Pirmosios dienos po vaiko gimimo buvo sunkiausios. Kiekviena diena buvo lyg kova už gyvenimą. Emociškai labai smarkiai padėjo buvimas prie Elanos inkubatoriaus ir pasivaikščiojimai gryname ore. Svarbus buvo ir kiekvienas draugų skambutis bei ilgesnis pokalbis – viskas guosdavo.
Aplinka neišnešiotų naujagimių skyriuje pulsuoja slogia nuotaika, tačiau jaučiamas ir bendras nuoširdus rūpestis. Moteris prisimena kiekvienos mamos ir tėčio akyse mačiusi viltį, kuri įkvėpdavo ir kiekvieną kartą suteikdavo papildomų jėgų nepasiduoti. Tikru ramsčiu buvo ir mano vyras.
Tik jausdami šeimos paramą nuėjome taip toli. Vis dėlto tuo metu labiausiai trūko žmonių šypsenų, ypač kitiems vaikams. Nebijokite atiduoti savo šypsenos, juk tai tikras palaikymas kiekvieną minutę.