Po neišnešiotuko gimimo: ką jaučia tėvai?

Gimus neišnešiotam kūdikiui, tėvai atsiduria situacijoje, kuriai neįmanoma pasiruošti iš anksto.

Viskas gali įvykti labai greitai. Gimdymas gali būti netikėtas, kupinas medicininių sprendimų, aparatų ir daugybės nežinomybės. O kartu dieną ir naktį lydi vienas klausimas: „Ar mano kūdikiui viskas bus gerai?“

Tokia patirtis gali sukelti labai daug skirtingų jausmų. Kartais jie atrodo prieštaringi, kartais – gąsdinantys. Tačiau svarbu žinoti, kad daugelį jų išgyvena ir kiti neišnešiotukų tėvai.

Kiekviena šeima šią kelionę išgyvena skirtingai. Vieniems stipriausias tampa nerimas dėl kūdikio sveikatos, kitiems – kaltė, pyktis ar bejėgiškumas. Nėra vieno teisingo būdo jaustis, tačiau žinojimas, kad šie išgyvenimai yra normalūs, gali padėti lengviau priimti save ir savo emocijas.

Kai viskas įvyksta per greitai

Neišnešioto kūdikio gimimas dažnai ateina netikėtai. Tėvai gali jaustis taip, lyg kūnas dar nespėjo suprasti, kas įvyko, o gyvenimas jau pasikeitė.

Šokas yra normali reakcija į krizinę situaciją. Jis gali trukti valandas, dienas ar net ilgiau. Neretai jį greitai pakeičia baimė.

Mintis „Ar mano kūdikis išgyvens?“ gali lydėti kiekvieną dieną, kol mažylis gydomas ligoninėje. Tai nereiškia, kad esate pernelyg jautrūs – tai reiškia, kad labai mylite savo vaiką ir gyvenate didelėje nežinomybėje.

Kiekvienas žmogus į krizę reaguoja skirtingai. Vieni nori kalbėtis, kiti užsisklendžia, treti stengiasi susitelkti tik į kasdienius darbus. Nė vienas iš šių būdų nėra neteisingas. Svarbiausia – leisti sau pripažinti savo jausmus ir nelyginti jų su tuo, kaip reaguoja kiti.

Kai emocijos prieštarauja viena kitai

Po priešlaikinio gimdymo daugelis tėvų išgyvena kaltę, pyktį, neteisybės jausmą ar didžiulį liūdesį.

Mama gali klausti savęs: „Kodėl mano kūnas mane nuvylė?“ Tačiau priešlaikinis gimdymas nėra jūsų nesėkmė ir tokios mintys nėra įrodymas, kad esate dėl kažko kalti.

Kartais gali būti pikta ant situacijos, savo kūno, gyvenimo ar net žmonių, kurie, norėdami paguosti, sako: „Svarbiausia, kad kūdikis gyvas.“ Nors šie žodžiai dažniausiai ištariami iš gerų norų, jie nepanaikina jūsų išgyvenamo skausmo, nerimo ar nuovargio.

Galima būti dėkingiems ir kartu labai liūdėti. Šie jausmai vienas kitam neprieštarauja.

Kai pirmosios tėvystės dienos atrodo kitaip

Viena skaudžiausių neišnešiotuko gimimo patirčių – netikėta tėvystės pradžia.

Daugelis tėvų įsivaizduoja pirmąsias dienas su kūdikiu visai kitaip: laikyti jį ant rankų, glausti, maitinti ir parsivežti namo. Tačiau vietoje to atsiranda inkubatoriai, monitoriai, procedūros ir laukimas.

Natūralu jausti bejėgiškumą, kai negalite savo kūdikio paimti ant rankų tiek, kiek norėtumėte. Tai nereiškia, kad esate silpni. Tai reiškia, kad išgyvenate vieną sudėtingiausių pirmųjų tėvystės patirčių.

Nėra vieno teisingo būdo jaustis

Po neišnešioto kūdikio gimimo nėra vieno „teisingo“ būdo jaustis.

Galite bijoti ir tikėtis.

Galite pykti ir dėkoti.

Galite džiaugtis kiekvienu mažyliu pasiekimu ir kartu gedėti to, kad pirmosios tėvystės dienos susiklostė ne taip, kaip svajojote.

Visi šie jausmai yra žmogiški.

Jeigu šiuo metu jaučiate, kad vieniems susitvarkyti su mintimis ir emocijomis yra per sunku, pasikalbėkite su artimaisiais, medikais, psichologu ar kitais neišnešiotukų tėvais.

Kiekviena neišnešiotuko istorija yra skirtinga. Tačiau nė vienam tėčiui ar mamai šios kelionės nereikia eiti vieniems. Kartais didžiausia stiprybė prasideda nuo paprasto pokalbio ir leidimo sau priimti pagalbą.

Jeigu jūsų kūdikis vis dar ligoninėje

Emocijos po neišnešiotuko gimimo – tik viena šios kelionės dalis. Jeigu jūsų kūdikis vis dar gydomas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NITS), kitame straipsnyje rasite patarimų, kaip išgyventi laukimo laikotarpį, palaikyti ryšį su mažyliu ir pasirūpinti savimi.