Tolesnė raida ir reabilitacija

Sveikam neišnešiotukui būdingas greitas fizinio vystymosi tempas. Mažiausias svorio augimas pastebimas pirmąjį mėnesį, didžiausias – 3-4 mėnesį. Labai per anksti gimęs neišnešiotas kūdikis padvigubina savo svorį 2-3 mėnesį, o iki metų svoris padidėja net 6-8 kartus.

Naujagimiai, sveriantys 1500 – 2000 g paprastai jau 3 mėnesį sveria 2 kartus daugiau, o iki metų svoris padidėja 4-6 kartus.

Neišnešiotukų ūgis per pirmuosius metus padidėja 27-38 cm; 2-aisiais metais – 2-3 cm kas mėnesį. Vidutinis 1 metų neišnešiotuko ūgis yra 70-77 cm.

Vaiko galvytės apimtis per pirmąjį pusmetį kas mėnesį padidėja 1-4 cm, per kitą pusmetį 0,5-1 cm. Iš viso galvos apimtis per pirmuosius metus padidėja 15-19 cm ir vienerių metų vaikučio galvytės apimtis būna 44,5 – 46,5 cm.

Tiesa, pagrindinių gyvybinių organizmo funkcijų normalizavimasis, deja, ne visada reiškia, kad neišnešiotuko psichomotorinė raida (kada jis kelia galvą, fiksuoja žvilgsnį, sėdi, stojasi, eina) jau susilygina su išnešiotų bendraamžių.

Kiekvieną ankstuką specialistai turi apžiūrėti apie 3 mėn. ir 6 mėn., 1 metų ir 1,5 metų amžiaus.

Įprastai kūdikiai stebimi diagnosti kos centruose, esančiuose didžiuosiuose miestuose. Vertinant raidą, ankstuko mėnesiai skaičiuojami pagal koreguotą amžių: pvz.: jei kūdikio biologinis (skaičiuojant nuo gimimo dienos) amžius yra 8 mėnesiai, bet jis gimė 32 sav. (normalus nėštumas trunka 40 savaičių), jo raidą reikėtų vertinti kaip 6 mėn. kūdikio.

Pirmasis vizitas į raidos centrą turėtų būti sulaukus trijų mėnesių (koreguoto amžiaus). Jei mažylio raida beveik atitinka normas, puiku – mama mokoma, kaip toliau mažylį lavinti, su juo žaisti ir pasiūloma atvykti dar po trijų mėnesių tolesniems vertinimams. Jei įžvelgiama galimų raidos neatitikimų ar sutrikimų, mažyliui pradedama taikyti reabilitacija: judesių, ikikalbinės raidos stimuliavimo užsiėmimai, maitinimo terapija ar kt., tai, kas reikalinga tam ar kitam kūdikiui.

Svarbu, kad tėveliai suprastų, jog ir sveiko, ir raidos sutrikimo požymių turinčio mažylio raidą reikia stimuliuoti, t. y. mokyti vaiką ropoti, šliaužti, sėdėti, eiti, kalbėti ir kt. Tėvai gali ir turi dalyvauti patys. Raidos sutrikimas gali būti susijęs su liga, bet gali būti susijęs tiesiog su lėtesne smegenų branda. Ir vienu, ir kitu atveju tėvai turėtų priimti vaiką tokį, koks yra, ir padėti siekti tikslų, kurie svarbūs jo ir visos šeimos gyvenimui.

Tais atvejais, kai raidos sutrikimas susijęs su liga, gali būti skiriami vaistai: pvz., esant epilepsijai, skiriami vaistai nuo traukulių, esant spastinėms cerebrinio paralyžiaus formoms – vaistai, mažinantys spastiškumą ir t. t. Atliekami tyrimai, kaip kamieninės ląstelės galėtų sumažinti sunkių raidos sutrikimų, susijusių su ankstyvu smegenų pažeidimu, pasekmes.

Intensyvus kūdikio mokymas, aplinkos praturtinimas – tai būdai, padedantys išvengti vaikučių negalios arba labai sumažinti jos požymius ateityje.

