Dovilės Ankstyva Gimimo Patirtis: Šeimos Stiprybė ir Viltis Sunkiomis Akimirkomis
Jurgita augina du vaikus – Dovilę ir Luką. Abu jie – neišnešiotukai. Tai dvi vienos šeimos istorijos.
Tai istorija apie ankstukę Dovilę, kuri gimė sverdama tik 780 gramų ir susidūrė su daugybe iššūkių nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Nors jos būklė buvo kritinė, o gydytojai turėjo greitai reaguoti, Dovilės stiprybė ir medicininė pagalba padėjo jai išgyventi. Nepaisant regos ir klausos sutrikimų, mergaitė augo sveika ir dabar gyvena pilnavertį gyvenimą, lanko mokyklą kartu su kitais vaikais, mėgsta muziką, šokius ir sportą.
Dovilės mama mums parašė ir atsiuntė šį jautrų laišką, kuriuo dalinamės su Jumis.
Pirmojo vaiko – dukrytės – nėštumas nei man, nei gydytojams nesukėlė jokių įtarimų, visų tyrimų rezultatai buvo geri, tačiau 25-tą nėštumo savaitę netikėtai prasidėjo nedidelis kraujavimas, tad moteris buvo paguldyta į ligoninę.
Gimdymo skyriuje seselė suleido vaistų, skirtų vaiko plaučiams brandinti. Man prasidėjo nedideli sąrėmiai, gydytojas rengėsi daryti tyrimą echoskopu, bet apžiūrėjęs mane, staiga iškvietė neonatologą, nes man jau buvo prasidėjęs gimdymas, o virkštelė dukrytei aplink kaklą buvo apsisukusi du kartus.
Mažylė gimė sverdama tik 780 gramų, jos ūgis buvo 34 cm. Vos tik gimusią mergaitę gydytojams skubiai teko gaivinti.
Gydytoja neonatologė bėgte išbėgo iš skyriaus su mano mergyte ant rankų. Man jos net neparodė, išgirdau tik jos verksmą.
Per laidus vaiko net nesimatė
Pas savo mažylę Dovilę į Naujagimių skyrių su gydytoja galėjau nueiti tik kitos dienos rytą. Kai mane nuvedė prie dukrytės, aš patyriau šoką, nes niekada gyvenime nebavau mačiusi tokių mažuliukų. Kai atvyko vyras, mes abu verkėme, nes per visokius laidelius nesimatė mūsų vaiko.
Dukros būklė buvo itin sunki, jai buvo sutrikęs kvėpavimas, vis pasikartodavo miego apnėjos, buvo nustatyta naujagimių anemija. Bet pagaliau galėjau savo dukrytę priglausti.
Tokiems vaikučiams pirmosios dienos yra pačios pavojingiausios. Vienuoliktą parą dukrytės būklė pablogėjo, tačiau medikai laiku suleido vaistų, mergaitės organizmas juos priėmė, o tai reiškė, kad viskas bus gerai. Po kelių dienų gydytojai jau mano mergytę uždėjo man ant krūtines. Tai buvo neapsakomas jausmas, kai galėjau pajausti, kaip ji kvėpuoja, kaip plaka jos maža širdelė.
Kai ankstukei su mama buvo leista važiuoti namo, ji jau svėrė 2390 gramus. Tačiau augančiai mergaitei buvo nustatytas žvairumas, jai teko nešioti akinius.
Galime pasidžiaugti, kad žvairumas jau praėjo, dabar ir regėjimas yra geras. Tačiau dukrytei dėl klausos sutrikimų tenka nešioti klausos aparatus. Nepaisant to, Dovilė lanko mokyklą kartu su girdinčiais vaikais, ten ji labai gerai jaučiasi, turi draugų. Pasak mergaitės mamos, ankstukė labai mėgsta muziką, šokius ir sportą. Ir dar ji mėgsta visiems daryti šukuosenas. Gal, kai užaugs, bus stilistė-kirpėja.
Luko Istorija: Tikėjimas, Stiprybė Ir Kelias Į Sveiką Ateitį
Jurgita augina du vaikus – Dovilę ir Luką. Abu jie – neišnešiotukai. Tai dvi vienos šeimos istorijos.
Tai istorija apie berniuką Luką, gimusį 30-tą nėštumo savaitę, sveriantį 1630 gramų. Po mėnesio praleisto ligoninėje, Lukas sparčiai augo ir vystėsi. Dabar, būdamas septynerių metų, jis ruošiasi pradėti mokyklą, labai mėgsta matematiką ir sportą. Jo mama visiems tėvams linki stiprybės ir tikėjimo, kad su meile ir rūpesčiu jų vaikai augs sveiki ir stiprūs.
Luko mama mums parašė ir atsiuntė šį jautrų laišką, kuriuo dalinamės su Jumis.
Mano sūnus Lukas gimė 30-tą nėštumo savaitę. Berniukas tuo metu svėrė 1630 gramus, jo ūgis buvo 43 cm. Džiaugiausi, kad mažulio svoris po gimimo sparčiai didėjo. Po ligoninėje praleistų 30 parų, mes jau galėjome keliauti namo.
Dabar Lukui jau septyneri metai. Rugsėjo 1 dieną jis jau eis į pirmą klasę. Berniukas labai mėgsta skaičiuoti, jam patinka matematika ir sportas.
Ankstukų mama visiems tėveliams linki stiprybės, nepalūžti ir tikėti: „Tikėti, kad vaikučiai su tėvų meile ir gydytojų pastangomis bei, žinoma, su Dievo palaima augs stiprūs ir sveiki. Ir kad viskas bus gerai. Turi būti gerai”.
