Kampanija, atskleidžianti neišnešiotų naujagimių kasdienybę. Nepaliestas, nežindytas, neapkabintas
2025.04.30
Jautrioje „Neišnešiotukas“ kampanijoje – iškalbingas tyrimas: lietuviai trokšta artumo, bet realybė kitokia
Fizinis artumas – vienas pamatinių žmogaus gyvenimo poreikių. Ką tik gimusiam kūdikiui jis gyvybiškai svarbus, nes formuoja bazinį saugumo jausmą, padeda suvokti pasaulį. Vis tik, panašu, kad net ir suaugus šis poreikis niekur nedingsta.
Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ startuoja su jautria viešinimo kampanija „Nepaliestas, neapkabintas, nežindytas“. Kampanija atkreipia dėmesį į artumo deficitą, su kuriuo neišvengiamai susiduria kiekvienas anksčiau laiko gimęs kūdikis. Tai itin opi, tačiau plačiajai visuomenei mažai žinoma problema. Ją gyventojai gali padėti spręsti skirdami 1,2 proc. GPM ir taip prisidėti prie kuo palankesnių sąlygų kūrimo, leidžiančių tėvams būti arčiau savo mažylių.
Kampaniją iliustruoja autentiškos, dokumentinės vos 23 nėštumo savaitę gimusio ir tik 560 gramų svėrusio Roko nuotraukos. Mažylį įamžino Lietuvoje gyvenantys fotografai iš Ukrainos Tati Frank ir Alex Tselin.
Įgyvendinant idėją taip pat buvo atliktas ir reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas. Jo metu lietuvių klausta, kiek jiems svarbus fizinis artumas ir kiek jie jo gauna realybėje. Rezultatai – iškalbingi. Paaiškėjo, kad artumo poreikis suaugus išlieka labai svarbus. Visgi, realybėje jį patenkina toli gražu ne visi šalies gyventojai, o tai gali turėti liūdnų pasekmių jų emocinei savijautai.
Nepaliestas, neapkabintas, nežindytas
„Neišnešiotukas“ jautria socialine kampanija leidžia iš arčiau pažvelgti į nesuvaidintą per anksti gimusio kūdikio ir jo tėvų realybę. Nors vaiko gimimo akimirką esame įpratę įsivaizduoti kaip pačią laimingiausią gyvenime, taip būna toli gražu ne visada.
Kaip pasakoja asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Speičytė-Radzevičienė, beveik visi ankstyvi gimdymai įvyksta labai staigiai ir netikėtai. Taip nutiko ir jai pačiai. Nors dabar jos pirmoji dukra skaičiuoja šešioliktuosius gyvenimo metus, gimė ji vos 26 nėštumo savaitę ir svėrė tik 960 gramų.
„Netikėtas ir neplanuotas dukters atėjimas į pasaulį anksčiau laiko prilygo ne gimimui, o netekties jausmui. Dar tik glosčiau savo šešto mėnesio kūdikį pilvelyje ir staiga jo netekau…tam buvau absoliučiai nepasiruošusi. Žemė slydo iš po kojų. Vieną akimirką dar laukiau susitikimo su savo dukra, kuris turėjo įvykti po trijų mėnesių, o kitą – ji jau kovojo dėl kiekvieno įkvėpimo“, – savo pačios išgyvenimus prisimena A. Speičytė-Radzevičienė.
Per anksti gimusiam naujagimiui nedelsiant pradedama taikyti intensyvi terapija, tad dėl grėsmės gyvybei mažylis negali nei pabūti mamos glėbyje, nei prisiglausti prie jos krūtinės.
„Tu negali jo paliesti, negali paimti ant rankų, priglausti, žindyti. Man pirmosios dienos buvo sunkiausios – ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Guli po operacijos, kūnas tarsi ne tavo, o mažas mano žmogutis – koridoriaus gale, atskirtas, inkubatoriuje, nepasiekiamas. Tik vienas koridorius, bet atrodo, neįveikiamas atstumas.
Savo dukros nemačiau dvi dienas, beveik savaitę negalėjau paliesti. 21 dieną negalėjau jos paimti ant rankų ir priglausti prie krūtinės. Niekada negalėjau žindyti. Negalėjau suteikti to, ką kiekviena mama nori duoti savo vaikui nuo pirmos gimimo akimirkos – artumo“, – apie realybę, su kuria iki šiol susiduria tūkstančiai neišnešiotukus auginančių Lietuvos šeimų, kalba A. Speičytė-Radzevičienė.
Kūdikis išgyvena pasiklydimo jausmą
Po tokio staigaus fizinio kontakto tarp mamos ir vaiko nutrūkimo mažylis patiria didelį stresą ir nerimą, sako medicinos psichologė, sertifikuota Egzistencinės ir Humanistinės krypties grupės terapeutė bei trijų neišnešiotukų mama Nida Matiukienė.
„Atsiranda pasiklydimo jausmas – kūdikiai dar negali aiškiai atskirti, kas yra saugu, o kas ne, todėl atskyrimas nuo mamos sukelia daug pasimetimo. Ką tik gimę vaikai dar nekalba ir negeba suprasti situacijos, todėl jų ramybės pojūtis visiškai priklauso tik nuo fizinio ir emocinio kontakto.