Neišnešiotų naujagimių raidą stebi universitetinės ligoninės (perinatalinio centro) neonatologai ir raidos centro specialistai:

Neonatologas – naujagimių gydytojas, stebintis rizikos grupės (neišnešiotų, patyrusių sunkų gimdymą ir kt.) naujagimių tolesnę fizinę raidą.

Vaikų neurologas – gydytojas, kuris vertina tėvų skundus, nėštumo ir gimdymo aplinkybes, giminės ligas, vertina neurologinę kūdikio būklę, psichomotorinę raidą, nustato raidos sutrikimo priežastis, diagnozę. Pasitaręs su kitais specialistais, skiria reikalingus reabilitacijos užsiėmimus, numato jų apimtis.

Logopedas rūpinasi kalbos raida, padeda gydyti valgymo sutrikimus. Kineziterapeutas atsakingas už stambiąją motoriką (sėdėjimas, ropojimas, vaikščiojimas).

Psichologas – vertina vaiko psichologinę raidą, intelektinius gebėjimus, elgesį, padeda spręsti su elgesio sutrikimais susijusias problemas.

Ergoterapeutas atsakingas už vaiko savarankiškumo ugdymą ir smulkiąją motoriką (judesiai, kuriuos atliekant dalyvauja smulkieji kūno raumenys – pirštų, riešo, akių).

Per apžiūrą pirmiausia atkreipiamas dėmesys į vaiko kūno ir judesių simetriją. Iki dvejų metų mažyliai „neturi“ kairės ar dešinės rankos ar kojos, jų abiejų judesiai turi būti vienodi. Dešiniarankis ar kairiarankis formuojasi trečiaisiais gyvenimo metais. Todėl 3–4 mėnesių vaikutis, matydamas tiesiai prieš save laikomą daiktą, sakykime, guminį žaisliuką, turėtų griebti abiem rankytėmis arba pirmiau viena, po to kita.

Toliau vertinamas akių kontaktas, kaip mažylis stebi žmogų, kaip reaguoja į judantį daiktą, ar seka jį akimis. Tikrinama klausa – ar girdi? Atliekant apžiūrą apklausiami tėvai apie vaikučio elgesį namuose, be to, patys neretai turi nerimą keliančių klausimų. Pasak vaikų neurologės, pasitaiko, kai ankstukų mamos skubina laiką. Pavyzdžiui, jaudinasi, kad prieš aštuonis mėnesius gimęs vaikutis dar nesėdi pats: „Kai paklausi, koks koreguotas vaiko amžius, paaiškėja, kad penki mėnesiai. Kur jūs matėte, kad tokio amžiaus kūdikis sėdėtų?“ – retoriškai klausia A. Prasauskienė. Gydytoja įspėja: jei įtariama, kad vaikučio raida vėluoja, pirmiausia būtina patikrinti klausą ir regą. Neretai pasitaiko, jog priežastis – būtent šie sutrikimai. Juk pirmųjų žodžių neįmanoma išmokti negirdint. Mažylio kalba pradeda vystytis pirmaisiais metais. Klausa formuojasi iki trejų su puse metų. Jeigu iki šio amžiaus vaikas negirdės kalbos, niekada jos neišmoks. Procesas negrįžtamas. Tiesiog smegenyse nesusiformuoja nerviniai tinklai, atsakingi už kalbos suvokimą. Vėliausia, kada tikslinga vaikui į ausytes įdėti klausos aparatą, yra dveji su puse metų. Tas pats pasakytina ir apie regą. Jei mažylis tik gimęs dėl kažkokių priežasčių nemato (katarakta ar kt.), smegenyse nesusiformuoja regimojo impulso suvokimo tinklai. Tik regos sutrikimai turi būti pastebėti žymiai anksčiau – pirmąjį gyvenimo mėnesį. Taip yra dėl to, kad už regėjimą atsakingos tam tikros smegenų sistemos, negavusios stimulų, nustoja formuotis ypač anksti. Ir visai nesvarbu, kad vėliau, pvz., po kelių mėnesių pašalinus kataraktą, akis bus sveika. Vaikas vis tiek jau nematys. Sunerimti reikėtų, jei mažylis bet kokiame amžiuje praranda turėtus įgūdžius.

