Neišnešiotukų šeimoms reikia daugiau laiko: diskusija tęsiasi

Kai kūdikis gimsta gerokai anksčiau, pirmieji šeimos mėnesiai dažnai praeina ne namuose, o ligoninėje – tarp inkubatorių, pypsinčių aparatų, tyrimų, nerimo ir laukimo. Tačiau vaiko priežiūrai skirtas laikas tuo metu jau skaičiuojamas.

Apie būtinybę keisti šią situaciją kalbame jau ne pirmą kartą. Straipsnyje „Neišnešiotukų šeimoms reikia daugiau laiko“ pristatėme asociacijos „Neišnešiotukas“ siūlomus pokyčius ir paaiškinome, kodėl šeimoms svarbu atsižvelgti ne tik į faktinę, bet ir į planuotą kūdikio gimimo datą.

Diskusija tęsiasi. LNK reportaže savo šeimų patirtimis dalijasi dvi neišnešiotukų mamos – Irena Voroneckaja ir Vytenė Platakienė, o asociacijos poziciją pristato „Neišnešiotuko“ prezidentė Asta Speičytė-Radzevičienė.

Pirmieji mėnesiai – ligoninėje

Irenos dukra Evelina gimė nesulaukusi nė 23 nėštumo savaitės ir svėrė vos 400 gramų. Pirmuosius keturis mėnesius šeima praleido ligoninėje. Šiandien Evelina sveika ir jau ruošiasi į pirmą klasę, tačiau prisiminimai apie sudėtingą gyvenimo pradžią niekur nedingo.

Savo patirtimi dalijasi ir Vytenė. Jos dukra Agota gimė 29 nėštumo savaitę. Mama pabrėžia, kad pirmieji mėnesiai su neišnešiotu naujagimiu nėra papildomas laikas sau ar privilegija. Šeimos juos praleidžia ligoninėje – tarp koridorių, medicinos aparatų ir nuolatinio nerimo dėl savo vaiko.

Tai laikas, kai tėvai dažnai negali patirti to, ką įprastai siejame su pirmosiomis savaitėmis gimus kūdikiui – parsivežti jo namo, laisvai paimti ant rankų, priglausti ir ramiai kurti pirmąjį ryšį.

Išgirskite šeimų istorijas LNK reportaže

Asociacija siekia pokyčių šeimoms

Asociacija „Neišnešiotukas“ siūlo, kad neišnešiotų naujagimių šeimoms vaiko priežiūros laikotarpis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant ne tik į faktinę, bet ir į planuotą kūdikio gimimo datą.

Kaip LNK reportaže pabrėžia asociacijos prezidentė Asta Speičytė-Radzevičienė, šio papildomo laikotarpio prašoma ne kaip įprastų atostogų. Jo reikia tam, kad šeima galėtų atsistatyti, kūdikis – sustiprėti, o tėvai turėtų daugiau laiko kurti ryšį su vaiku ir vėliau saugiau grįžti į darbo rinką.

Į dalį neišnešiotų naujagimių šeimų siūlymų jau atsižvelgta – užtikrinama 126 kalendorinių dienų motinystės išmoka. Tačiau siūlymui dėl ilgesnio vaiko priežiūros laikotarpio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vyriausybė kol kas nepritarė.

Kiek kainuoja nepritarti?

Skaičiuojama, kad siūlomam pokyčiui įgyvendinti reikėtų papildomų 21 mln. eurų. Taip pat keliamas lygiateisiškumo klausimas – pagalbos ir ilgesnės priežiūros reikia ir šeimoms, auginančioms sergančius ar negalią turinčius vaikus.

Tačiau asociacija ragina vertinti ne tik sprendimo kainą šiandien, bet ir ilgalaikes pasekmes šeimai bei valstybei.

Šį klausimą LNK reportaže kelia Asta Speičytė-Radzevičienė, pabrėždama, kad nepritarimo pasekmės šeimai ir valstybei gali išryškėti vėliau.

Diskusija dar nesibaigė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teigia, kad neišnešiotų naujagimių šeimų problema nėra pamiršta ir šiuo metu ieškoma sprendimo, kuris galėtų padėti šioms šeimoms.

Šeimų balsas turi būti išgirstas

Neišnešioto naujagimio gimimas šeimai nėra tiesiog ankstesnė vaiko gimimo data. Tai kitokia gyvenimo pradžia, kuri gali reikšti savaites ar mėnesius ligoninėje, didžiulį emocinį krūvį ir ilgesnį kelią iki įprastos šeimos kasdienybės.

Todėl ir toliau siekiame, kad priimant sprendimus būtų girdimas pačių šeimų balsas ir atsižvelgiama į realią jų patirtį.

Plačiau – „Kauno dienos“ publikacijoje

Daugiau apie neišnešiotų naujagimių šeimų patirtis, asociacijos „Neišnešiotukas“ poziciją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos argumentus skaitykite „Kauno dienos“ publikacijoje.