Pirmomis gyvenimo dienomis per fizinį artumą su tėvais kūdikiui pradeda formuotis pasaulio suvokimas. Čia reikia turėti omeny, kad kūdikis nesuvokia savęs kaip atskiro individo. Mamos kvapas, žvilgsnis, balso tonas – visi šie dalykai padeda kūdikiui orientuotis ir suvokti save“, – aiškina specialistė.
Anot psichologės, nors kūdikis tuo metu nesuvokia, kas vyksta, pirmieji patyrimai turi reikšmingą įtaką jo vėlesniame gyvenimo etape:
„Emocinis ryšys su mama vėliau atsispindi jų gebėjime užmegzti santykius, išlaikyti psichologinę pusiausvyrą ir net gali sietis su sveikatos problemomis, tokiomis kaip chroniškas stresas, ankstyvosios traumos“, – akcentuoja N. Matiukienė.
Prisilietimai itin svarbūs net ir suaugus
Kad prisilietimai išlieka itin svarbūs net ir suaugusiems, rodo „Neišnešiotukas“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Net 81 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad fizinis kontaktas, artimo žmogaus prisilietimai ar apkabinimai jiems yra svarbūs. Iš visų apklaustųjų 42 proc. nurodė, kad tai jiems labai svarbu, dar 39 proc. sakė, kad tai jiems greičiau svarbu. Vos 10 proc. lietuvių tikino, kad prisilietimai jiems nelabai svarbūs. Dar 4 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Apklausa parodė ir tai, kad fizinio kontakto poreikis nelabai priklauso nuo amžiaus ar užimamų pareigų – tai aktualu įvairioms amžiaus grupėms ir įvairaus socialinio statuso žmonėms.
„Mes nuo gyvūnų ir skiriamės tuo, kad išgyvename ne kovodami, o prisirišdami vienas prie kito. Artumo poreikis yra mūsų evoliucinė prigimtis. Mes visi esame linkę ieškoti fizinio kontakto, kad užmegztume ryšius ir išliktume psichologiškai stabilūs, todėl fizinis artumas yra gyvybiškai svarbus“, – teigia medicinos psichologė N. Matiukienė.
Vis tik, kaip rodo Lietuvos gyventojų apklausa, kone pusė šalies gyventojų negali užsitikrinti kasdienio fizinio kontakto. Net 23 proc. respondentų nurodė, kad artimieji juos paliečia ne kasdien, 10 proc. sakė, kad fizinis artumas itin retas, o 14 proc. nurodė, kad gyvena vieni.
Fizinio artumo stygius, anot psichologės N. Matiukienės, gali neigiamai atsiliepti kiekvieno mūsų savijautai, mat padidėja vienatvės jausmas, sumažėja savęs vertinimas, tampa sunkiau megzti tvirtus santykius su kitais žmonėmis, jaučiama palaikymo stoka, izoliacija.
Net emocinė įtampa bei stresas gali būti susiję su mūsų patiriamu fizinio artumo trūkumu.
Reprezentatyvią apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter“.
Svarbu kuo anksčiau atkurti kontaktą
Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ skiria didelį dėmesį, kad netikėtai nutrūkęs kontaktas tarp mažylio ir jo tėvų būtų kuo greičiau atkurtas. Kaip teigia asociacijos prezidentė A. Speičytė-Radzevičienė, net ir pačiomis sudėtingiausiomis medicinos pagalbos sąlygomis galima ir būtina užtikrinti bent minimalų artumą.
„Mamos šiluma, balsas, prisilietimas – tai ne tik emocinė „prabanga“, bet ir gyvybės terapija naujagimiui. Mes siekiame visapusiškai priartinti šeimą prie anksčiau laiko gimusių naujagimių. Esame parūpinę kengūravimo kėdes, padedančias tėvams patogiai ir saugiai glausti savo vaikus net ir intensyvios terapijos skyriuose.
Teikiame psichologinę pagalbą tėvams, kurie išsigąsta vos pamatę savo trapų vaikutį, bijo prisiliesti“, – apie darbus, padedančius atkurti prarastą ryšį, kalba A. Speičytė-Radzevičienė.
Organizacija „Neišnešiotukas“ bendradarbiaudama su klinikomis taip pat rengia specializuotus mokymus medikams, kurių metu siekiama didinti specialistų žinias bei suvokimą, kaip svarbu įtraukti šeimą į naujagimio priežiūrą nuo pirmųjų sekundžių. Kartu asociacija aprūpina gydymo įstaigas inovatyvia, medicinine įranga.
Kad nutrūkusį fizinį kontaktą yra itin svarbu atkurti taip sparčiai, kiek tai yra įmanoma, antrina ir psichologė N. Matiukienė: „Kuo greičiau atkuriamas artumas, tuo mažesnė trauma, nes kūdikis gali vėl pajusti saugumą, stabilumą ir palaikymą. Tyrimai rodo, kad laiku atnaujintas fizinis kontaktas, kaip buvimas ant mamos krūtinės, laikymas ant rankų, gali greitai atkurti prieraišumo ryšį ir sumažinti neigiamus emocinius padarinius.“
Socialinė kampanija „Neišnešiotas, neapkabintas, nežindytas“ kviečia nelikti abejingiems, skirti savo 1,2 proc. Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacijai „Neišnešiotukas“ ir taip sukurti kuo palankesnes sąlygas neišnešiotiems kūdikiams ir jų tėvams kuo greičiau susitikti bei pajusti vienas kitą.