Kalbos ir komunikacijos raidos požymiai, kurių nebuvimas turėtų kelti rūpestį:
– Neguguoja, nerodo pirštu, nėra kitų gestų (ate, bučinio siuntimo ir kt.) 12 mėn.
– Nėra pavienių žodžių 16 mėn.
– 2-jų žodžių junginių esant 2 metams.

Apžiūros metu gydytojai siekia kuo anksčiau nustatyti įvairius galimus negalavimus. Vienas jų (tiesa, nustatomas ne taip dažnai) – cerebrinis paralyžius. Patikimai diagnozuojamas jau pirmąjį gyvenimo pusmetį. Pakanka dviejų tyrimų: stebint įvertinami bendrieji spontaniniai mažylio judesiai ir atliekamas bendrasis magnetinis rezonansas. Stebėjimus vykdo specialistas, turintis „jautrią akį“, kitaip sakant, žinantis, ką reikia įžvelgti ir gebantis įvertinti. Vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, reikalingas kompleksinis gydymas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Tiesa, jis nepagydomas, tačiau sunkumo laipsnis keičiasi, jei vaikas yra gydomas ir reabilituojamas. Cerebrinį paralyžių taip pat galima įtarti, jei:

– Verčiasi nuo pilvo ant nugaros anksčiau 3 mėnesių – itin padidėjusio raumenų tonuso požymis.
– Nekontroliuoja galvos ir pakeliant vertikaliai kryžiuoja kojas būdamas 4 mėn.
– Ilgiau nei 6 mėn. išlikę įgimti (primityvūs) refleksai.
– Tvirtai nesėdi 9 mėn. ir neatsistoja 12 mėn.
– Neperima objektų iš rankos į ranką būdamas 1 metų.
– Netinkamas pincetinis griebimas 15 mėn.
– Nevaikšto savarankiškai 18 mėn.

Ką daryti pastebėjus šiuos ar kitus požymius? Pirmiausia savo nerimu pasidalyti su šeimos gydytoju, toliau – pas raidos specialistus. Pastebėta, kad geriausiai savo vaikų raidos pasiekimus bei trūkumus pastebi tėvai ir seneliai.

Siekiant įrodyti, kokia svarbi yra ankstyva diagnostika ir neatidėliotinas ydų šalinimas, daryti bandymai su gyvūnais. 2–4 gyvenimo savaitę kačiukui buvo sugipsuota sveika koja. Vėliau, nuėmus gipsą (nors koja buvo sveika prieš tai ir po to), katinas negalėjo vaikščioti, nes nesusiformavo pusiausvyros mechanizmai. Jie „užsnūdo“ dėl to, kad smegenys laiku negavo informacijos iš visų keturių galūnių. Gamta taip surikiavusi, jog kiekvienas įgūdis turi savo laiką. Gydytojai juos vadina „atviri langai“. Jei laiką praleisime, langas užsidarys. Smegenyse nuo pat gimimo gaminasi daug neuronų. Ryšiai tarp jų susiformuoja tada, kai yra stimuliacija iš išorės. Kitaip atsakingi neuronai neaktyvinami sunyksta. Tarytum dirbtų skrupulingas skulptorius, paliekantis tik tai, ko žmogui reikia ir kuo jis naudojasi. Beje, yra žinoma, kad iki šešerių metų susiformuoja žmogaus eisena. Jei iki šio amžiaus neskatinsime ir nemokysime, teisingų žingsnių vaikas taip ir neišmoks.

