Adrijaus Kova Už Gyvenimą: Stiprybė, Meilė Ir Viltis Prieš Iššūkius
Tai istorija apie Adrijaus tėvų išgyvenimus, kai po sunkių sveikatos problemų buvo priimtas sprendimas gimdyti. Nepaisant sunkumų, vaikas greitai prisitaikė ir pradėjo savarankiškai valgyti, o gydytojai jį ramino, kad jo būklė gerėja. Po kelių savaičių šeima galėjo grįžti namo, pasidžiaugusi mažylio progresu ir sveikata.
Adrijaus tėveliai mums parašė ir atsiuntė šį jautrų laišką, kuriuo dalinamės su Jumis.
Vos spėjom pasidaryti pilvuko fotosesiją – buvo gražus gegužės penktadienis. Buvau labai laiminga… O pirmadienį jau ėjau pas gydytoją dėl didelių galvos skausmų ir aukšto spaudimo. Gydytoja nusiuntė į Uteną, ten apžiūrėję specialistai nusprendė mane siųsti į Vilnių. Man bandė sumažinti spaudimą, bet niekas nepadėjo. Gydytojų komisija nusprendė, kad turiu gimdyti.
Vaikutis gimė 33 savaitę, 2140 gramų svorio. Svoris, kaip ir įprasta tokiais atvejais, krito iki 1990 gramų. Ūgis 43 cm. Kaip ir kiekvienai mamai buvo labai sunku… Verkiau žiūrėdama į savo vaikutį, labai bijojau, nors gydytoja mane ramino, kad jam viskas labai gerai.
Jis pats ir valgė, zonduoti nereikėjo. Plaučiukai buvo subrandinti, gavau dvi vaistų dozes. Valgė jis labai gerai. Po 4 dienų mus perkėlė į Santariškių ligoninę, į neonatologinį skyrių. Ten praleidom 2 savaites, palyginus su kitais vaikučiais, tikrai nedaug. Bet buvo išties sunku… Skyriuje Adrijus buvo didžiausias, bet vis tiek išgyvenau. Labai esu dėkinga savo vaikučio gydytojai p. Rimutei Vaitkevičiėnei ir ten dirbančiam personalui. 36 savaičių mes jau keliavome namo, tada sūnus svėrė 3600 gramus, ūgis buvo 54 cm.
Visoms mamytėms linkiu kuo didžiausios stiprybės ir didelės kantrybės!
