Aš paleidau kaltę tik tada, kai supratau, kad tai nepriklausė nuo manęs.
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Nuo ko pradėti
Skaityti praktinį vadovą
Apie sveikatą ir ligoninę
Situacijos
Bendruomenė
Teisės ir pagalba
Svarbiausi būdai paremti
Kiti finansiniai būdai
Bendruomenė
Pagalbos linija
+370 612 03800
Skaitymo laikas: 5 min.
|
2026 m. kovo 1 d.
Netektis po 12 nėštumo savaičių dažnai ištinka tuo metu, kai ryšys su kūdikiu jau būna stipriai susiformavęs. Ši patirtis gali būti labai intensyvi – tiek emociškai, tiek fiziškai.
Tai netektis, kuri gali sukrėsti itin stipriai, nes ryšys su kūdikiu jau būna susiformavęs, o laukimas – įgavęs labai konkrečią formą.
Šiame puslapyje rasite mamos pasakojimą apie vėlyvą netektį ir rekomendacijas, kurios gali padėti geriau suprasti šią patirtį bei būti šalia ją išgyvenančių šeimų.
Šis puslapis yra projekto „Netekties situacijos“ dalis. Projekto tikslas – stiprinti sveikatos priežiūros specialistų pasirengimą jautriai ir profesionaliai dirbti su netektį patiriančiomis šeimomis bei suteikti aiškią, patikimą informaciją patiems tėvams ir artimiesiems.
Vėlyvi persileidimai ar nėštumo nutraukimas dėl medicininių priežasčių dažnai reiškia, kad kūdikis jau buvo juntamas, matomas echoskopijoje, galbūt net turėjo vardą.
Ši netektis gali apimti ne tik emocinį skausmą, bet ir sudėtingus medicininius sprendimus, atsisveikinimą, gimdymą, kūnelio laikymą rankose.
Vaizdo pasakojime mama dalijasi savo patirtimi – apie tris dvynukus, apie naktį, kai prasidėjo gimdymas, apie atsisveikinimą ir kaltės jausmą, kurį pavyko paleisti tik sužinojus tikrąją medicininę priežastį.
Šiame video mama dalijasi savo patirtimi ir pasakoja apie išgyvenimus netekus kūdikio bei apie tai, kas padėjo jai išgyventi šį sudėtingą laikotarpį.
Netektis po 12 savaičių dažnai reiškia, kad ryšys su kūdikiu jau buvo stipriai susiformavęs. Ši patirtis gali būti labai intensyvi – tiek emociškai, tiek fiziškai.
1. Leiskite sau išgedėti ir išreikšti emocijas
Gedėjimas neturi termino. Leiskite sau jausti liūdesį, pyktį ar tuštumą – neslėpkite emocijų ir nebandykite jų „sutvarkyti“ per greitai.
Atsisveikinimo ritualai gali būti svarbi gijimo dalis: laiško rašymas, simbolinis laivelių leidimas į upę, medžio sodinimas ar kitas jums prasmingas būdas.
2. Žinokite savo teises ir apsaugokite save nuo kaltės
Jūs turite teisę prašyti savo vaiko kūnelio, nepriklausomai nuo nėštumo savaičių ar dydžio. Informuotas sprendimas gali padėti išvengti vėlesnio gailesčio.
Kaltės jausmas po netekties yra labai dažnas, tačiau daugeliu atvejų netekties priežastys nepriklauso nuo tėvų veiksmų. Svarbu neleisti kaltės jausmui tapti dominuojančiu.
Aš paleidau kaltę tik tada, kai supratau, kad tai nepriklausė nuo manęs.
3. Ieškokite palaikymo ir gyvenkite toliau
Pokalbiai su panašią patirtį išgyvenusiomis šeimomis gali sumažinti vienišumo jausmą. Jei gedulas užsitęsia ar tampa sunkiai pakeliamas, verta kreiptis į psichologą.
Netektis tampa jūsų istorijos dalimi. Galima prisiminti vaiką, išsaugoti jo vietą širdyje ir tuo pačiu tęsti gyvenimą, pasitikint savo kūnu bei medicina ateityje.
Jei išgyvenate kūdikio netektį – žinokite, kad nesate vieni. Žemiau rasite rekomendacijas, kurios gali padėti jums ir jūsų artimiesiems šiame sudėtingame etape.
1. Būkite šalia ir skirkite laiko
Netektį išgyvenančiai šeimai svarbu žinoti, kad jie nėra vieni. Paklauskite, kuo galite padėti, ir priminkite, kad būsite šalia tiek, kiek reikės.
2. Nenuvertinkite netekties
Net jei nėštumas mažai matėsi ar truko neilgai, šeima laukė gyvybės. Venkite menkinančių ar skubinančių frazių.
Taip pat neapiberkite klausimais – šeima gali neturėti atsakymų ir nebūti pasirengusi kalbėti.
3. Išlikite jautrūs ir kantrūs
Nepersiimkite šeimos skausmo taip, kad jiems tektų jus guosti. Kartais užtenka tylos ar apkabinimo.
Gedėjimas gali reikštis kartojimu – išklausymas, net jei istorija kartojasi, yra viena svarbiausių paramos formų.
1. Aiškiai informuokite ir mažinkite kaltę
Paaiškinkite galimas netekties priežastis, tačiau kartu jautriai pabrėžkite, kai tai nepriklauso nuo moters veiksmų. Informacija gali padėti sumažinti kaltės jausmą.
2. Skirkite laiko ir rinkitės švelnų toną
Netekties akimirkomis skubėjimas ar pernelyg techninis tonas gali sustiprinti traumą. Skirkite laiko klausimams, tylai ir sprendimų priėmimui.
3. Būkite jautrūs emocinėms reakcijoms
Šeima gali reaguoti pykčiu, kaltinimu ar sumišimu. Tai didelio skausmo išraiška. Svarbu nereaguoti gynybiškai ir išlaikyti pagarbų santykį.
Venkite frazių, kurios gali žeisti („Esate jauni, dar turėsite daugiau vaikų“ ir pan.).
Šis puslapis parengtas įgyvendinant prevencinį projektą, skirtą stiprinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas dirbant su netektį patiriančiomis šeimomis.
Projektą įgyvendina asociacija „Auginu Lietuvą“ kartu su LSMU Kauno klinikų Neonatologijos klinika ir organizacija „Angelo mama“.
Projektas finansuojamas SAM Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis. Veiklos remiasi Suomijos Turku universitetinės ligoninės patirtimi dirbant su neišnešiotais, sergančiais ar mirštančiais naujagimiais ir jų šeimomis.
Ši tema yra viena iš šešių kūdikio netekties situacijų ciklo dalių. Kviečiame susipažinti ir su kitomis temomis.