JUDESIŲ RANKOMIS PAGRINDINIŲ ĮGŪDŽIŲ ATSIRADIMO KALENDORIUS

Dar ne taip seniai buvo manoma, kad už vaiko sveikatą atsakingi tik gydytojai. Netiesa. Pirmiausia – tėvai. Gydytojas gali diagnozuoti ligą, skirti gydymą, vaistus. Tačiau priežiūra yra tėvų rankose. Ypač pasakytina apie raidos sutrikimų šalinimą. Juk gydytojas nemokys vaiko pakelti šaukštą, susišukuoti, užsirišti batukus. Nepamirškime, kad ir pirmuosius žodžius mažylį turi išmokyti ne žmonės iš šalies, o mama. Australijoje vykdyta programa, kur buvo stebima, kiek namuose suteikiama pagalba gali būti efektyvi. Pasirinkti mažyliai – nuo 6 mėn. amžiaus su diagnozuotu cerebriniu paralyžiumi. Vienai daliai vaikų pagalba pagal numatytą planą buvo teikiama raidos centre, kitai – namuose teikė specialistų mokyti tėvai. Centre su kiekvienu mažyliu per mėnesį buvo dirbama po 14 valandų, namuose vidutiniškai – po 26 valandas. Pastarųjų rezultatai džiugino labiau. Kai tėvai žino ir jaučia, kad gali padėti vaikui, tai daro iš širdies – negailėdami jėgų ir laiko. Ir tai visada naudinga mažyliui. Tačiau būtina įspėti apie kraštutinumą, kai mamos stengiasi viską padaryti už vaiką: maitina šaukšteliu, aprengia, nurengia, sutvarko žaislus ir t. t. iki paauglystės. Tai žalinga. Būtina leisti vaikui pačiam bandyti, galbūt klysti, tačiau vėl ir vėl bandyti. Tik taip lavėja visos organizmo sistemos. Gydytoja Audronė Prasauskienė sako, kad medicinoje yra toks terminas ,,išmoktas bejėgiškumas“ – tai pasakytina apie itin uolių mamų mažylius. Jei vaikutis gimė su kokia nors rizika ar problema, mama jį saugo tarytum stiklinį kiaušinį. Blogiausia, kad toks vaikas pripranta ir pats nesistengia. Jis išmoksta būti aptarnaujamu, jam net nesinori bendrauti su kitais vaikais, nes jį erzina bejėgiškumas, nevyksta socializacija, ir pati mama nesąmoningai save įkalina vaiko negalioje.

Ankstyvajame amžiuje lengviausia pražiūrėti vaiko hiperaktyvumą. Juk ir tėvai neatkreipia dėmesio – vaikas judrus, vadinamas ,,gyvuoju sidabru“, kas čia bloga? Tik vėliau, dažniausiai mokykloje, ima aiškėti, kad atžala negali susikaupti, sutelkti dėmesio. Tačiau ir tada tėvai nesureikšmina, juk ankstukui visada stengiamasi daugiau padėti, daugiau toleruoti. Pasitelkiama kantrybė tikintis, kad mažylis paaugs ir viskas susitvarkys savaime.

