Nuo 26 nėštumo savaitės iki šešiolikos metų

Kartais apie viltį geriausiai pasako ne skaičiai, o žmonių istorijos. Asociacijos „Neišnešiotukas“ ambasadoriaus Virgio Stakėno šeimai priešlaikinio gimimo patirtis yra labai artima – jo anūkai dvyniai Sofija ir Čarlis į pasaulį atėjo vos 26 nėštumo savaitę.

Pirmuosius du gyvenimo mėnesius jie praleido ligoninės inkubatoriuose. Šiandien Sofijai ir Čarliui jau šešiolika – jie gimnazistai, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir, kaip pasakoja senelis, yra aktyvūs bei savarankiški jaunuoliai.

Apie anūkų gyvenimo pradžią ir tai, kokią reikšmę tuo metu šeimai turėjo kitų žmonių palaikymas, Virgis Stakėnas pasakojo Žmonės.lt.

Du pirmieji mėnesiai – inkubatoriuose

Sofijos ir Čarlio gyvenimo pradžia buvo visai kitokia, nei šeima galėjo tikėtis. Dvyniai gimė 26 nėštumo savaitę, o pirmuosius du mėnesius praleido ligoninėje. Virgis Stakėnas šį laikotarpį prisimena kaip didelį šeimos kantrybės pareikalavusį ir itin įtemptą išbandymą.

Šiandien, žvelgiant į jau šešiolikmečius anūkus, pirmosios jų gyvenimo savaitės atrodo labai toli. Tačiau šeimos patirtis ir tuo metu sulaukta pagalba nepamirštama.

Pagalba, kuri išlieka atmintyje

Pasakodamas apie tą laikotarpį, Virgis Stakėnas ypač išskiria Jungtinėse Amerikos Valstijose veikusią neišnešiotukų tėvų bendruomenę ir jos suteiktą palaikymą jo dukrai Agnei.

Žmonės padėdavo net labai paprastais kasdieniais dalykais – pavyzdžiui, atnešdavo pagaminto maisto, kad šeimai tuo sudėtingu laikotarpiu būtų bent šiek tiek lengviau. Apie tuomet patirtą svetimų žmonių solidarumą ir šilumą Virgis iki šiol kalba itin jautriai.

Kartais pagalba yra didelė, kartais – visai maža. Tačiau šeimai, diena iš dienos gyvenančiai ligoninės ritmu ir laukiančiai prie inkubatoriaus, ji gali reikšti be galo daug.

Asmeninė patirtis, tapusi ambasadoryste

Šiandien Virgis Stakėnas yra asociacijos „Neišnešiotukas“ ambasadorius. Jo šeimos istorija šiam vaidmeniui suteikia labai asmenišką prasmę.

Jis žino, ką šeimai reiškia kūdikio gimimas gerokai anksčiau laiko ir kokią vertę tuo metu gali turėti kitų žmonių supratimas bei palaikymas.

Būtent todėl mums taip svarbu šalia turėti ambasadorių, kuris nuoširdžiai supranta bendruomenės reikšmę ir gali savo šeimos istorija priminti: šeimos neturi likti vienos.

Šiandien – jau šešiolikmečiai

Sofija ir Čarlis šiandien yra gimnazistai. Virgis pasakoja, kad anūkai auga savarankiški ir aktyvūs: vasaromis dirba, turi įvairių veiklų, o abu, kaip ir vyresnioji sesuo Izabelė, yra mokęsi groti fortepijonu. Čarlio rankose jau atsirado ir gitara.

Jų gyvenimas šiandien pilnas visai kitokių rūpesčių nei prieš šešiolika metų, kai pirmuosius mėnesius šeima laukė prie inkubatorių.

Kiekvieno neišnešioto naujagimio kelias yra skirtingas, todėl vienos šeimos istorija negali pasakyti, kaip klostysis kitos šeimos ateitis. Tačiau Sofijos ir Čarlio istorija gali priminti apie viltį, kuri taip reikalinga pačioje kelionės pradžioje.

Nuo 26 nėštumo savaitės ir pirmųjų mėnesių inkubatoriuose – iki šešiolikmečių, kurių gyvenimas šiandien pilnas mokslų, veiklų ir ateities planų.