšį su kūdikiu ir suprasti jo raidos ypatumus.

Ryšio su kūdikiu kūrimas nuo pirmųjų dienų

Su mažyliu bendraukite nuo pat gimimo. Pirmosiomis gyvenimo dienomis neišnešiotiems naujagimiams reikia ramybės, todėl gydytojai riboja lankymų skaičių ir trukmę. Tačiau savo kūdikį galite stebėti per stiklinę palatos sieną: net jei mažylis ir inkubatoriuje, puikiai galite matyti jo judesius. Stebėkite, kaip jis reaguoja į slaugytojos prisilietimus, kokias daro grimasas, ar krutina pirščiukus.

Po kurio laiko gydytojas leis jums mažylį paimti ant rankų, jį vystyti ir maitinti. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis neišnešiotam naujagimiui būtinas glaudus ryšys su mama. Tai lyg vystymosi gimdoje užbaigimas. Stebėjimai parodė: kuo įvairesnis ir jausmingesnis naujagimio ir mamos bendravimas, tuo greičiau mažylis auga, stiprėja ir vystosi psichiškai.

Net ir labiausiai neišnešioti naujagimiai mato ir girdi daugiau, nei mums atrodo. Todėl, nekreipdama dėmesio, ar vaikutis reaguoja į jūsų elgesį, kuo daugiau su juo kalbėkite, dainuokite jam daineles, glostykite jo rankytes ir kojytes. Net 3 – 5 savaites (o labiau neišnešioti ir ilgiau) mažyliai gali nereaguoti į tokį bendravimą, bet jie tai jaučia ir kaupia įspūdžius. Tiesiog naujagimis dar fiziškai per silpnas aktyviai į tai reaguoti.

Kai pastebėsite pirmąsias atsakomąsias reakcijas (sujudėjimas, akių kontaktas), leiskite mažyliui suprasti, kad jums tai malonu.

Aplinka, dirgikliai ir ankstyvasis patyrimas

Į inkubatorių ar lovytę galite įdėti ryškų barškutį, kūdikį apauti spalvotomis kojinėmis, duoti paklausyti jam muzikos ir šeimos narių balsų įrašo. Manoma, kad taip naujagimiai greičiau padeda skirti aplinkinių daiktų spalvas, garso aukštį ir toną, o įspūdžiai skatina psichoemocinį vystymąsi. Bet ne visi dirgikliai yra naudingi. Pavyzdžiui, eidama į ligoninę nesikvėpinkite ir nenaudokite tualetinio vandens: kai kurie kvapai vaikus erzina, sukelia nervinį susijaudinimą ir alergines reakcijas.

Rašykite dienoraštį, fotografuokite. Net ir sekančią dieną po gimdymo galite pradėti rašyti, kaip elgiasi jūsų naujagimis. Toks vystymosi dienoraštis padeda visiems šeimos nariams susipažinti su kūdikio charakteriu dar prieš išleidžiant jį namo ir padeda pasiruošti jo atsiradimui. Verta ir toliau rašyti dienoraštį. Jis gali būti įdomus ne tik kaip šeimos relikvija: jeigu mažyliui kils elgesio ar mokymosi sunkumų, detali ankstyvojo vystymosi istorija padės specialistams ir jie galės duoti individualių rekomendacijų.

Ligoninėje galite paprašyti gydytojo leisti filmuoti ir fotografuoti mažylį (tik fotografuoti reikia be blykstės). Tėveliui, seneliams, vyresniems vaikams ar vaikui bus įdomu ir naudinga kuo anksčiau išvysti naujagimį.

Raida, lūkesčiai ir nerimą keliantys signalai

Prisiminkite, kad visų vystymasis yra individualus. Mamoms ir tėvams dažniausiai rūpi tai, ar normaliai vystosi jų vaikai. Bet mes užmirštame, kad normą kiekvienas suvokiame savaip: kai kuriems tėvams tai aukštas intelekto lygis, kiti iš vaiko laukia sportinių pasiekimų, treti sutinka, kad jų vaikai bent jau ne “trejetukus neštų”.

Kai kada tėvai savo vaikų pasiekimus lygina su tai, kas normalu išnešiotiems (informaciją galima rasti populiariojoje literatūroje). Iš principo taip galima lyginti, tik pirmuosius 5 – 7 mėnesius reikia daryti šiokių tokių nuolaidų: jeigu kūdikis gimė po aštuonių nėštumo mėnesių ir dabar jam trys mėnesiai, tuomet reikia vadovautis dviejų mėnesių kūdikių normomis.

Vaiko adaptaciją galima įvertinti tuomet, kai jis stengiasi pasiimti naują žaisliuką ar bendrauja su nepažįstamuoju. Vėliau reikia žiūrėti, kaip mažylis prisitaiko prie naujo kolektyvo, kaip susidoroja su naujomis užduotimis ir t.t.

Neišnešioti vaikai paprastai labai jautriai reaguoja į bet kokias naujas aplinkybes, ne visada sugeba pagal savo amžių sutelkti dėmesį ir greitai pavargsta. Todėl iš pradžių bet kurią sunkią užduotį reikia suskirstyti į smulkesnius etapus ir kontroliuoti, kaip mažylis juos vykdo. Dirbant su vaiku, būtina reguliariai daryti pertraukas ir jų metu leisti pažaisti judrius žaidimus, atlikti gimnastikos pratimus. Taip pat būtina kuo dažniau keisti veiklos pobūdį.

Nepraleiskite pro akis nerimą keliančių simptomų. Nereikėtų panikuoti, jeigu staiga mažylis pasidarė labiau išglebęs ir irzlus nei paprastai: tai gali būti susiję net su besikeičiančiu oru. Bet kai kurie simptomai iš tiesų yra pavojaus signalai: nėra akių kontakto su normaliai matančiu vyresniu nei dviejų mėnesių kūdikiu; vyresnis nei 2,5 mėnesio kūdikis liguistai reaguoja (konvulsiniais judesiais, verksmu, riksmu) į prisilietimus, į suaugusiojo žvilgsnį ar balsą. Kartais tokie požymiai lieka nepastebėti, o ypač tais atvejais, kai mažylis turi rimtų sveikatos problemų. Bet šie simptomai gali įspėti apie ypatingą psichinę būklę, kuri gali išsivystyti neišnešiotiems vaikams, – ankstyvą vaikų autizmą (psichinis atsiribojimas nuo aplinkinio pasaulio). Kaip bebūtų gaila, giliai neišnešioti kūdikiai priskiriami autizmo rizikos grupei. Jeigu pastebėjote šiuos požymius, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru.

Vertindami savo vaiko galimybes prisiminkite: jūsų pagrindinė užduotis – surasti individualias teigiamas ypatybes, kuriomis galima pasiremti sprendžiant bet kuriuos sunkumus.

Kiekvienas neišnešiotas kūdikis vystosi savu tempu. Tėvų dėmesys, kantrybė ir gebėjimas pastebėti tiek pažangą, tiek nerimą keliančius signalus padeda sukurti saugią aplinką, skatinančią vaiko augimą ir stiprėjimą.

Jei ieškote ne tik supratimo, bet ir konkrečių būdų, kaip bendrauti su neišnešiotu kūdikiu kasdienybėje, kviečiame skaityti kitus šio ciklo straipsnius. Juose psichologai dalijasi praktiniais patarimais, padedančiais kurti ryšį su vaiku ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą šeimoje.