Hiperaktyvumas – nelengvas išbandymas ir pačiam mažyliui, todėl reikėtų jį diagnozuoti anksčiau bei gydyti. Pirmieji ženklai: jei mažylis būdamas metų dvejų negali ilgiau sutelkti dėmesio prie vieno žaidimo. Pradeda žaisti ir staiga viską metęs bėga prie kito, prie trečio. Beje, to negalima painioti su tvarkos nebuvimu. Jei mažylis nemokomas padėti žaislų į vietą, tai jis to ir nedarys (galbūt visada tvarko mama ar auklė). Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybes, kai vaikas, pavyzdžiui, pasodinamas valgyti. Tada prasideda: vienas šaukštas į burną, du nusisukimai į langą, šaukštas į burną, o jis lipa iš kėdės, muistosi, nes jam jau nuobodu… Stebėkite, kaip vaikas susitelkia bet kuriai jį dominančiai veiklai. Ar gali ramiai žaisti su konstruktoriumi, stebėti gyvūnus, vartyti knygą, domėtis tėvų veikla namuose ir pan. O kaip su televizoriumi? Juk stebuklingoji dėžutė nesunkiai pritraukia net pačių didžiausių nenuoramų dėmesį. Pasak specialistės, jei dėmesio sutrikimas yra gilus, gali būti, kad vaikas nesugebės žiūrėti ir filmo: „Mano įsitikinimu, kompiuteriai ir televizorius pirmuosius dvejus trejus gyvenimo metus neturėtų būti šalia vaiko. Esu turėjusi pacientą, kuris pirmuosius žodžius tarė anglų kalba. Tėvai sunerimo, kodėl nešneka lietuviškai. Pasirodo, mažylis laisvalaikį leisdavo su planšete. Kai tėvų paklausėme, ar skaito knygutes, šie atsakė, kad vaikui tai neįdomu. Kaip taip gali būti? Mažam vaikui neįdomu sėdėti ant mamos kelių, prisiglausti prie jos ir vartyti knygą… – tėvų abejingumas stebina. Jei buvimas šalia tėvų ir veikla su tėvais tikrai neįdomi mažam vaikui, tada turėtume jam įtarti sunkią protinę negalią,“ – argumentuoja A. Prasauskienė.

Ankstuko tėvai turi suprasti, kad augina kitokį vaiką, ir jo vaikystė bus kitokia. Mažyliui reikės daugiau dėmesio, supratimo, pagalbos, daugiau galimybių mokytis ir pažinti. Esant raidos sutrikimams vaikutį turėtų supti praturtinta aplinka. Tai reiškia – daug meilės, dėmesio, įvairių žaislų bei kasdienio bendravimo, kas labiausiai ir stimuliuoja vaiko raidą.

JUDESIŲ RAIDOS PAGRINDINIŲ ĮGŪDŽIŲ ATSIRADIMO KALENDORIUS

– 1 metų taria pavienius žodžius, jį supranta 25 % svetimų žmonių (ne tėvų);

– 2 metų kalboje nevartoja dviejų žodžių junginių, yra suprantamas 50 % svetimų žmonių;

– 3 metų į sakinius jungia tris žodžius, yra suprantamas 75 % nepažįstamųjų;

– 4 m. kalba 4 žodžių sakiniais, kalbą supranta visi nepažįstamieji.

„Lopšelis“ yra didžiausios Lietuvoje universitetinės ligoninės padalinys, kuriame po vienu stogu įsikūrę vaikų reabilitacijos klinika, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos sutrikusios raidos bei biosocialines funkcijas praradusiems vaikams; taip pat vykdoma mokslinė ir pedagoginė veikla, organizuojamos magistrantūros studijos; dienos centras, autizmo diagnozę turintiems vaikams.

Daugiau informacijos rasite ČIA.

Ambulatorinės paslaugos:

• gydytojo socialinio pediatro konsultacija (tiesioginė ar nuotolinė);
• vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos specialistų komandos konsultacija;
• išplėstinė vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos specialistų komandos konsultacija;
• vaikų neurologo, vaikų ligų gydytojo, fizinės medicinos reabilitacijos gydytojų konsultacija;
• medicininės reabilitacijos paslaugos (vaikų nervų sistemos ligų, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimų, vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų).

Dienos stacionaro paslaugos:

• vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos („vaiko raida A“; „ vaiko raida B“; „vaiko raida C“).

Stacionarinės paslaugos:

• tretinės medicininės reabilitacijos (vaikų nervų sistemos ligų, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimų);
• antrinės medicininės reabilitacijos (vaikų nervų sistemos ligų, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimų, vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų);
• antrinės sveikatą grąžinamojo gydymo (vaikų nervų sistemos ligų, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimų, vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų);
• antrinės palaikomosios reabilitacijos (vaikų nervų sistemos ligų, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimų);
• vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos;
• paliatyviosios pagalbos vaikams.

Kitos paslaugos:

• struktūruoto mokymo ir terapinio ugdymo paslaugos autizmo diagnozę turintiems vaikams;
• dienos socialinė globa su lengva, vidutine ar sunkia negalia.